Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-859/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-01-24
Bylos Nr.
1-135-859/2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02332-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
Z. D.
Kaltinamasis
M. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-859/2012Proceso Nr. 1-12-1-02332-2010-8
(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant S. Ž.,dalyvaujant prokurorei R. L.,gynėjui-advokatui A. Š.,nukentėjusiajam Z. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, romas, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

2006-08-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 4 d. 1 metams laisvės atėmimo;2008-01-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., 284 str. 1 d. 5 mėnesiams laisvės atėmimo;2009-02-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo;2009-06-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, paleistas 2009-12-10 atlikęs bausmę;2010-05-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. - 30 parų arešto, subendrinus šią bausmę su 2009-06-12 Vilniaus m. 1 apylinkės nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.) - 6 mėn. laisvės atėmimo;2011-01-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis:

- 2010-07-04 laikotarpiu nuo 01.00 vai. iki 03.00 vai., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į Z. D. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį nuosavo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilio pagrobė peilį, 100 Lt vertės, 200 Lt grynais pinigais, raktą su mediniu pakabuku nuo ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturintį materialinės vertės, tokiais savo veiksmais, įsibraudamas į saugyklą, t. y. automobilį, pagrobė svetimą, Z. D., priklausantį 300 Lt vertės turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.;

- toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovęs į Z. D. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė šiuos dokumentus - Z. D. vardu išduotą LR piliečio pasą, automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.;

- 2010-07-05 apie 22.50 val., su prieš tai iš automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtu raktu atrakino ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš jo pagrobė atsarginį automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą, 200 Lt vertės, tokiais savo veiksmais padarė Z. D. 200 Lt materialinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.;

- laikotarpiu nuo 2010-07-07 14.00 vai. iki 2010-07-08 4.00 vai, su prieš tai iš ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtu automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktu atrakino Z. D. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15000 Lt vertės, stovėjusį namo, adresu (duomenys neskelbtini), jį užvedė ir išvažiavo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi automobilis pavažiavęs apie 40 metrų sustojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti Z. D. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

- toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, su prieš tai iš ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtu automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktu atrakino Z. D. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kėsindamasis jį pagrobti, sugadino minėto automobilio elektroninę užvedimo įrangą, 500 Lt vertės, tokiais veiksmais sugadino Z. D. priklausantį 500 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis M. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad visur prisipažindavo ką yra padaręs. Policijos pareigūnai jam sakė, kad “paimtu kaltę ant savęs”, kadangi subendrins bausmes. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo. Nieko nevogė. Nukentėjusiojo nėra matęs. Rinktinės gatvėje buvo pas draugą Dimą. Į sandeliuką Šeimyniškių gatvėje nebuvo patekęs. Automobilio nebandė vairuoti. Kodėl iš jo nepaėmė DNR? Automobilyje negali būti jo kvapas. Gal šuniui parodė dešros. Pirmas atpažinimas įvyko 2010 m. apie liepos 19 d., kai jį namuose sulaikė 1 PK operatyviniai darbuotojai. Jį atvežė į 1 policijos komisariatą. Kabinete buvo su tyrėju ir dar 2 operatyviniais darbuotojais, kurie buvo apsirengę civiliais rūbais. Daugiau žmonių kabinete nebuvo. Pirmajame policijos komisariate buvo trečiame aukšte, R. P. ten nebuvo. Jis buvo per antrą atpažinimą iš fotonuotraukų. Tiksliai negali pasakyti kas darė atpažinimą iš fotonuotraukų. Liudytojas O. G. aiškiai ne taip sako. Iki nukentėjusiojo pasirodymo jis buvo apklausinėjamas kabinete. Pareigūnas jį matė ir apklausinėjo dėl šios bylos, prašė viską “paimti ant savęs”. Kabinete buvo du policijos pareigūnai: liudytojas (O. G.) ir dar vienas. Vėliau atėjo dar vienas. Po kažkiek laiko liudytojas (O. G.) išėjo iš kabineto ir grįžo su nukentėjusiuoju. Atėjo nukentėjusysis ir liudytojas (O. G.) pasakė jam atsistoti, apsisukti. Nukentėjusysis klausė pas pareigūnus: „Ar jis greitai bėga“? Pareigūnai pasakė, kad gerai bėga. Tada nukentėjusysis pasakė, kad čia 100 procentų yra jis. Akistatoje irgi klausė, ar mėgsta greitą maistą „(duomenys neskelbtini)“. Jis atsakė: „Kas nemėgsta“. Tada nukentėjęs vėl pasakė: „Čia jis, 100 procentų“. Buvo antras atpažinimas su manekenais. Tai buvo po mėnesio nuo jo sulaikymo. Tuomet buvo dar du „manekenai“. Nukentėjusysis jį vėl atpažino. Komisariate kvapai nuo jo buvo nuimami apie 20-30 minučių. Policijos pareigūnai jį skubino. Jo vapo negali būti ant automobilio sėdynės. Jis šių nusikaltimų nepadarė.

Vagystė iš automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusysis Z. D., parodė, kad liepos 4 d. apie 4 val. iš ūkinio pastato, kuriame miegojo, ėjo į butą. Priėjus prie mašinos, pastebėjo, kad yra atidarytos durelės, išmėtyti visi dokumentai. Pradėjo jų ieškoti. Dėtuvėje buvo padėjęs piniginę. Buvo paimtas pasas, 200 litų, technikinis pasas ir apžiūra. Paskambino į policiją. Policija paprašė nieko nejudinti ir mašiną pristatyti į komisariatą. Nuvarė automobilį į komisariatą prie (duomenys neskelbtini), išėjo specialistai ir pasakė, kad ant dokumentų surado pirštų pėdsakus.

Liudytoja A. D. parodė, kad ji žino, kad buvo įsilaužta į kieme stovinčią mašiną, buvo pavogti automobilio dokumentai, pinigai ir raktas nuo pagalbinių patalpų.

Automobilio VW “Passat”, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-07-04 apžiūros metu nustatyta, kad dešinėje pusėje abiejų durelių langai praveri (truputi nuleisti) vairuotojo durelių spyna tvarkinga, nepažeista. Kitų spynų automobilyje nėra. Ant vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės, ant kilimėlių, mėtosi įvairūs daiktai. Atlikus apžiūrą paimta: daktiloskopinės kortelės su rankų pėdsakais, paimtais nuo popieriaus lapo, kuris buvo ant priekinės keleivio sėdynės (1 T., b.l. 15).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(5734)-IS1-6108 nurodoma, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, paimtas 201007-04 apžiūrint automobilį VW “Passat”, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka (1 T., b.l. 21-23).

