Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasVirginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Viliui Martišiui, atsakovo atstovei Dovilei Stoškuvienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. M., G. J., V. J. R., R. K., R. V., N. B. Š., I. S., G. D., A. M., L. P., R. V., S. J., G. R., E. V., G. Z. S., V. M., D. B., M. P., D. G., A. J., L. Š., Ž. P., I. B., A. B. M., E. Š., A. P. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo, tretysis asmuo Bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras, atstovaujamas bankroto administratorės Uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. R. naudai - 14 520,55 EUR procesinių palūkanų,

I. S. naudai - 1 051,36 EUR procesinių palūkanų,

L. P. naudai - 12 485,40 EUR procesinių palūkanų,

V. M. naudai - 1 953,74 EUR procesinių palūkanų,

L. Š. naudai - 1 887,51 EUR procesinių palūkanų,

I. B. naudai - 601,81 EUR procesinių palūkanų,

t. y. iš viso 59 092,08 EUR procesinių palūkanų, kurias jie skaičiuoja nuo kiekvieno ieškovo atskirai pareikšto ieškinio teisme iki 2015 m. gruodžio 14 - 15 d. d., kada atsakovė išmokėjo ieškovams priklausančias indėlių sumas.

Ieškinį ieškovai grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog jie su trečiuoju asmeniu buvo sudarę indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, jog indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos, todėl ieškovai, siekdami gauti indėlių draudimo išmokas, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniais dėl sandorių (indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Po kasacinės instancijos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsakovas išmokėjo ieškovams jiems priklausančias indėlių sumas, dėl ko ieškovai atsisakė savo reikalavimų, o teismai bylas dėl jų reikalavimų nutraukė. 2017 m. liepos 28 d. kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 suformavo precedentą, kad akcinės bendrovės banko Snoras indėlių sertifikatų turėtojai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nesutikus sumokėti ieškovams jų paskaičiuotų procesinių palūkanų, jas prašoma priteisti. Taip pat ieškovai nurodė, kad reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo reiškiant reikalavimus dėl indėlių sertifikatų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis metu jie nereiškė, tačiau tai nereiškia, kad jie šiuo metu negali reikalauti ar neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės jiems priklausančių procesinių palūkanų, kurio turi būti laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės.

Be to, atsakovo nuomone, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsakovui kyla pareiga išmokėti draudimo išmokas per 20 darbo dienų skaičiuojant nuo draudžiamojo įvykio dienos 2011-11-24. Draudžiamasis įvykis pagal IĮDĮ 2str. 2 p. buvo bankroto bylos iškėlimas AB bankui SNORAS. IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, Snoro draudžiamojo įvykio atveju, draudimo išmokas už Snore laikytus indėlius buvo galima atsiimti arba pareikšti teismui ieškinį dėl draudimo išmokų išmokėjimo ir visų su tuo susijusių papildomų reikalavimų (įskaitant procesines palūkanas) per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d. Ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl palūkanų priteisimo tik 2018 m. sausio 9 d.

Tretysis asmuo procesinių dokumentų nepateikė, atsakovo į posėdį neatsiuntė ir savo pozicijos niekaip neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovai nurodė ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovai su AB banku Snoras buvo sudarę indėlių sertifikato įsigijimo sutartis, pagal kurias ieškovai įsigijo atitinkamos vertės indėlio sertifikatus. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ieškovų vardu užvestose bylose užfiksuotos nurodytos aplinkybės tiek dėl atitinkamų indėlių sertifikatų sutarčių sudarymo, tiek dėl ieškinio pagrindą sudarančių tam tikrų aplinkybių, t. y., kad Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė trečiajam asmeniui licenciją, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi AB bankui Snoras buvo iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, taip pat ir dėl kitų ieškovų reikalavimų, t. y., jog ieškovai, kaip ir nurodė, savo ieškinyje, nurodytų bylų iškėlimo metu nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, taip pat patvirtino aplinkybę, kad jiems priklausančios indėlių sumos buvo išmokėtos 2015 m. gruodžio 14-15 dienomis po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad BAB banko Snoras indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos, priėmimo.

