Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjas V. V., sekretoriaujant R. J., dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus atstovui M. J., asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, E. M., nukentėjusiosioms S. O. ir N. O., vertėjai O. I., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv, Dzūkų g. 21-5, LT-02161 Vilnius, dirbanti UAB „Multisauga“ prezidente, anksčiau administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. surašytas už tai, kad ji savavališkai užėmė svetimą žemę ir ja panaudojo savo statyboms, tai yra nuo 2005 m. iki 2008 m. vasario mėn. Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Zavišonių k., Miško g. 12, E. M. aptverdama 0,0629 ha dalį 0,07 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8540/0009:55, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio N. O. ir S. O., ir aptvertoje dalyje pastatydama statinius – išbetonuotą aikštelę, betoninį baseiną, rąstinį pastatą (pirtį), karkasinį pastatą (garažą), šiltnamį ir medinį pastatą, savavališkai, be jokio teisėto pagrindo, užėmė N. O. ir S. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8540/0009:55, dalį, kurio plotas 629 kv. m. (0,0629 ha).

Liudytoja J. A. parodė, kad jai pagal 1992 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį priklausė žemės sklypas Nr. 55 sodų bendrijoje „Visinčia“, kurį ji 2001 m. pardavė sutuoktiniams Leokadijai ir J. K., t. y. N. O. ir S. O. tėvams. Dar iki pardavimo ji su I. R., sklypų Nr. 56 ir Nr. 66 toje pačioje sodų bendrijoje, savininke faktiškai apsikeitė savo sklypais, nors to ir neįformino notariškai. Ji pradėjo naudotis žemės sklypu Nr. 66, o I. R. pradėjo naudotis žemės sklypu Nr. 55, kadangi tokiu būdu pastaroji tuomet galėjo naudotis dvejais gretimais besiribojančiais žemės sklypais ir taip juos sujungti. Ji pati apsikeitimo būdu įgytame sklype pastatė statinį – medinį namelį, apdirbinėjo žemę. Tokiu būdu pardavimo Leokadijai ir J. K. metu ji pardavė pastariesiems faktiškai naudojamą kitą žemės sklypą, nei nurodyta pardavimo dokumentuose. L. K. ir J. K. apie apsikeitimą žinojo, jokių prieštaravimų nereiškė ir naudojosi faktiškai žemės sklypu Nr. 66. Konfliktinė situacija iškilo mirus L. ir J. K., o N. O. ir S. O. priėmus tėvų palikimą ir pradėjus reikšti pretenzijas į sodo sklypą Nr. 55.

Liudytoja I. R. parodė, kad santuokos su J. R. metu jie pagal 1993 m. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo sodų bendrijoje „Visinčia“ žemės sklypą Nr. 56, o 2000 m. iš J. J. įsigijo dar ir žemės sklypą Nr. 66. Kadangi šie sklypai buvo atskiri, tad jie faktiškai apsikeitė su žemės sklypo Nr. 55 savininkais I. R. ir J. R., perdavę pastariesiems naudotis žemės sklypu Nr. 66, o patys pradėjo naudotis žemės sklypais Nr. 55 ir Nr. 56, juos apjungę į vieną. 2001 m. ji šiuos sklypus pardavė E. M., kuri veikė J. V. M. vardu. Pardavimo metu pirkėjai E. M. buvo išaiškinta visa tuometė padėtis, kad faktiškai naudojamasi dvejais gretimais sklypais Nr. 55 ir Nr. 56, nors pardavimo dokumentuose bus nurodytas kitas žemės sklypas – Nr. 66. Su I. R. buvo sutarta, jog po pirkimo-pardavimo sutarties bus sudaryta ir mainų sutartis, kuria bus apiformintas faktinis sklypų apsikeitimas, tačiau to padaryta nebuvo.

Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog: 1) J. V. M. nuosavybės teise priklauso du sklypai po 0,06 ha ploto, kadastrinis Nr. 8540/0009:56 ir Nr. 8540/0009:66, esantys atitinkamai Miško g. 10 ir Statybininkų g. 11, Zavišonių k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., abiejų sklypų įregistravimo pagrindas – 2001-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis; 2) N. O. ir S. O. nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) nuosavybės teise priklauso 0,07 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 8540/0009:55, esantis Miško g. 12, Zavišonių k., Šalčinnkų sen., Šalčininkų r., registravimo pagrindas – 2008-07-17 teismo nutartis.

Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog J. V. M. žemės sklypai Nr. 56 ir Nr. 66 neturi bendros ribos, tačiau abu ribojasi su N. O. ir S. O. žemės sklypu Nr. 55.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nors J. V. M. bendrijoje „Visinčia“ priklauso žemės sklypai Nr. 56 ir Nr. 66, pastarasis nuo pat įsigijimo momento 2001 m. faktiškai naudojasi žemės sklypais Nr. 56 ir Nr. 55. Ankstesni šių sklypų savininkai J. A. ir I. R. buvo sudariusios tarpusavyje sklypų mainų sutartį, nors to tinkamai ir neįformino - nesudarė notarinės mainų sutarties, nesikreipė dėl tokio fakto įregistravimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. surašytas už tai, kad ji savavališai užėmė ir naudojo svetimą žemės sklypą. Šie jos veiksmai protokole kvalifikuoti pagal ATPK 45 str. 1 d. Šioje teisės normoje numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 litų. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už nurodytame straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo užėmė svetimą ar valstybinę žemę bei, kad šį pažeidimą asmuo padarė savaldžiaudamas, t. y. tyčia. ATPK 10 straipsnyje nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš byloje surinktos medžiagos, o būtent VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų, Kadastro žemėlapio ištraukos, VTPSI prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus rašto, fotolentelių, S. O. ir N. O. pereiškimo-prašymo, Žemės naudojimo patikrinimo akto, E. M. pareiškimų bei jos parodymų teisme, liudytojų J. A. ir I. R. parodymų teisme, administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitos bylos medžiagos matyti, kad E. M. iš tiesų yra pastačiusi pastatus ne jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kas gali jai užtraukti atsakomybę už neteisėtų statybų vykdymą. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ji tyčia siekė užimti svetimą žemę. E. M. parodė, jog iš tiesų buvo informuota, kad įsigyja dokumentuose nurodytus du atskirus sklypus Nr. 66 ir Nr. 55, nors įvykusių faktinių mainų tarp buvusių savininkų pagrindu naudosis dvejais gretimais žemės sklypais – Nr. 55 ir Nr. 56. Tą patį patvirtino ir liudytojos bei minėtų ginčo sklypų buvusios savininkės J. A. ir I. R.. E. M. ginčo sklypus įsigijo 2001 m., tačiau iki pat 2008 m. jokių ginčų dėl sklypų apsimainymo ir naudojimosi jais nebuvo, visi ankstesni buvę savininkai, tarp jų ir N. O. bei S. O. tėvas J. K., apie mainus žinojo ir jokių pretenzijų nereiškė. Iš to matyti, jog E. M. nesuprato savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, nenumatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių nenorėjo.

Tokiu būdu surinkti įrodymai patvirtina, kad sklypas buvo užimtas ir jame vykdytos galimai neteisėtos statybos, tačiau tai nebuvo padaryta tyčia – asmuo siekė vykdyti statybas savo įsigytame sklype. Todėl E. M. veika gali būti vertinama kaip neteisėtų statybų vykdymas, tačiau tai nėra šios bylos dalyku, o pagal ATPK 45 str. 1 d. straipsnį atsakomybę užtraukia tik veiksmai, kurie buvo padaryti tyčia. E. M. bendradarbiavo su pareigūnais, iš karto pripažino aplinkybes, jos parodymai yra nuoseklūs, nesikeitė ir patvirtinti bylos medžiaga bei liudytojų parodymais. Remiantis tuo, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Tokiu būdu pagal šį straipsnį pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą E. M. pagal ATPK 45 str. 1 d., nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.