2010-08-03 iš įtariamojo M. J. paimti rankų atspaudų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (1 T., b.l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(6865)-IS1-7599 nurodoma, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. specialisto išvadą Nr. 140-(5734)-IS1-6108) yra paliktas ne M. J., o kito asmens rankos pirštu (1 T., b.l. 27-28).

2011-02-15 iš nukentėjusiojo Z. D. paimti rankų atspaudų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (1 T. b.l. 35).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1232)-IS1-1211 nurodoma, kad vienas rankos piršto pėdsakas (žr. specialisto išvadą Nr. 140-(5734)-IS1-6108) yra paliktas Z. D. kairės rankos nykščiu (1 T., b.l. 33-34).

Vagystė įsibraunant į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ūkinį pastatą:

Apklaustas teisme nukentėjusysis Z. D. parodė, kad po 2010-07-04 vagystės iš automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), jis nepastebėjo, kad mašinoje buvo raktas nuo ūkinio pastato. Po kelių dienų pastebėjo, kad ūkiniame pastate, antrame aukšte, gulėta lovoje ir valgyti saldainiai, saldainių popieriukai buvo gražiai sudėti. Iš karto suprato, kad ten kažkas buvo. Kitą naktį atsigulė apačioje, prie pat įėjimo durų ant sofos. Žmona iš lauko pusės specialiai uždarė duris ir langines. Duryse užsidaro viršutinė ir apatinė dalys. Apatinę durų dalį ji neuždarė. Nuėjus žmonai, už 3-5 minučių iš po apačios išlindo kaltinamasis. Tai buvo liepos 6 ar 7 d., apie 22.00 val. Kaltinamasis pralindo pro apatinę durų pusę ir išlindo į ūkinį pastatą. Jis atsisuko į jį. Matė kaltinamojo veidą iš arti. Gulėjo ant sofos, kuri stovi prie pat įėjimo durų. Jis jam pasakė, kad ateitų. Tačiau kaltinamasis staigiai palindo po apačią ir nubėgo. Kol atidarė viršutines durys, jis labai greitai nubėgo. Bandė jį pasivyti, tačiau jam nepavyko. Matė jį iš 3 metrų atstumo. Patalpoje buvo šviesu, kadangi viršuje yra „Veliuks“ langai, dar yra tris langai. Įsidėmėjo asmens veido bruožus. Bandė jį pagauti, bandydamas pagauti nukrito, susimušė koją, prasimušė žandą. Išbėgo vytis kaltinamąjį. Tada išbėgo policininko vaikai, visi subėgo. Kaimynas, dirbantis policijoje, su kitais kaimynais, atsisėdo į mašiną ir pradėjo ieškoti. Jis su jais nevažiavo. Kaltinamasis buvo apsirengęs palaidais marškiniais su gėlėmis, ryškios spalvos. Kaimynai pamatė kaltinamąjį prie (duomenys neskelbtini), bandė prie jo priartėti, bet jis staigiai pasišalino. Gediminas, grįžęs, papasakojo, kad jaunuolį vijosi. Žmona mašinoje tarp sėdynių paliko raktą nuo ūkinio pastato. Jis atsirakino pastatą raktu. Jis atrakino patalpas ir paliko raktą. Atėjo kriminalistai ir tą raktą paėmė. Nepastebėjo ar kaltinamasis buvo su pirštinėmis. Raktą rado jo žmona. Jis buvo paliktas ant sofos krašto. Sofa stovi prie pat durų. Vėliau, policijos darbuotojas O. G. jam paskambino ir pakvietė į komisariatą. Dabar tiksliai negali įvardinti kodėl buvo iškviestas į komisariatą. Kai atvyko į komisariatą, negalėjo rasti darbuotojo, tada paskambino jam telefonu. Jis jį pasitiko ir nuvedė į kabinetą, kuriame pamatė kaltinamąjį. Iš karto jį atpažino ir pirmas pradėjo kalbėti. Į kabinetą užėjo kartu su liudytoju, nežino ar jis matė, kad kabinete sėdi J. Jis paprašė kaltinamąjį atsistoti, atėjo iš šono, pažvelgė į jį ir atpažino. Paklausė ar jis neturi rakto nuo mašinos. Pareigūnai jam parodė didžiulį raktų ryšulį. Nuo įsibrovimo iki atpažinimo 1 PK galėjo praeiti apie 2 savaitės. Kabinete buvo du civiliai, jo kaimynas ir jaunuolis. Vaikinas 1 PK, kurį atpažino, buvo be antrankių, su suplėšytomis kelnėmis, kruvinu keliu ir be batų. Policijos pareigūnai jo paklausė ar tai yra tas pats žmogus, kuris įsilaužė į jo patalpas. Atpažino jį iš veido. Veidus lyg tai gerai atsimena. 1 PK, kai jam parodė kaltinamąjį, iš karto atpažinimo nebuvo. Kitas atpažinimas vyko už gero mėnesio. Neprisimena kada vyko atpažinimas iš nuotraukų. 1 policijos komisariate atpažinimo iš nuotraukų nebuvo. Jo neklausė, ar jis jau atpažino asmenį. Dėl nuotraukų nieko neprisimena. Neatsimena atpažinimo iš nuotraukų. Po protokolu yra jo parašai. Skaitė, ką pasirašė.

2010-08-31 asmens parodymo atpažinti nukentėjusysis Z. D. parodė, kad iš jam parodytų asmenų jis pagal veido bruožus atpažįsta asmenį, pažymėtą Nr. 2. Tai tas asmuo, kuris buvo įlindęs į jo ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį jis vijosi bet jis pabėgo (2 T., b.l. 7-9).

2010-09-07 parodymo atpažinti, (atliktas Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS) nukentėjusysis Z. D. parodė, kad iš jam parodytų asmenų jis pagal veido bruožus atpažįsta asmenį, pažymėtą Nr. 2. Tai tas asmuo, kuris 2010-07-05 buvo įlindęs į jo ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (2 T., b.l. 7-9).