Nagrinėjamojo byloje ieškovai prašo priteisti procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kiekvieno iš ieškovų ieškinio dėl indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir indėlių sumų išmokėjimo priėmimo dienos iki indėlių sumų išmokėjimo, t. y. 2015 m. gruodžio 14-15 d. d.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą 5 metų ieškinio senatį palūkanoms priteisti. Teismo vertinimu toks atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, kurios faktinės aplinkybės labai artimos nagrinėjamam ginčui, esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tęstinio pažeidimo teisinių padarinių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Minėtoje byloje nurodyta, kad „atsakovas, nemokėdamas skolos, tęsė ginčą su ieškovu, todėl senaties terminas nuolat atsinaujindavo, iki <...> buvo sumokėta paskutinė suma“.

Dėl ieškovų materialaus reikalavimo

Ieškovai su bankrutavusia Akcine bendrove banku Snoras (toliau - Bankas) buvo sudarę indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis. 2013 m. sausio 10 d. ieškovai A. B. M., G. J., V. J. R., R. K., R. V., N. B. Š., I. S., 2013 m. sausio 24 d. ieškovai G. D., A. M., L. P., 2013 m. vasario 4 d. ieškovas R. V., 2013 m. vasario 18 d. ieškovės S. J., G. R., 2013 m. kovo 12 d. ieškovai E. V., G. Z. S., V. M., D. B., M. P., A. G. (paveldėtoja D. G.), 2013 m. balandžio 2 d. ieškovai A. J., L. Š., Ž. P., I. B., 2013 m. balandžio 26 d. ieškovai J. M. (paveldėtoja A. B. M.), E. Š. ir A. P. kreipėsi į teismą dėl su ieškiniais dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas. Teismas ieškovų A. B. M., G. J., V. J. R., R. K., R. V., N. B. Š., I. S. ieškinį priėmė 2013 m. sausio 18 d., G. D., A. M., L. P. ieškinį priėmė 2013 m. sausio 29 d., R. V. ieškinį priėmė 2013 m. vasario 7 d., S. J., G. R. ieškinį priėmė 2013 m. vasario 25 d., D. B., M. P., A. G. (teisių perėmėja D. G.) ieškinį priėmė 2013 m. kovo 14 d., A. J., L. Š., Ž. P., I. B. ieškinį priėmė 2013 m. balandžio 3 d., J. M. (teisių perėmėja A. B. M.), E. Š. ir A. P. ieškinį priėmė 2013 m. balandžio 29 d. Bylos nagrinėjimo metu, tiek atsakovas, tiek Bankas ginčijo ieškovų reikalavimų pagrįstumą ir atsisakė geranoriškai patenkinti ieškovų reikalavimus. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlio sertifikatas negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, kuriam taikoma Indėlių direktyvos I priedo 12 punkte ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, negali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims laisvai ir be apribojimų, Bankui nedalyvaujant tokiame sandoryje, jis yra vardinis, todėl tokiam indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties atsakovas pakeitė savo poziciją ir patenkino ieškovų reikalavimus, susijusius su indėlių sertifikatų įsigijimo sutartimis, t. y. atsakovas nutarė visiems indėlių sertifikatų pirkėjams išmokėti indėlių draudimo išmokas. Kadangi išnyko ginčo dalykas, minėtos civilinės bylos dalyje dėl ieškovų reikalavimų indėlių sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo nutrauktos atitinkamomis teismo nutartimis. Teismai, priimdami nutartis dėl bylos dalies nutraukimo, konstatavo, kad ieškovų reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, ir būtent tai nulėmė ieškinio atsisakymą. Tačiau atsakovams nebuvo priteistos jų šioje byloje reikalaujamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Ieškovų skaičiuotinos palūkanos sudaro:

