Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio vandenys (toliau – UAB „Kupiškio vandenys“) dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkinamas visiškai. Iš atsakovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė UAB „Kupiškio vandenys“, tiekianti geriamąjį vandenį Kupiškio rajono savivaldybėje, su trečiuoju asmeniu M. M. 2011 m. sausio 1 d. sudarė neterminuotą Geriamojo vandens tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Kupiškio vandenys“ įsipareigojo trečiajam asmeniui M. M. tiekti šaltą geriamąjį vandenį į Kupiškio r., Pyragių k. esantį namą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir kitais teisės aktais (29 b.l.). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo M. M. 2014 m. spalio mėnesį (draudimo liudijimas išduotas 2014 m. spalio 3 d.) sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo M. M. nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų apdraudė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (7-9 b.l). 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje įvyko vandentiekio avarija, trūko įvadinis vamzdis, po ko vanduo apliejo namo rūsio grindis, sugadino dalį jame buvusio turto (10-15 b.l.). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. lapkričio 6 d. dėl rūsyje buvusio sugadinto turto, išskaičius besąlyginę išskaitą, trečiajam asmeniui M. M. 2014 m. lapkričio 7 d. išmokėjo 533,85 Lt (16-18, 22 b.l.). 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ raštu pateikė pretenziją UAB „Kupiškio vandenys“, remdamasi CK 6.1015 straipsniu reikalaudama per 15 dienų grąžinti 536,35 Lt (155,34 €) (19 b.l.). Remiantis CK 6.1015 str., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina draudėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą. Iš faktinių aplinkybių nustatyta, jog trečiasis asmuo M. M. (draudėjas) ieškovės (draudiko) bendrovėje buvo apdraudęs turtą, 2014 m. lapkričio 3 d. įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką ir jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Remiantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Nustačius, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta vandentiekio trūkumų, šio objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nesutikimą argumentuoja dviem aspektais: 1) vandentiekio atkarpa, kurioje įvyko avarija, nėra įtraukta į bendrovės balansą, tai yra, atsakovė nėra vandentiekio savininkė (valdytoja); 2) avarija įvyko trečiojo asmens namų valdos teritorijoje, kas atleidžia atsakovę nuo atsakomybės Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 p. nustatytu pagrindu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.), be to, su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties 7 punkte nustatė, jog kai vandentiekio tinklai neįeina į UAB „Kupiškio vandenys“ balansą, tai tinklus valo, prižiūri ir remontuoja vartotojas savo jėgomis ir lėšomis. Atsakovė neginčija draudimo išmokos dydžio, taip pat neginčija CK 6.266 str. apibrėžtos statinių savininko (valdytojos) atsakomybės kaip tokios, todėl teismas detaliai dėl jų neapsisako.

Dėl vandentiekio infrastruktūros savininkės (valdytojos). Atsakovė UAB „Kupiškio vandenys nurodo, jog jie nėra vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini)., valdytojai, šie tinklai nėra inventorizuoti ir įteisinti, todėl bendrovė nėra ir jų savininkė ar valdytoja, ji tik tiekia geriamąjį vandenį vadovaudamasi 2000 m. sausio 25 d. Kupiškio rajono Uždarųjų akcinių bendrovių valdybos potvarkiu Nr. 6 b. Tačiau pagal 2006 m. liepos 13 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d. (galiojusią nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.), viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei, kuri šį turtą valdo patikėjimo teise (Savivaldos įstatymo 48 str. nuostatos). Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, šio įstatymo 16 str. 4 d. reglamentuojama, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse (kai infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui) bei įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje (kai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog vandentiekio infrastruktūra, kurioje 2014 m. lapkričio 3 d. įvyko avarija, priklausė ar turėjo priklausyti ne savivaldybei ar priklausė kitiems asmenims (trečiasis asmuo M. M. teismo posėdyje teigė, jog apskritai nežinojo apie vandentiekį jo namų valdos sklype, jo būklę), todėl visa atsakomybė dėl infrastruktūros priežiūros tenka viešajam geriamojo vandens tiekėjui, tai yra atsakovei UAB „Kupiškio vandenys“, vykdančiai vandens tiekimą Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje ir privalančiai naudoti ir prižiūrėti vandentiekio infrastruktūrą remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos ministro įsakymu Nr. D1-629. Todėl tai, kad ši infrastruktūra nebuvo įtraukta į bendrovės balansą, neatleidžia atsakovės nuo vandentiekio tinklų priežiūros ar atsakomybės, jeigu dėl vandentiekio tinklo avarijos kitiems asmenims padaroma žala.