Liudytoja A. D., parodė, kad į jų namus (duomenys neskelbtini) pateko įsilaužėlis, kuris padarė tam tikrą žalą. Buvo pasisavinti dokumentai, raktai, buvo mėginimas pavogti mašiną. Tų įvykių pasekoje buvo susižalojęs Z. D., kadangi jam reikėjo tą įsilaužėlė vytis. Ją asmeniškai tas įvykis paveikė neigiamai. Viskas vyko naktimis, pastatas buvo pastoviai stebimas. Veikiama buvo žaibiškai. Ji žino, kad buvo įsilaužta į kieme stovinčią mašiną, buvo pavogti automobilio dokumentai, pinigai ir raktas nuo pagalbinių patalpų. Jie nežinojo, kad tas raktas dingo. Vėliau pastebėjo, kad buvo išlaužtas lango rėmas ir per langą mėginta patekti į patalpas. Stiklas nebuvo išimtas ir į patalpą nebuvo patekta. Kitą dieną buvo pamėgintą įsiveržti į patalpą su pavogtu raktu, tačiau ten buvo Zigmas, kuris mėgino sulaikyti įsilaužėlį, vijosi jį. Langą pastebėjo tada, kai viską pradėjo stebėti atidžiau. Paskui, kai viską suvedė, nusprendė, kad pro tą langą buvo mėginta įlipti, tačiau įsilaužėlis nežinojo, kad antroje pusėje yra laipto atrama. Vyras pasiliko pagalbinėje patalpoje. Ji uždarė išorines langines, kad žmogus, pasilikęs viduje, nebūtų taip aiškiai prieinamas. Durys buvo uždarytos. Nuėjo į pagrindinį pastatą, už trumpą laiką, už 2 minučių išgirdo beldimą į duris. Visas kruvinas Z. D. pranešė, kad į patalpas per apatinę langinių dalį įėjo pilietis. Zigmas jai pranešė, kad matė pilietį. Buvo aptarinėjami to piliečio kūno sandarą, veido bruožai, apsirengimas. Vyras papasakojo, kad tai buvo nestambaus kūno sudėjimo pilietis, tamsaus gymio, vilkintis raštuotais, išleistais ant viršaus, baltiniais, smulkus. Kai sustojo iš netikėtumo, pamatęs Z. D., apsisuko ir pabėgo. Zigmas tada vijosi jį per tas langines. Jam reikėjo verstis, jis griuvo ir susižalojo nosį. Visą kiemo bendruomenė bandė ieškoti įsilaužėlio. Viskas įvyko prie 23.00 val. Jis buvo jų teritorijoje ir viską stebėjo. Ilgą laiką negalėjo normaliai gyventi. Buvo kviečiama į policiją, buvo akistatos. Vyras sakė, kad atpažino įsilaužėlį. Vyras jai nepasakojo, kaip vyko atpažinimas.

Liudytojas G. J., parodė, kad pažįsta salėje esantį kaimyną Z. 100 procentų nėra tikras, kad matė kaltinamąjį. Tą dieną, prieš pusantrų metų, buvo šiltas metų laikas, lauke temo, į kaimynų patalpas buvo įsibrovęs vyras. Jo sūnus buvo lauke ir girdėjo triukšmą pas kaimynus. Jis, parbėgęs namo, paaiškino padėtį. Išėjo į kiemą, susitiko su Z. Jis papasakojo, kas įvyko, nurodė to žmogaus požymius. Pasiūlė kaimynui iškviesti policiją, pats atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo ieškoti žmogaus, panašaus pagal kaimyno apibudinimą. Kai žmogų matė stotelėje, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Jam pasakė sūnus, kuris buvo su kaimynų vaiku kieme, kad jie išgirdo triukšmą, kuris sklido iš kaimyno kiemo. Jie priėjo prie Z., kuris papasakojo, kokia padėtis. Nuėjo pas Z., kaimynas papasakojo jam, kad jam, bebūnant patalpose, kažkas atrakino duris raktu ir įėjo į vidų, įvyko susistumdymas. Jie buvo susikibę. Jis sakė, kad matė žmogų, įsibrovusį į patalpas, apibudino jį jam. Jis sakė, kad tai buvo apie 20 metų jaunuolis, romų tautybės, smulkaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs baltais marškiniais su raudonomis juostomis su trumpomis rankovėmis. Sėdo į savo automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo link (duomenys neskelbtini), kadangi žino, kad R. gyvena netoli (duomenys neskelbtini). P. K. turgaus autobusų sustojime pamatė žmogelį, atitinkantį kaimyno apibudinimą. Apsisuko, sustojo prie 1 PK ir norėjo pasiskambinti kaimynui ir pasitikslinti duomenis. Jis pradėjo eiti, pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės ir dingo tamsoje. Matė jaunuolio veidą, kai jis stovėjo stotelėje. 100 procentų negaliu teigti, kad kaltinamasis yra tas pats žmogus, kurį matė stotelėje. Kažkurią dieną buvo 1 PK, kai Z. buvo iškviestas į komisariatą. Atvyko į komisariatą, palydėjo kaimyną į kabinetą. Jam atrodo jis buvo su uniforma, kadangi ką tik grįžo iš darbo. Turėjo būti apie 15.30 -16.00 val. Komisariate sutiko Z., palydėjo jį į kabinetą. Nuo pirmo karto, kai važiavau ieškoti įsibrovėlio iki susitikimo policijos komisariato kabinete praėjo porą savaičių. Užėjo į kabinetą, kuriame buvo pareigūnas ir vienas romų tautybės jaunuolis, kuris sėdėjo ant kėdės kabineto viduryje. Z. pasiliko kabinete, jis išėjo į koridorių. Neatsimena ar kabinete buvo dar žmonių. Kaimynas, išėjęs iš kabineto, pasakė, kad ten buvo tas jaunuolis, kuris buvo įsibrovęs į jo patalpas. Jaunuolio apranga jau buvo kitokia. Nesuprato, kas tai buvo per veiksmas. Romų tautybės žmonės iš esmės yra panašus. Nuo pirmo karto, kai važiavo ieškoti įsibrovėlio iki susitikimo policijos komisariato kabinete praėjo porą savaičių.

