- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1-3336-960/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00331-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Edmundo Bagdono pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2014-01-25 apie 13.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklaidino nukentėjusiąją R. B., kad jis yra teisėtas minėto buto savininkas, pasirašė su pastarąja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią gavo 800 Lt, neva, kaip avansą už buto nuomą, ir taip, apgaulės būdu savo naudai įgijo 800 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajai R. B. priklausantį turtą.
V. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo 2014-08-07 apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis kartu su A. V. nuomojosi vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jo draugė A. V. paskambino buto savininkei ir pasakė, kad nori išsikraustyti iš buto. Jiems buvo duotas mėnuo išsikraustyti. 2014 m. sausio mėn., tikslaus laiko neatsimena, į butą atėjo vaikinas ir dvi merginos, kurios pageidavo išsinuomoti butą. Apžiūrėjusios butą, jos pasakė, kad butas joms tinka ir jo paklausė, ar jis sutinka išnuomoti butą, pasakė, kad suma nurodyta 400 Lt. Kur būtent ši suma buvo nurodyta, jis nežinojo, nesigilino. Tada vaikinas išsiėmė nuomos sutarties blankus ir jis savo vardu, kaip tariamas buto savininkas užpildė juos ir pasirašė. Jam buvo sumokėta 400 Lt už einamąjį mėnesį ir 400 Lt - už depozitą. Sutartį sudarė su mergina, vardu Rasa, kitų duomenų nežino. Gavęs 800 Lt, raktus nuo buto atidavė Rasai. Rakto kopijos neturėjo. Po kažkiek laiko paskambino buto šeimininkė ir pareikalavo, kad jai atiduočiau pinigus už nuomą. Buto šeimininkę patikino, kad pinigus atiduos, tačiau pinigų negrąžino. Papildomos 2014-10-30 apklausos metu paaiškino, jog 2014 m. sausio pabaigoje jis laiptinėje ant lauko durų pamatė skrajutę, kad asmuo ieško nuomai vieno kambario buto. Jis sugalvojo, kad jei jis vis vien išsikraustys iš buto, tai butą išnuomos kitiems asmenims. Jis paskambino skrajutėje nurodytu telefonu (šiuo metu tikrai neprisimena koks numeris), atsiliepusiam vyriškiui paaiškino, kad nori išnuomoti neva savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vyriškis atvažiavęs į butą, apžiūrėjo ir pasakė, kad jam tinka. Tuo metu jis nesuprato, kad jis yra nekilnojamo turto agentas. Kitą dieną tas pats vyriškis atėjo su mergina, kaip vėliau sužinojo - R. B., nufotografavo butą (tada jis suprato, kad šis yra vadybininkas) ir tada R. B. pasakė, kad jai butas tinka ir ji nori jį išsinuomoti. Pats prisistatęs tariamu buto šeimininku pasakė, kad butą išnuomos jai, nors tokios teisės jis ir neturėjo. Vadybininkas jo neprašė jokių buto dokumentų, paprašė parodyti tik savo asmens dokumentą. Vadybininkas padavė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje jis kartu su R. B. pasirašė. R. B. jam kaip neva buto savininkui užmokėjo 400 Lt už einamąjį mėnesį, bei 400 Lt - kaip depozitą. Viso gavo 800 Lt. Matė, kaip R. B. vadybininkui padavė 1000 Lt už jo suteiktas paslaugas. Visus 800 Lt jis R. B. grąžino 2014-08-11. Dėl nusikaltimo labai gailisi. (b. l. 34-35, 43)
Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad 2014-01-25 jai paskambino nekilnojamo turto agentas A. M., kuris pasiūlė išsinuomoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, jai butas patiko, todėl agentas pasiūlė pasirašyti buto patalpų nuomos sutartį, pagal kurią, kaip ji suprato, buto savininkas buvo V. B.. Pagal sutartį ji už buto nuomą sumokėjo 400 Lt už einamąjį mėnesį, bei 400 Lt - už ateinantį mėnesį. Pasirašius sutartį, V. B. jai perdavė raktus. 2014-01-26 ji į butą atvežė savo daiktus, tačiau 2014-01-27 atvykusi prie buvo, ji jau nebegalėjo atsirakinti durų, nes spynos buvo pakeistos. Bandė skambinti V. B., tačiau nei į žinutes nei į skambučius jis neatsiliepė. Paskambinus nekilnojamo turto agentu A. M., jis pažadėjo pasidomėti. 2014-01-30 agentas paskambino ir pasakė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne V. B., o J. S.. Jai buvo padaryta 800 Lt žala. 2014-08-11 V. B. jai grąžino 800 Lt. Pretenzijų V. B. nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 9, 22). Aplinkybę, jog pinigai grąžinti, patvirtina byloje esantis banko išrašas (b. l. 21).