Dėl vandens tiekėjos ir vandens vartotojo atsakomybės atribojimo. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog UAB „Kupiškio vandenys“ 2011 m. sausio 1 d. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo sutarties su trečiuoju asmeniu M. M. tiekė geriamąjį vandenį adresu (duomenys neskelbtini) (29 b.l.). 2014 m. lapkričio 3 d. trečiojo asmens M. M. namų valdos teritorijoje įvyko vandentiekio avarija – trūko priešais namą esantis įvadinis vandentiekio vamzdis, buvo apgadintas vandens vartotojo turtas (10-15 b.l.). Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už privačioje valdoje esančio vandentiekio tinklo priežiūrą, vandentiekio avarijos pasekmes – ar vartotojas (trečiasis asmuo M. M.), ar vandens tiekėjas (atsakovės UAB „Kupiškio vandenys“). Ieškovė, perėmusi iš trečiojo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo, teigia, jog atsakinga atsakovė, atsakovė teigia, jog už vandentiekio avariją namų valdos atsako pats namų valdos savininkas. Pagrindiniai norminiai aktai, reglamentuojantys geriamojo vandens tiekimą, yra: Geriamojo vandens įstatymas, priimtas 2001 m. liepos 10 d., reglamentuojantis pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole (toliau – GVĮ); 2) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2006 m. liepos 13 d., nustatantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus bei reglamentuojantis vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius (toliau GVTNTĮ); 3) Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos 2006 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu, reglamentuojančios savavališką įrenginių prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) pareigas ir teises, sunaudoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų apskaitą, laikiną abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginių ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginių atjungimą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų priežiūros organizavimą (toliau – Taisyklės). Šiuose norminiuose aktuose yra vartojamos ir sąvokos, aktualios šioje byloje. Pagal GVĮ 2 straipsnį, geriamojo vandens tiekimas – techninių, organizacinių, ekonominių, higienos ir aplinkosaugos priemonių visuma, užtikrinanti vandens tiekimą geriamojo vandens vartotojams (15 p.); Vandens tiekimo įrenginiai – vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (21 p.); Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado (23 p.); Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (26 p.). Pagal GVĮ 5 str. 2 p., vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. GVTNTĮ įstatymo (redakcija nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 2 d. 8 p. apibrėžta vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo sutartyje nurodyta vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui (vartotojui). Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančios GVTNTĮ 3 str. 14 p. apibrėžta geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. Pagal Taisyklių 2 dalį, įvadas – pirma geriamojo vandens tiekimo vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį vandens tiekėjo eksploatuojamą geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą su abonento (vartotojo) pastato ar teritorijos vidaus geriamojo vandens naudojimo įrenginiais ir geriamajam vandeniui tiekti reikalingomis komunikacijomis. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog avarija įvyko vandentiekio skirstomojo tinklo atkarpoje, iki vartotojo įvado į trečiojo asmens gyvenamąjį namą, todėl atsakomybė, remiantis nurodytais norminiais aktais ir juose esančiais išaiškinimais, už padarytą žalą tenka ne trečiajam asmeniui M. M., bet vandenį tiekiančiai UAB „Kupiškio vandenys“. Atsakovė UAB „Kupiškio vandenys“ teigia, jog pagal nuo 2014 m. lapkričio 1 d, galiojančio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 p. nuostatas, jie neatsako už vandentiekio avarijų, įvykusių privačioje teritorijoje, neatsako už avarijos sukeltas pasekmes. Be Geriamojo vandens sutarties, atsakovė pateikė Eksploatacijos atsakomybės ribų aktą, kuriame yra nurodytos UAB „Kupiškio vandenys“ atsakomybės ribos, taip pat nurodė ir abonento, gyvenančio (duomenys neskelbtini) priklausančios vandentiekio linijos ribos (30 b.l.). Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 p., galiojančio nuo 2014 m. lapkričio 1 d., kuriuo remiasi atsakovė, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Šiame punkte apibrėžta, jog abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Daroma išvada, jog vandens tiekėjas, sutartyje su vartotoju, turi aiškiai apibrėžti vandens tiekimo ir vartojimo ribą, kurioje vandens tiekėjas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį vandenį abonentui, o abonentas priima. Ši riba ir nustato vartotojo bei vandens tiekėjo atsakomybės ribas vykdant sutartį tiek dėl tiekiamo vandens kokybės, tiek ir dėl vandentiekio priežiūros, pasekmių, jei įvyksta vandentiekio avarija tame ruože. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos Geriamojo vandens tiekimo sutarties, 2011 m. sausio 1 d. sudarytos tarp vandens tiekėjo su vartotoju, šioje sutartyje nėra nurodytos naudojamo turto ribos, iki kurių UAB „Kupiškio vandenys“ tiekia trečiajam asmeniui ir perduoda saugos reikalavimus atitinkantį vandenį. Vien tik adreso nurodymas, kuriuo tiekiamas vanduo, nėra pakankamas vietos, iki kurios visa infrastruktūros priežiūra tenka vandens tiekėjui, o nuo kurios – vandens vartotojui, identifikavimui. Atsakovė atsikirtimus grindžia pateikdama eksploatacijos atsakomybės ribų aktą (30 b.l.). Šis aktas iš esmės turėtų būti sudėtinė su vartotoju sudarytos sutarties dalis, tačiau yra pasirašytas tik UAB „Kupiškio vandenys“ direktoriaus A. Audicko, trečiojo asmens M. M. parašo šiame akte nėra, jame nėra nurodyta sudarymo data, tai yra šis aktas neatitinka sutarties dokumentui keliamų reikalavimų ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovės atsikirtimus. Tuo labiau, jog šis įstatymo reikalavimas, kuriuo remiantis atsakovė sudarė minėtą aktą ir juo grindžia atsikirtimus, įsigaliojo tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., kai avarija vandentiekio skirstomajame tinkle įvyko 2014 m. lapkričio 3 d., tai yra, praėjus 2 dienoms po teisės normos įsigaliojimo. Mažai tikėtina, jog per šį 2 dienų laikotarpį buvo sudarytas visų rajone esančių sodybų (privačių valdų), kurioms pagal sutartis su atsakove yra tiekiamas geriamasis vanduo, ir su šiuo aktu individualiai supažindinti vartotojai.