Liudytojas R. P., parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta tik kaltinamąjį M. J.. Pažįsta jį pagal bylas, kaip asmenį, kuris gyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje. Yra operatyvinis darbuotojas, kuris gali atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Su šia byla neturi nieko bendro. Tyrė kitas bylas pagal vagystes iš transporto priemonių, pagal jas kaltinamasis jau nuteistas. M. J. 2009 m. liepos 17 d. buvo pagautas, darant nusikaltimą ir pristatytas į seną pirmojo komisariato pastato budėtojų dalį. Su juo dirbo ir jie, ir kiti operatyviniai darbuotojai. Dirbo atskirai pagal kiekvieną epizodą. Nedarytų atpažinimo jeigu asmuo būtų prieš tai parodytas nukentėjusiajam. Mano, kad atpažinimas buvo reikalingas užfiksuoti veiksmus. Jis atpažinimo nedarė.

Liudytojas O. G., parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Tai M. J.. 2010 m. vasarą jis buvo sulaikytas dėl vagysčių. Dirba 1 policijos komisariate operatyviniu darbuotoju, gali atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Negali tiksliai atsakyti, kokius veiksmus darė šioje byloje. Atsimena, kai asmuo buvo sulaikytas. Kai jie gavo medžiagą dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš ūkinio pastato, į policijos komisariatą iškvietė nukentėjusįjį patikslinti parodymus. Tuo metų nežinojo, kad M. J. yra sulaikytas. Paskambino nukentėjusiajam telefonu ir iškvietė į komisariatą. Nukentėjusysis atvyko į komisariatą ir jie nuėjo į kabinetą, kuriame buvo ir kitų darbuotojų. Sutapo taip, kad tuo metu, kai jie užėjo į kabinetą, J. jau buvo kabinete. Nukentėjusysis pradėjo emocionaliai reikšti jausmus, sakydamas, kad tai šitas žmogus ir pasikėsino apvogti jį. Nutraukė nukentėjusiojo veiksmus, pasakė, kad taip daryti negalima. Bet jis vis tiek kategoriškai reiškė savo jausmus, teigė, kad tai tas žmogus. Tada išvedė nukentėjusįjį iš kabineto ir pasakė, kad apsiramintų. Dar pasakė, kad reikia atlikti atpažinimą. Neatsimena kieno tai buvo kabinetas. Galimai jo kabinetas buvo užimtas. Padėjo organizuoti atpažinimą, surasti statistus. Negali atsakyti kada tai buvo. Matėsi, kad kabinete sėdėjo J. Nesuvokė tada, kad tai busimas įtariamasis, būtent šitoje byloje. Įvyko atsitiktinumas. Vėliau norėjo viską procesiškai įforminti.

2010-07-05 apie 23.17 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta apie patekimą į butą. Nieko nepavogta, buvo vienas, apie 20-23 m. amžiaus, 1,72 – 1,76 m. ūgio, šviesios spalvos su gėlėm marškiniai, juodos spalvos kelnės. Pasišalino link (duomenys neskelbtini) (1 T. b.l. 44).

2010-07-06 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu nustatyta, kad įėjimo į butą durys yra stiklinės, Įėjus į butą pro šias duris po kairę pusę yra lova. Prie kairės sienos yra pečius, prie dešinės sienos, kur langai, stovi stalas, šalia kurio virtuvinis stalas ir televizorius. Po kairę pusę prie įėjimo ant lovos guli raktas su mediniu pakabuku. Po apžiūros paimtas raktas su mediniu pakabuku (1 T., b.l. 46-49).

Specialisto išvadoje Nr. 140(6864)-IS1-7079 nurodoma, kad rankų pėdsakai, išryškėję ant tyrimui pateikto objekto – rakto su pakabuku, asmens identifikavimui netinkami, todėl atlikti lyginamąjį tyrimą minėtų pėdsakų su atspaudais pateiktoje įtariamojo M. J. daktiloskopinėje kortelėje ir atsakyti į antrą klausimą nėra galimybės (1 T., b.l. 53-54).

2011-03-31 daiktas – raktas su pakabuku apžiūrėtas Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS (1 T., b.l. 55-56).

Pasikėsinimas pagrobti automobilį VW “Passat”, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir svetimo turto sugadinimas:

Apklaustas teisme nukentėjusysis Z. D. parodė, kad po kelių dienų, nuo įsibrovimo į butą (ūkinį pastatą) apie 4.00 val. atsikėlė ir išėjo į kiemą. Kieme nebuvo jo mašinos, buvo atidaryti vartai. Iš karto paskambino policijai. Išėjo jo žmona ir skersgatvyje pamatė, kad stovi jų mašina. Kai kaltinamasis buvo pas jį viduje ūkinės patalpos, ten buvo paliktas atsarginis raktas, kuris buvo be čipo. Su juo galima užvesti mašiną, bet po 20-30 sekundžių ji užgesta. Jam atrodo kaltinamasis nebuvo vienas. Jie mašiną iš kiemo išstūmė, neužvedę jos, o tik skersgatvyje užvedė. Kitaip būtų išgirdęs. Buvo bandyta nuvaryti 2004 m. gamybos VW “Passat“ markės automobilį. Policininkai pėdsakus paėmė nuo dokumentų. Jo pėdsakų patikrinimui neėmė. Paskui du kartus ėmė pėdsakus. Raktus be čipo nerado, automobilyje jų nebuvo. Spynelės nebuvo sugadintos, tik užsiblokavo elektronika. Dėl nusikaltimų jam buvo padaryta turtinė žala. Jam reikėjo pagaminti atsarginį automobilio raktą, nuvilkti mašiną į servisą ir suremontuoti ją. Raktas kainavo 200 litų. Raktą užsakinėjo oficialiai. „Audi“ centre meistrai nuėmė kodą. Tai kainavo apie 100 litų, mokėjo grynais pinigais. Dar buvo paimtas peilis, 200 litų pinigų, supjaustytas sakvojažas. 200 litų raktas, 200 litų pinigų, 100 litų peilis, mašinos remontas su nutempimų apie 150 litų. Realiai jam padaryta 650 litų žala. Dokumentų, patvirtinančių padarytą žalą, dabar neturi.