Šalies argumentai
2014-01-30 pareiškime nukentėjusioji nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 1).
Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad yra nekilnojamo turto agentūros „Retop“ direktorius. Šiuo metu neprisimena tiksliai datos, bet mano, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje, pagal jų klijuotas skrajutes laiptinėse, paskambino V. B., gim. 1990 m. (kaip vėliau sužinojo iš jo asmens dokumento) ir pasakė, kad nori išnuomoti savo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis tą patį vakarą nuvažiavo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur padarė buto nuotraukas ir tada paklausė V. B., kodėl nori butą išnuomoti. V. B. nurodė, kad išvažiuoja į Norvegiją dirbti. Pasidaręs nuotraukas išvažiavo. Sekančią dieną jis atvažiavo į minėtą butą su kliente, kuriai patiko butas. Jai padėjo užpildyti dvišalę sutartį tarp klientės ir neva buto savininko V. B., kuris padavė savo asmens tapatybės dokumentą. R. B. ir V. B. pasirašė buto patalpų nuomos sutartį, pagal kurią R. B. užmokėjo V. B. 400 Lt už einamąjį mėnesį, bei 400 Lt - už depozitą. R. B. už jo suteiktą paslaugą (buto paieškos paslaugą ir sutarties administravimą) prie V. B. sumokėjo jam 1000 Lt. Jai buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas. Už poros dienų jis iš R. B. sulaukė skambučio, kad ji negali patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes bute pakeistos spynos. Jis pasakė, kad pasidomės, tada jam po dviejų savaičių paskambino vyriškis, kuris jam lyg ir prisistatė, bet tikrai neprisimena, ir pasakė, kad tai jo motinos J. S. butas. Pats R. B. grąžino 1000 Lt (b. l. 23).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. B. pateikė prijungimui prie bylos medžiagos 2014-01-25 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad asmuo, pasirašęs V. B., R. B. išnuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad V. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2014-01-25 apie 13.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklaidino nukentėjusiąją R. B., kad jis yra teisėtas minėto buto savininkas, pasirašė su pastarąja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią gavo 800 Lt, neva, kaip avansą už buto nuomą, ir taip, apgaulės būdu savo naudai įgijo 800 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajai R. B. priklausantį turtą. V. B. veiksmai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus V. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau prašė leisti baudą susimokėti dalimis (b. l. 62).
Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis neteistas. Administracine tvarka baustas (b. l. 54-57), vykdo individualią veiklą (b. l. 48), paties teigimu, dirba taksi vairuotoju, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 59), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 61). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje reglamentuoti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro pareiškime numatytas šios rūšies bausmės dydis yra adekvatus, neprieštaraujantis teisingumo principui, todėl jo mažinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalimis, priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas galėtų spręsti klausimą tik dėl tokios bausmės vykdymo pakeitimo. Taigi, kaltinamojo prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, netenkintinas. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu savanoriškas baudos sumokėjimo laikotarpis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, yra du mėnesiai, galėtų būti prailgintas.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) MGL dydžio, tai yra 1 170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) litų baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 6 (šešių) MGL dydžio, tai yra 780 (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų (225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų) baudą.
V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.