Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-31919-20, kurioje

B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, 2019 m. gegužės 21 d. ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis B. V. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 15 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia gumine žarna sudavė ne mažiau tris smūgius savo broliui V. V. į pilvo ir nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis B. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo brolis yra V. V. ir jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jų seseriai. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 11 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko alaus. Apie 12 val., jo brolis V. V. į namus grįžo neblaivus. Kieme prie garažo jie susipyko, susistumdė ir V. V. jam katiliuku sudavė į veidą kelis kartus, o jis iš garažo paėmęs guminę žarną V. V. sudavė kelis kartus per pilvą, o kai jis nuvirto žarna dar kelis kartus jam sudavė per nugarą. Tiksliai kiek jam sudavė smūgių neprisimena. Su V. V. susitaikė, brolis jam pretenzijų neturi (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. V. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad kartu su savo broliu B. V. gyvena jų seseriai priklausančiame name. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 12 val., jis iš (duomenys neskelbtini) autobusu grįžo į namus. Tuo metu buvo išgėręs alaus ir jautėsi apsvaigęs. Matė, kad namo kieme neblaivus vaikščiojo B. V.. Grįžęs nuėjo į garažą. Atėjęs brolis B. V. į garažą, pradėjo prie jo kabinėtis, klausė kodėl jis čia sėdi, varė lauk, jie susiginčijo. Garaže prie durų ant žemės mėtėsi juodos spalvos apie 2 metrų ilgio žarna su antgaliu. B. V. paėmęs žarną kieme jam stovinčiam, o po to parvertęs ir gulinčiam, tris ar keturis kartus sudavė į pilvą ir nugarą. Po to, jis iš brolio atėmė žarną ir pabėgo iš kiemo. Dėl suduotų smūgių jautė stiprų skausmą. Jis B. V. metaliniu katiliuku sudavė kelis kartus į veidą, tik neprisimena, ar tai padarė prieš sumušimą, ar po to, bet tikrai ne tuo metu, kai jį mušė. Kadangi jo mobiliojo ryšio telefonas neveikė, todėl nubėgo į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir paprašė seniūno, kad šis paskambintų ir iškviestų policijos pareigūnus. Seniūnui nerodė savo sumušimų. Po sumušimo ant jo kūno liko sumušimo žymės. Į medikus jis nesikreipė, broliui pretenzijų neturi. Turtinė ir neturtinė žala jam nepadaryta (b. l. 25-26).

- iš PRIR duomenų matyti, kad R. K. paskambino 2020 m. rugpjūčio 10 d., 15 val. 09 min., ir pranešė, kad V. V. prieš keletą minučių su žarna sumušė brolis, greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 6-9);

- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. V. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą prašydamas įstatymų nustatyta tvarka nubausti brolį B. V., kuris būdamas girtas, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė, t. y. gumine žarna jam sudavė 3-4 kartus į pilvo ir nugaros sritį. Taip pat užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kiemo, kur buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad prie gyvenamojo namo įėjimo ant žemės gulėjo guminė žarna 2,45 metrų ilgio, daugiau reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota, apžiūros metu paimta guminė žarna (b. l. 10-13, 17-19);

- 2020 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. V. alkotesteriu nustatytas 1,28 promilių girtumas, B. V. atsisakė pasitikrinti neblaivumą (b. l. 60-61);

- iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad ant V. V. pilvo viršutinės ir apatinės dalies matosi skersai padaryti vingiuoti sužalojimai-kraujosruvos, ant nugaros viršutinės dalies matosi padarytas vingiuotas sužalojimas-kraujosruva (b. l. 41, 44-45);

- iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad guminė žarna yra 2,45 metrų ilgio, lanksti, vienas žarnos galas nupjautas, kitame gale yra užpresuotas geltono metalo antgalis. Po daikto apžiūros, guminė žarna grąžinta nukentėjusiajam V. V. (b. l. 47-48, 49-50, 51-53).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis B. V., tyčia su gumine žarna sudavė ne mažiau tris smūgius į pilvą ir nugarą savo broliui V. V., šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo B. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis ir atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau jis pripažino, kad prieš konfliktą vartojo alkoholį, V. V. patvirtino, kad konflikto metu jie abu buvo neblaivūs, kas neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo neteisėtam smurtiniam elgesiui, todėl girtumas laikytinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 110-111, 112-115).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. B. V. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, neteistas (b. l. 98-101), 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas už analogišką veiką, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 102-107), šiuo metu jis nedirba (b. l. 108), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 109). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. V. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Kadangi B. V. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – brolį, todėl tikslinga skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką B. V. elgesiui (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 55 min. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 12 min. (b. l. 69-70, 73), t. y. 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 95-96).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

B. V. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti B. V. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15 val. 55 min. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. 12 min., t. y. 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – B. V. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti B. V., kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Išaiškinti B. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.