Apklausta teisme liudytoja A. D., parodė, kad su pasisavintų mašinos raktu buvo pamėginta išvaryti mašiną iš kiemo. Ji ir buvo išvaryta iš kiemo už keliasdešimt metrų už kiemo teritorijos ji buvo palikta. Jai buvo žinoma, kad namuose yra raktas. Mašinos vagystę pastebėjo Z. D., kuris jai pasakė apie dokumentų vagystę. Vyras pasiliko ūkinėje patalpoje, ji nuėjo į pagrindinį namą. Tarp 2-3 val. atbėgo Z. ir pasakė, kad kieme nėra mašinos. Jie išėjo į kiemą, iškvietė policiją. Ji išgirdo žingsnius už kiemo tvoros. Peržengė kiemo ribą ir nuėjo skersgatvio dešine kryptimi ir pamatė nubėgantį žmogaus siluetą. Šiek tiek toliau stovėjo jų mašina. Pamatė nuo mašinos tolstantį judesį. Apie tai pasakė vyrui ir policijai. Po to pastebėjo nuorūkų krūvelę toje riboje, kur matosi jų teritorijos šonas, vedantis į pagalbines patalpas. Matė tik siluetą. Nepastebėjo, kad iš mašinos buvo paimtas raktas. Raktą rado ar duryse, ar prie durų. Jis buvo su pririšta medine peiliuko formos dalele.

Liudytojas V. M., parodė, kad dirba VPK NTV NNTS. Buvo pirmas, kuris atvažiavo į įvykio vietą, priėmė pareiškimą. Datų neprisimena, 2010 metais per budėjimą, buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kur buvo pasikėsinimas pavogti automobilį ir buvo patekta į patalpas. Su ekspertu grupe nuvažiavo į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiuoju, priėmė pareiškimą, apžiūrėjo įvykio vietą. Nukentėjusiojo parodymai buvo užfiksuoti, kažkas buvo paimta, buvo nufotografuota. Vienas iš nukentėjusiųjų bandė vytis tą nusikaltėlį. Kitų specialistų, dalyvavusių įvykio vietos apžiūroje, neprisimena. Kvapus pagal visus reikalavimus paėmė specialistas, kuris dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Specialisto pavardės neprisimena. Kvapų nuėmimą reikėjo laukti apie valandą. Jis surašė įvykio vietos apžiūrą, kurią baigė ankščiau, kvapai dar buvo nuimami. Nerašo, kad buvo pertrauka ir toliau vyksta įvykio vietos apžiūra. Automobilis buvo fotografuotas. Fotografavo tas pats specialistas, jis ruošia nuotraukas tyrėjui. Kai medžiaga pateko į 1 policijos komisariatą, matyt, specialistas pranešė tyrėjai, kad nuotraukos neišėjo.

Liudytoja I. L. parodė, kad byla buvo jos kolegės D. žinioje. Dabar ji serga. Nieko šioje byloje negali papasakoti, kadangi greičiausiai tik padėjo kolegei. Kvapai kiekvieną dieną neišvežami, jeigu tyrėja serga ar atostogauja, galėjo atlikti tam tikrus veiksmus su kvapais. Tai normali praktika.

Specialistei A. D., dėl specialisto išvados Nr. 140-1-(00059)-IS1-84 paaiškino, kad jeigu jie atliko tyrimą ir padarė išvadą, reiškia viskas buvo priduota pagal visus metodikos reikalavimus. Jeigu neatitinka ar laikas, ar antspaudavimas, ar data, jie tyrimo neatlieka ir medžiagą grąžina atgal. Ant stiklainio užrašoma etiketė su visais aiškinamaisiais užrašais ir parašais. Gautus duomenis perkelia į „Lem“ sistemą. Gauti duomenys visą laiką tikrinami. Kvapo pėdsakas imamas ne mažiau valandos, lyginamasis - ne mažiau pusvalandžio. Kadangi abu šunis pažymėjo teigiama rezultatą, buvo surašyta kategoriška išvada, nebuvo jokių abejinių. Pirmiausia šunys yra testuojami, yra nulinis etapas, kai patikrinami visi kvapai, kurie yra pateikti tyrimui. Šunis praeina, prisiuosto ir pasižiūri ar nėra kokių nors pritraukiančių kvapų. Vėliau vyksta testavimas; šuniukas prisiuosto kvapo nuo įtariamojo rankos, sėdynės, prisimena kvapus, toliau ieško ir identifikuoja kvapo pėdsaką. Šiuo atveju nuo vairuotojo sėdynės. Šuniukai aiškiai parodė, signalizavo poza, kad tai tikrai yra įtariamojo kvapas, jokių abejonių nebuvo. Komisariate įtariamajam duodamas palaikyti rankoje absorbentas, kurį įdeda į stiklainį ir atsiunčia jiems. Buvo dar kvapas nuo sėdynės. Įtariamojo molekulės garuoja ir įsiskverbia į medžiagas.

Specialistas G. N. paaiškino, kad nėra jokio skirtumo kuris šuo eina pirmas, kuris antras. Vienas specialistas registruoja darbo eigą, kitas dirba su biodetektoriumi. Jeigu yra specialisto išvada, reiškia kvapas buvo rastas. Nuliniame etape visi kvapai tikrinami dėl patrauklumo tam, kad byloje nebūtų tai, kad įtariamojo kvapas būtų patrauklus biodetektoriui. Šuniui duodamas užuosti visai kitas kvapas, nesusijęs su byla. Kvapai yra išdėstyti kvapų rate, iš viso yra 10 kvapų. Biodetektorius gauna užduoti surasti kvapą, nesusijusį su bylą. Jis eidamas ratu, suranda tą kvapą. Po to duodamas kvapas nuo įtariamojo ant pėdsako. Biodetektoriui duodamas užuosti įtariamojo kvapas. Šuo eina ratu, užpildyta 10 kvapų: vienas kvapas įtariamojo ir pagalbiniai analogiški kvapai. Šuniukas įsidėmi tą kvapą, eina ratu, uodžia kvapus. Jeigu yra to žmogaus kvapas, jis jį ženklina, t.y. atsisėda arba atsigula. Nėra griežtų nurodymu, kaip šuo pažymi surastą kvapą. Jo šuo gulasi. Jeigu šuo būtų neatsigulęs, rašytų tai darbo eigoje. Jiems pateikiami dokumentai, kur yra surašyta užduotis, įvykio trumpas aprašymas, kokie duomenys jiems pateikiami, kas priiminėjo kvapus. Duomenys dar pateikiami ant pačių objektų, t.y. ant stiklainių su etiketėmis. Gali pateikti gautus duomenis. Jeigu drabužiai buvo nešioti įtariamojo, pakabinti ant kėdės ir juos tą pačią dieną apsivilko kažkas kitas ir neilgai nešiojo (paros bėgyje), galimas dalykas, kad tą kvapą perneša.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad šioje byloje ėmė kvapus ir pirštų pėdsakus. Kvapai imami pačioje pradžioje, ant mažiausiai užterštos vietos yra dedamas absorbentas, folija, polietilenas, viskas paliekama valandai uždarytame automobilyje. Praėjus valandai, absorbentas buvo įdėtas į stiklainį, kuris buvo užantspauduotas. Galėjo būti, kad tyrėjas, kuris aprašo įvykio vietą ir pildo įvykio vietos apžiūros protokolą, galėjo nurodyti įvykio vietos apžiūros pradžios ir pabaigos laiką. Pasirašydamas įvykio vietos apžiūros protokolą, nepažiūrėjo nurodytų valandų. Kvapų nuėmimo trukmė nurodyta ant stiklainių.

