Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-665-1188/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05191-2022-5) pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Cedruso projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Cedruso projektai“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduojama dėl bankroto UAB ,,Giantus vertinimas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Barota“) dėl sprendimo panaikinimo, 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje nutarė pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, siekdamas nustatyti, ar Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (Tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. V1-221 redakcija) 2.7 punktas tiek, kiek jame įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti pareiškėjais, kurie turi teisę kreiptis į Tarnybą su paklausimais dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos (toliau – ir ataskaita) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui abejonė dėl minėtos nuostatos teisėtumo kilo nagrinėjant individualiąją administracinę bylą dėl Tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (9.17 Mr)D2-2216 dalies, kurioje Tarnyba atsisakė tikrinti turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaitą ir parengti išvadą dėl šios ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams pagal UAB „Cedruso projektai“ prašymą pateikti išvadas dėl dviejų turto vertinimo ataskaitų, kuriose buvo nustatyta skirtinga to paties valstybinės žemės sklypo vertė, ir kurią Tarnyba motyvavo tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) užsakymu parengta UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita jau buvo įvertinta pagal NŽT paklausimą, Tarnyba, įvertinusi UAB „Cedruso projektai“ prašyme nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo abejoti aptariamos turto vertinimo ataskaitos teisėtumu, Taisyklės nenustato pakartotinio tos pačios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimo, be to, vadovaujantis Taisyklių 2.7 punktu, pareiškėjas UAB „Cedruso projektai“ nelaikytinas subjektu, turinčiu teisę teikti Tarnybai paklausimą.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame kontekste savo abejones dėl Taisyklių 2.7 punkto teisėtumo grindžia šiais argumentais:

3.1. viena iš Tarnybos funkcijų pagal Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra, įgyvendinant šio Įstatymo nuostatas, nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, patvirtino Taisykles;

3.2. atsižvelgiant į Taisyklių 2.6 ir 2.7 punktuose pateiktus sąvokų („paklausimas – pareiškėjo kreipimasis į Tarnybą, kuriuo prašoma įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“; „pareiškėjas – vertinimo užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, pateikęs paklausimą arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“) apibrėžimus, darytina išvada, kad Taisyklių 2.7 punkte yra nustatytas baigtinis subjektų, turinčių teisę inicijuoti turto vertinimo ataskaitos patikrinimą, sąrašas. Tačiau Įstatyme toks apribojimas nėra įtvirtintas nei eksplicitiškai, nei implicitiškai (t. y. neišplaukia iš Įstatymo nuostatų). Taigi, kyla abejonė, ar Tarnybos direktorius, nustatydamas tokį reguliavimą, poįstatyminiame akte neįtvirtino savarankiško ribojimo kreiptis į Tarnybą su paklausimu pagrindo, neišplaukiančio iš aukštesnės galios teisės akto, t. y. Įstatymo;

3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktikoje, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, be kita ko, akcentuojamas reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis nurodyta Konstitucinio Teismo doktrina, savo praktikoje, be kita ko, taip pat yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į įstatymų viršenybės įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu principą, įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas teisiniu reguliavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose;

3.4. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte taip pat įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

3.5. atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kyla abejonė, ar Tarnybos direktorius, Taisyklių 2.7 punkte nurodydamas baigtinį sąrašą asmenų, turinčių teisę teikti Tarnybai paklausimus, neviršijo savo kompetencijos (neveikė ultra vires (viršijant įgaliojimus)) bei paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais.