Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1803-512/2025 pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0075/24/01715, pradėta vykdyti pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. kovo 1 d. privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkas A. M. įpareigotas pašalinti: 1) valstybinėje žemėje už žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., ribos – vakarinėje pusėje dalį įrengtos segmentinės tvoros ir pietvakarių pusėje dalį įrengtos metalinės segmentinės tvoros, dalį įrengtos betono dangos aikštelės, laikomus lengvuosius automobilius, metalinį konteinerį, sandėliuojamas įvairias medžiagas (paletes ir pan.), įrengtą reklaminį stendą; įrengtą akmeninį postamentą su skulptūra, taip pat nuo įrengtos tvoros link (duomenys neskelbtini) gatvės įrengtą neaukštą akmeninį pamatą, kuriame sandėliuojamos mašinų padangos; 2) suformuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav., pietinės pusės ((duomenys neskelbtini) gatvės) ir iš pietvakarių pusės ribų – dalį įrengtos metalinės segmentinės tvoros, dalį įrengtos betono dangos aikštelės, laikomus lengvuosius automobilius, metalinį konteinerį, sandėliuojamas įvairias medžiagas (paletes ir pan.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta vykdomoji byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose įtvirtintų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus nėra, tačiau pareiškėjui pasikreipus į Regionų administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, taip pat jam ėmusis veiksmų dėl valstybinio žemės sklypo dalies, kurioje yra privalomame nurodyme nurodyti daiktai, prijungimo prie jo turimo žemės sklypo, vykdomosios bylos sustabdymas būtų protingas ir teisingas ir atitiktų kasacinio teismo praktiką. Inspekcija tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą nesant CPK ar kituose įstatymuose įtvirtintų pagrindų. Anot Inspekcijos, aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka veiksmus dėl valstybinio žemės sklypo dalies, kurioje yra privalomame nurodyme nurodyti daiktai, prijungimo prie jo turimo žemės sklypo nėra reikšminga sprendžiant vykdomosios bylos sustabdymo klausimą. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės tik vertinant privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pagrįstumą, jeigu prašymas būtų buvęs pateiktas Inspekcijai nepasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (šiuo atveju terminas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus yra suėjęs). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia Inspekcijos pozicija.

11. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka.

12. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Taigi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi terminų įvykdyti privalomuosius nurodymus pratęsimo tvarka. Šiuo atveju nėra ginčo, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti baigėsi 2024 m. rugpjūčio 26 d. (šis terminas nebuvo pratęstas).

13. TPSVPĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Šiuo atveju bylos ir teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis nėra nustatyta, kad Inspekcijos priimti aktai būtų ginčijami (nuginčyti) teismine tvarka, kas reiškia, kad Inspekcijos vykdomasis dokumentas Nr. ŽPN-13, pagal kurį pareiškėjas (skolininkas) privalo pašalinti valstybinės žemės naudojimo pažeidimus yra galiojantis, tačiau iki nustatyto termino (2024 m. rugpjūčio 26 d.) nebuvo įvykdytas.

14. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (1 dalis).

15. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio Kodekso 771¹ straipsnio 3 dalis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

16. Nagrinėjamu atveju skolininkas prašomą vykdomosios bylos sustabdymą sieja su tuo, jog jis Regionų administraciniame teisme ginčija Inspekcijos sprendimą atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, vykdomosios bylos sustabdymo, iki teisme bus išnagrinėta kita byla, pagrindas nėra numatytas CPK 626–627 straipsniuose. Be to, prašymo (skundo) pratęsti privalomojo nurodymo (vykdomojo dokumento) įvykdymo terminą pateikimas teismui pats savaime nedaro įtakos privalomojo nurodymo, kaip vykdomojo dokumento, teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio vykdomojo dokumento vykdymo. Atitinkamai antstolei nebuvo pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Priešingu atveju, t. y. sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vykdomosios bylos sustabdymas būtų protingas ir teisingas net ir nesant tam teisinių pagrindų. Juolab, kad klausimas dėl išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymo gali būti sprendžiamas byloje dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo taikant reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų buvimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą, todėl panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išsprendžia klausimą iš esmės ir atmeta pareiškėjo skundą dėl antstolės 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. S-24-75-32546, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, panaikinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2024 m. lapkričio 13 d. patvarkymo Nr. S-24-75-32546 panaikinimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.