Teismo posėdyje apžiūrėjus stiklainius su kvapų pėdsakais, nustatyta, kad užantspauduotoje dėžutėje yra du stikliniai stiklainiai su dangteliais. Aiškinamuosiuose raštuose ant stiklainių nurodoma, kad viename jų yra 2011-07-08 data, kad paimtas kvapo pėdsakas nuo automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės. Pėdsakas imtas 1 val. Kitame stiklainyje yra foninis kvapas iš automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), imtas 1 val.

2010-07-0 protokole-pareiškime A. D. pranešė apie pasikėsinimą pavogti automobilį VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 T., b.l. 69).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų, 2010-08-30, Z. D. atpažino asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį, kuris 2010-07-05 apie 22.00 val. atsirakino jo ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, įėjo į vidų. Vaikiną atpažįsta iš veido bruožų (1 T., b.l. 110-112).

2010-07-08 įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrėjus automobilį VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis stovi gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilis užrakintas signalizacijos pultu. Per galinį langą matoma, kad ant automobilio galinės sėdynės yra striukė, po sėdyne – pagalvė. Ant priekinės keleivio sėdynės yra atidarytas skėtis. Užvedimo spynelė nepažeista. Automobilio pavarų dėžė automatinė. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kiemo vartai atidaryti. Atlikus apžiūra paimtas kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės foninis kvapas, 1 daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsaku nuo vairuotojo dūrelio išorinės pusės ir tikro objektai (1 T., b.l. 72-74).

2010-09-08 užduotyje atlikti daktiloskopinį tyrimą nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 T., b.l. 80).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(6629)-IS1-6532 nurodoma, kad rankų pėdsakai ant daktiloskopinės plokštelės, paimti 2010-07-08 automobilio VW „Passat“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, netinkami asmens identifikuoti... (1 T., b.l. 81-83).

Daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis Z. D. 2010-08-30 pateikė du vyriškus batus (1 T., b.l. 85).

Pavyzdžių liginamajam tyrimui paėmimo protokolu 2010-09-07 iš įtariamojo M. J. paimti DNR (seilių) pavyzdžiai (1 T., b.l. 90).

Pavyzdžių liginamajam tyrimui paėmimo protokolu 2011-05-17 iš įtariamojo M. J. paimti rankų kvapo pavyzdžiai ir kvapo nuo sėdmenų pavyzdžiai (1 T., b.l. 99).

Specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00059)-IS1-84 nurodoma, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010-07-08 adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), iš automobilio VW Passat, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo medžiaginės vairuotojo sėdynės rastas M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kvapas (1 T., b.l. 95-97).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog M. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Baudžiamojo proceso įstatymas ir teismų praktika pateikia įrodymų vertinimo taisykles. Vertinant įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ar įrodymais pagrįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme neprisipažino, kad 2010-07-04 laikotarpiu nuo 01.00 vai. iki 03.00 vai., buvo įsibrovęs į Z. D. priklausantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš automobilio pagrobė svetimą turtą, dokumentus ir raktą. Taip pat, nepripažino, kad 2010-07-05 apie 22.50 val., su prieš tai iš automobilio VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobtu raktu atrakino ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, ir įsibrovė į ūkinį pastatą bei iš jo pagrobė atsarginį automobilio VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą. Nepripažino ir tai, kad laikotarpiu nuo 2010-07-07 14.00 vai. iki 2010-07-08 4.00 val., su prieš tai iš ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobtu automobilio VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktu atrakino Z. D. priklausantį 15000 Lt vertės automobilį VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį užvedė ir išvažiavęs kėsinosi jį pagrobti ir taip sugadino minėto automobilio elektroninę užvedimo įrangą. Teismas nenustatė byloje jokių įrodymų, kad M. J., 2010-07-04 laikotarpiu nuo 01.00 vai. iki 03.00 vai., buvo įsibrovęs į Z. D. priklausantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš automobilio pagrobė svetimą turtą, dokumentus ir raktą.