Dėl Geriamojo vandens tiekimo sutarties 7 punkto neatitikimo nesąžiningumo kriterijams. Kaip matyti iš 2011 m. sausio 1 d. Geriamojo vandens tiekimo sutarties, sutarties 7 punkte atsakovė UAB „Kupiškio vandenys“ ir trečiasis asmuo M. M. susitarė, jog jeigu vandentiekio tinklai neįeina į UAB „Kupiškio vandenys“ balansą, tai tinklus valo, prižiūri ir remontuoja vartotojas, tai yra trečiasis asmuo M. M., savo jėgomis ir lėšomis. Koks tai per turtas, sutartyje nenurodyta, bet sprendžiant iš atsakovės atstovo paaiškinimų, pateiktų įrodymų, tai yra visa infrastruktūra, neįtraukta į bendrovės balansą, konkrečiu atveju – vandentiekio sistema, esanti (duomenys neskelbtini), ar bent ta dalis, kuri yra trečiojo asmens namų valdos sklype. Ši sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ str.). Pagal CK 6.228⁴ str. 9 d., bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva). Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Teismas, nustatęs, jog atsakovė UAB „Kupiškio vandenys“ yra atsakinga ir už vandentiekio infrastruktūros, neįtrauktos į bendrovės balansą, priežiūrą, pripažįsta, jog Geriamojo vandens tiekimo sutartyje 7 p. sąlyga, jog tokį tinklą, neįtrauktą į bendrovės balansą, valo, prižiūri ir remontuoja vartotojas, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 6.228⁴ str. 8 d.). Teismas pripažįsta, jog šia sąlyga nepagrįstai panaikinama verslininko, šiuo atveju, UAB „Kupiškio vandenys“, civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vartotojo turtui (CK 6.228⁴ str. 2 d. 1 p.). Nors atsakovės atstovas A. Audickas teigia, jog bendrovė yra nepajėgi perimti ir prižiūrėti visą vandentiekio infrastruktūrą, pastatytą Kupiškio rajone iki 1990 metų, teismas pripažįsta, jog perkelti visos vandentiekio infrastruktūros priežiūros naštą vartotojams taip pat yra nepagrįsta ir tokios sąlygos, kokia yra 7 punkte, sutartyse neturėtų būti. Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad atsakovei niekas nekliudo, įgyvendinant nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 p. nuostatas, su kiekvienu iš vartotojų, sudariusių sutartis su atsakove dėl geriamojo vandens tiekimo, individualiai sudaryti jau galiojančių vandens tiekimo sutarčių pakeitimus ir išspręsti klausimus dėl vandentiekio priežiūros atsakomybės atribojimo, dėl naudojamo turto ribų.

Dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 8,15 € dydžio palūkanų, susidariusių nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 4 d., taip pat prašo priteisti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.261 str., praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 155,34 € išmoką trečiajam asmeniui M. M. išmokėjo 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. gruodžio 2 d. išsiuntė prašymą atsakovei UAB „Kupiškio vandenys“ per 15 d. pervesti už trečiajam asmeniui M. M. padarytą žalą išmokėtą sumą. Atsakovei UAB „Kupiškio vandenys“ nurodytos sumos iki 2014 m. gruodžio 17 d. nepervedus, pripažįstama, jog atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, todėl nuo 2014 m. gruodžio 18 d. privalo ieškovei mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.), kas iki 2016 m. sausio 4 d. sudaro 8,15 € (155,34 € x 0,05 % /365 x 383 d.) bei 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2016 m. sausio 6 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus dėl 85,08 € patirtų išlaidų (15 € sumokėto žyminio mokesčio (20 b.l.), 70,08 € atstovavimo išlaidų (21-24 b.l.)). Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, ieškovei priteisiamos iš atsakovės visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Pirmosios instancijos teisme patirta 1,09 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2016-03-23 pažyma). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Tačiau kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (3 €), jos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kupiškio vandenys“, įm. k. 164702145, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, naudai 155,34 € (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 34 euro centų) žalos atlyginimą, 8,15 € (aštuonių eurų 15 euro centų) dydžio palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (163,49 €) nuo 2016 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,08 € (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti 2011 m. sausio 1 d. tarp UAB „Kupiškio vandenys“ ir M. M. sudarytos Geriamojo vandens tiekimo sutarties Nr. 4-5 7 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią jeigu vandentiekio tinklai neįeina į UAB „Kupiškio vandenys“ balansą, tai tinklus prižiūri ir remontuoja Vartotojas savo jėgomis ir lėšomis, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.