Vardas, pavardė Sertifikato suma (EUR) Dienų skaičius Procesinių palūkanų suma (EUR) 1. A. B. M. 17 377,20 1060 2 523,26 2. G. J. 11 584,80 1060 1 682,18 3. V. J. R. 100 000,00 1060 14 520,55 4. R. K. 10 165,66 1060 1 476,11 5. R. V. 9 393,25 1060 1 363,95 6. N. B. Š. 1 158,48 1060 168,22 7. I. S. 7 240,50 1060 1 051,36 8. G. D. 28 962,00 1049 4 161,80 9. A. M. 4 923,54 1049 707,51 10. L. P. 86 886,01 1049 12 485,40 11. R. V. 25 450,36 1040 3 625,80 12. S. J. 2 780,35 1022 389,25 13. G. R. 4 106,81 1022 574,95 14. E. V. 5 792,40 1005 797,45 15. G. Z. S. 6 226,83 1005 857,26 16. V. M. 14 191,38 1005 1 953,74 17. D. B. 5 792,40 1005 797,45 18. M. P. 5 792,40 1005 797,45

19. D. G. 7 240,50 1005 996,81 20. A. J. 5 792,40 985 781,58 21. L. Š. 13 988,65 985 1 887,51 22. Ž. P. 5 792,40 985 781,58 23. I. B. 4 460,15 985 601,81 24. A. B. M. 23 748,84 959 3 119,88 25. E. Š. 4 633,92 959 608,76 26. A. P. 2 896,20 959 380,47 Iš viso: 59 092,08

Ieškovas pagrindinėje byloje A. G. mirė (duomenys neskelbtini) todėl vietoje jo ieškinį reiškia jo teisių perėmėja A. D. G. (paveldėjimo dokumentai pateikti pagrindinėje byloje). Ieškovas pagrindinėje byloje J. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vietoje jo ieškinį reiškia jo teisių perėmėja A. B. M..

Teismo vertinimu ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti.

Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu indėlio sertifikatai indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų expressis verbis buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą. Todėl atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmoką indėlio sertifikatų turėtojams, priešingai, indėlių sertifikatai buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą. Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlių sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo išmoką, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatavo, kad tokia teisė kyla iš ES reguliavimo. Vadinasi pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Indėlių draudimo išmoka už AB banko „Snoras“ išduotus indėlių sertifikatus išmokėta kasaciniam teismui išaiškinus ir nustačius, kad būtent šie konkretūs šio emitento išleisti vertybiniai popieriai (indėlių sertifikatai) neatitiko perleidžiamų vertybinių popierių sampratos, o iš esmės prilygo paprastam indėliui. Tačiau atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai išaiškinti imperatyviosios ir privalomos vykdyti IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalies teisės normos kitaip, nei buvo joje nustatyta. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, išmokėdama draudimo išmoką, veikia kaip viešosios teisės subjektas, todėl ji gali atlikti tik tai, kas tiesiogiai nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kad būtų galima išmokėti draudimo išmoką, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi atlikti šiuos įstatyme nustatytus veiksmus: pirma, nustatyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis); antra, nustatyti, kad asmuo yra indėlininkas (IĮIDĮ 2 straipsnio 3 dalis); trečia, nustatyti, kad turimas indėlis ar kitas vertybinis popierius yra draudimo objektas (IĮIDĮ 3 straipsnio 1, 4 dalys); ketvirta, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus, investuotojus ir kt. (IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalis). Šiems veiksmams atlikti draudėjai draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti (IĮIDĮ 10 straipsnio 6 dalis). IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d.) nustatytas 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos draudimo išmokos išmokėjimo terminas skirtas įprastoms situacijoms, kai nėra ginčo dėl draudimo objekto. Pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovei (kreditorei) kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą (LAT 2019 m. vasario 18 d. nutartis byloje e3K-7-3-687/2019). Toks pat vertinimas taikytinas ir ieškovų reikalavimui šioje byloje priteisti procesines palūkanas.

Atmetus ieškinį, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.