M. J. nuo pat pradžios ginčijo odorologinę specialistų išvadą, teigdamas, kad jo kvapas negalėjo būti rastas automobilyje. Be to, jis teisme paaiškino, kaip ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nukentėjusiojo atpažintas. O būtent, parodė, kad jis buvo parodytas nukentėjusiajam vienas o po kažkurio laiko buvo vėl parodytas nukentėjusiajam tarp kitų asmenų. Liudytojas R. P., parodymais patvirtino, kad kaltinamąjį M. J. jis pažįsta pagal bylas, kaip asmenį, kuris gyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje. Jis tyrė kitas bylas pagal vagystes iš transporto priemonių, pagal jas kaltinamasis jau nuteistas. M. J. 2010 m. liepos 17 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 PK, senajame pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai, kad M. J. 2010 m. liepos mėnesį buvo 1 PK patvirtina ir nukentėjusysis Z. D., kuris teisme parodė, kad O. G. kvietimu, paskambinus telefonu, atvyko į 1 PK ir pastarasis jį pasitikęs nuvedė į kabinetą, kur jis pamatė kaltinamąjį. Parodė, kad tai nuo įsibrovimo buvo maždaug po 2 savaičių. Tai patvirtino teisme ir kaltinamasis M. J., parodydamas, kad 2010 m. apie liepos 19 d. Vilniaus m. 1 PK nukentėjusysis jį atpažino pirmą kartą. Tai patvirtino ir Vilniaus m. 1 PK ikiteisminio tyrimo pareigūnas O. G., kuris apklaustas teisme liudytoju parodė, kad M. J. 2010 m. vasarą buvo sulaikytas dėl vagysčių. Atsimena, kai jis buvo sulaikytas. Tačiau baudžiamojoje byloje apie M. J. sulaikymą ir bet kokio veiksmo atlikimą nagrinėjamoje byloje 2010 m. liepos mėnesį Vilniaus miesto 1 PK, nėra. Byloje yra vienas pirmų ikiteisminio tyrimo veiksmų su M. J., t.y. 2010-08-31 atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas, kuris patvirtina, kad M. J. buvo pateiktas nukentėjusiajam atpažinti ir jis jį atpažino po jau minėto neteisėto atpažinimo (2 T., b.l. 7-9). Tokią kaltinamojo „atpažinimo“ seką patvirtino ir nukentėjusysis Z. D., tiek pirmą kartą nukentėjusiajam kaltinamąjį parodęs liudytoju teisme apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas O. G.. Būtent tokie parodymai patvirtina, kad 2010 m. liepos mėnesį galimai 19 d., Vilniaus m. 1 PK tik sulaikytas M. J. O. G. ir kitų nenustatytų policijos darbuotojų, buvo parodytas atpažinti nukentėjusiajam Z. D.. Liudytoju apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno O. G. parodymai, kad jis nežinojo apie tai, kad M. J. bus rodomas nukentėjusiajam iki atliekant BPK numatytus veiksmus, kad tik pamatęs, kad nukentėjusysis Z. D. atpažino kaltinamąjį, ėmėsi veiksmų, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju nebendrautu, neatitinka nukentėjusiojo Z. D. ir kaltinamojo M. J. parodymams, iš kurių darytina išvada, kad M. J. nukentėjusiajam buvo parodytas tyčia, tikslingai siekiant, kad jis nukentėjusiojo būtų atpažintas. Visiškai nesuprantami liudytojo, kuris atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, parodymai, kad vėliau M. J. buvo parodytas nukentėjusiajam tarp kitų asmenų tam, kad viską procesiškai įforminti. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų, liudytojas O. G. būtent tokius BPK pažeidimus, kai tyčia parodė nukentėjusiajam prieš atpažinimą M. J., vadina operatyvine informacija - 2010-08-30 tarnybiniame pranešime jis nurodo, kad tiriant ikiteisminį tyrimą 12-1-02332-10 buvo gauta operatyvinė informacija apie tai, kad pasikėsinimą įvykdyti vagystę padarė M. J., todėl būtina atlikti asmens atpažinimą (1 T., b.l. 109). Nustatyta, kad toks veiksmas policijos darbuotojų atliktas neteisėtai, pažeidžiant BPK 192 str. numatytą ikiteisminio tyrimo veiksmo – asmens parodymo atpažinti tvarką. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Iš nustatytų aplinkybių, kaip buvo atliekamas kaltinamojo atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad šie duomenys ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo gauti neteisėtais budais, pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl negali būti teismo pripažinti byloje įrodymais, kad M. J. yra asmuo, kurį nukentėjusysis Z. D. matė 2010-07-05 apie 22.50 val., įsibrovusį į ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas.

Dėl asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų (1 T., b.l. 110-112) pažymėtina, kad teisme nukentėjusysis nors ir paaiškino, kad protokole yra jo parašas, tačiau parodė, kad nuotraukos jam nebuvo rodomos. Pirmą kartą, kai atvežė automobilį, rodė nuotraukas, tada nieko panašaus neatpažino. Taigi kyla abejonių ar nukentėjusiajam buvo apskritai pateiktos atpažinti fotonuotraukos ir ar jis tikrai atpažino M. J. iš jų. Dėl 2010-09-07 atlikto asmens parodymo atpažinti tarp kitų asmenų (2 T., b.l. 20-21) veiksmo, pažymėtina, kad iš esmės Z. D. pakartotinai atpažino M. J. ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir 2010-08-31 asmens parodymo atpažinti metu (2 T., b.l. 7-9). Todėl, įvertinus tai, kad visi asmens parodymo atpažinti veiksmai, kuriuose M. J. nukentėjusiojo buvo atpažintas, atlikti po neteisėto „atpažinimo“, kurį atliko O. G., ir tokie duomenys, dėl jau aptartų pažeidimų, negali būti pripažinti įrodymais byloje.

