Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., V. J. – M., antstoliui Andriui Bespalovui dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui R. M. priklauso ½ dalis V. J. – M. gaunamų pajamų, susijusių su darbo santykiais.

Suinteresuoti asmenys R. M. ir V. J. – M. atsiliepimų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Taigi, kreditorinės prievolės pobūdžio nustatymas yra svarbus išieškojimo procese tuo aspektu, kai reikalinga nuspręsti kur nukreipti išieškojimą: į skolininko asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą. CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, pajamos ir vaisiai, pajamos iš bendros veiklos, pajamos gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinių darbinės veiklos yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai yra prezumpcija kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.), o prievolės pobūdis (asmeninė ar solidari) prezumpcijos nekeičia. Be to, CK 3.112 str. 1 d. nurodyta, jog išieškoti net ir pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, net ir esant asmeninei sutuoktinio prievolei išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio (skolininko) turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos CK 4.89 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir VĮ Regitra išrašų matyti, kad skolininkas registruoto kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkas nedirba. Taigi byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, kad išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, galėtų būti įvykdytas iš skolininkui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0025/05/00477 esančių duomenų matyti, jog antstolis nustatęs, kad skolininko R. M. sutuoktinė V. J. – M. dirba ir gauna iš UAB „Dauparų žuvis“, juridinio asmens kodas 163659762, darbo užmokestį, jį areštavo ir vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi nurodė skolininkui per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Be to, išieškotoją informavo, kad, nepateikus CPK 667 str. 1 d. nurodyto sutikimo, išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nustatyta, kad suinteresuoti asmenys R. M. ir V. J. – M. yra sutuoktiniai, santuoka įregistruota 2018 m. rugsėjo 13 d. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo skolos išieškojimą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 1-781-20/2002 dėl 1497,30 Eur (5169,89 Lt) žalos atlyginimo išieškojimo solidariai iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V. išieškotojos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 p. pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad skolininkas asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas neturi. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Kaip jau minėta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tuo tarpu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 str., konkrečioje byloje juos nustato teismas. Šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas pilna apimtimi.

Iš skolininko valstybei priteistinos 3,80 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis, V. J. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitų išmokų.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (trijų eurų ir 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.