Vertinant nukentėjusiojo Z. D. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010 m. liepos 5 d. protokole-pareiškime Z. D. parodė, kad 2010-07-05 apie 22.50 val. nepažįstamas vaikinas atrakino buto, Šeimyniškių g. 22A-1, Vilnius, duris ir pateko į butą. Iš buto nieko nepavogė. Nurodė tokius nepažįstamo vaikino požymius: apie 1,70 m. ūgio, apie 20 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, pailgo veido, apsirengęs trumpų rankovių marškinėliais su gėlėm, juodos spalvos kelnėm, tamsios spalvos sportbačiais (1 T., b.l. 42). Ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-06 Z. D. patvirtino, kad 2010-0-05 apie 22.50 val. užrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris ir atsigulė miegoti. Išgirdo atsiveriančias buto duris ir pamatė į butą įėjusį vaikiną. Vaikinui pabėgus, grįžęs prie durų, jis pastebėjo, kad duryse yra įkištas raktas, kuris 2010-07-04 buvo pavogtas iš automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Apibūdino vaikiną kaip ir protokole-pareiškime (1 T., b.l. 57-58). Tačiau 2010-08-30 papildomos apklausos metu, Z. D. ikiteisminio tyrimo metu jau nurodo kitas aplinkybes, patikslindamas, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir šalia yra ūkinis pastatas. Kad 2010-07-05 dienos metu pastebėjo, kad lentos ūkiniame pastate praskeltos, ir patikrinęs antrą aukštą pastebėjo, kad yra gulėta ant lovos ir yra sudėti saldainių popieriukai. Dėl to nusprendė likti nakčiai patikrintinas ten dedasi. Apie 23.00 val. išgirdo durų spynos rakinimo garsą. Durys atsidarė ir iš pro uždarytų viršutinių langinių pasirodė vaikinas. Jis buvo lieknas, tamsaus gymio, apsirengęs marškinėliais su gėlėm, apie 170-180 cm ūgio, trumpų juodų plaukų, pailgo veido. Vaikinui pabėgus pamatė, kad raktą, kuriuo jis atidarė duris, vaikinas paliko durų spynoje. Iš ūkinio pastato dingo automobilio atsarginis raktas be čipo (slapukas). Taip nukentėjusysis pakeitė vietą, kur buvo įsibrauta, t.y. ne į namą o į ūkinį pastatą, kad buvo pavogtas jo automobilio raktas. Be to papildė ir įsibrovėlio apibūdinimą, nurodydamas, kad jis buvo tamsaus gymio, nors iki tol apklaustas tokio svarbaus požymio nurodęs nebuvo. Jau apklaustas teisme nukentėjusysis Z. D. parodė, kad po 2010-07-04 vagystės iš automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), praėjus kelioms dienoms, jis pastebėjo, kad ūkiniame pastate, antrame aukšte, gulėta lovoje ir valgyti saldainiai, saldainių popieriukai buvo gražiai sudėti. Žmona iš lauko pusės specialiai uždarė duris ir langines. Duryse užsidaro viršutinė ir apatinė dalys. Apatinę durų dalį ji neuždarė. Nuėjus žmonai, už 3-5 minučių iš po apačios išlindo kaltinamasis. Tai buvo liepos 6 ar 7 d., apie 22.00 val. Kaltinamasis pralindo pro apatinę durų pusę ir išlindo į ūkinį pastatą. Jis jam pasakė, kad ateitų. Tačiau kaltinamasis staigiai palindo po apačią ir nubėgo. Parodė, kad jis atsirakino pastatą raktu. Jis atrakino patalpas ir paliko raktą. Tačiau ir teisme duoti parodymai nukentėjusiojo buvo kelis kartus tikslinami, kadangi vienu atveju jis parodo, kad įsibrovėlis į ūkinį pastatą pateko pralįsdamas pro neužrakintą apatinę durų dalį, o vėliau, kad jis buvo duris atrakinęs. Vertinant nukentėjusiojo parodymus mažai tikėtina, kad į patalpą įsibrovęs asmuo, pamatęs nukentėjusįjį ir iš karto pabėgęs, turėjo laiko surasti automobilio raktą ir jį pagrobti. Taip pat teismui kelia abejonių nukentėjusiojo nurodyta rakto radimo aplinkybė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad raktą jis rado durų spynoje, kai įsibrovėlis pabėgo, tačiau teisme nukentėjusysis parodė, kad raktą rado jo žmona o ne jis, kad raktas buvo paliktas ne durų spynoje, kaip nurodė anksčiau, o jis buvo paliktas ant sofos krašto. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad papildoma nukentėjusiojo apklausa atlikta po jau neteisėto ikiteisminio tyrimo veiksmo – asmens parodytas atpažinti. Ir būtent po šio veiksmo papildomai nurodytos kitos, jau išdėstytos aplinkybės. BPK nustatyta tvarka asmens parodymo atpažinti veiksmas atliktas 2010-08-31, kai nukentėjusysis Z. D. parodė, kad iš jam parodytų asmenų jis pagal veido bruožus atpažįsta asmenį, pažymėtą Nr. 2. Tai tas asmuo, kuris buvo įlindęs į jo ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį jis vijosi bet jis pabėgo (2 T., b.l. 7-9).

Dėl odorologinio tyrimo išvados

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvapo odorologinio tyrimo išvados gali būti pripažįstamos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252/2005, 2K-511/2005, 2K-183/2006, 2K-798/2006). Tačiau, odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Odorologinio tyrimo rezultatai, nesant kitų tas pačias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neabejotinų išvadų apie asmens kaltumą neleidžia daryti dėl kelių priežasčių. Odorologinio tyrimo išvados gali būti tik netiesioginiu įrodymu, nes remiantis specialisto išvada, surašyta atlikus odorologinį tyrimą, gali būti nustatinėjama ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas, o tik tarpinis faktas, kad asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje (patalpoje, automobilyje ir pan.). Tačiau ir šis tarpinis faktas gali būti laikomas nustatytu tik tuo atveju, kai nerealia galima laikyti tikimybę, kad asmens kvapo pavyzdys nusikalstamos veikos padarymo vietoje atsirado ne dėl to, kad tas asmuo toje vietoje buvo, o kitais būdais, pavyzdžiui, į nusikalstamos veikos padarymo vietą kitiems asmenims atsinešus traukiamo atsakomybėn asmens kvapo turinčius objektus ar pan. Apkaltinamajam nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną netiesioginį įrodymą. Vertinant odorologinio tyrimo išvadą byloje, kurioje nėra jokių kitų duomenų apie asmens kaltumą, neįmanoma nustatyti, ką konkrečiai būdamas tam tikroje vietoje tas asmuo veikė ir kada toje vietoje jis buvo. Odorologinio tyrimo išvada kaip įrodymas yra specifinis tuo, kad tyrimas atliekamas panaudojant šunis – biodetektorius, kurie signalinėmis pozomis pažymi (parodo), kad lyginami kvapai sutampa arba nesutampa. Tokios išvados patikimumo patikrinimas yra komplikuotas. Bet kokį kitokį tyrimą atlikusį specialistą galima proceso metu apklausti apie jo atliktą tyrimą, užduoti klausimus dėl pateiktų išvadų ir taip tikrinti išvados patikimumą. Odorologinio tyrimo metu tokių galimybių nėra. Nors teisme specialistai paaiškino, kaip toks tyrimai atliktas ir kaip gauta neginčijama išvada, tačiau tokios išvados patikrinimas nėra visavertis, nes patikimai išsiaiškinti, kodėl šunys kaltinamojo ir automobilyje rastus kvapus laikė tapačiais, nėra galimybių. Dėl šių aplinkybių bet koks reikšmingas bylai faktas gali būti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimą atlikus surašytos specialisto išvados, tas faktas patvirtinamas ir kitais būdais gautais duomenimis. Šioje byloje tokių galimybių nėra, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų BPK pažeidimų renkant duomenys, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti, teismas kaltinamojo atpažinimą ikiteisminiame tyrime nepripažino įrodymais byloje.

Kadangi kitų įrodymų, kad M. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas

nėra dėl jau aptartų BPK nuostatų pažeidimų, vien tik esant odorologinio tyrimo išvadai, kuri nepatvirtinta kitais įrodymais, M. J. pripažinti kaltu, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo. Todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiojo Z. D. byloje pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str., 303 str. 5 d. 2 p., teismas, -

nusprendžia:

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo Z. D. byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Vilniaus apskrities VPK KP NTT APGTS saugomą raktą su pakabuku nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam Z. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij