Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.11; 3.2.7.1; 3.2.3.2

2021 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) T. L. skundą, suinteresuotam asmeniui skolininkui V. Ž., dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Andrius Bespalovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, 2021 m. spalio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skolininko skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Patvarkyme nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. antstolio kontoroje užvesta vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 591,50 Eur skolos išieškojimo iš V. Ž. išieškotojo T. L. naudai. Nustačius, kad skolininkas yra vedęs, 2021 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Skolininkas pateikė antstoliui 2021 m. birželio 28 d. sudarytą vedybų sutartį, kuria sutuoktiniai nusistatė savo nuosavybės formą, t. y. numatė, kad santuokos metu įgyjamas turtas yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, todėl nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės pajamas, negalima. Pažymi, kad vykdomoji byla užvesta 2021 m. balandžio 19 d., siūlymas skolininkui nusistatyti turto dalis pateiktas 2021 m. birželio 17 d., todėl išieškotojas neturi teisinio pagrindo prašyti nustatyti koks turtas priklausė skolininkui ir jo sutuoktinei iki užvedant vykdomąją bylą, kadangi nesant pradėtam vykdymo procesui, nėra pagrindo rinkti duomenis apie asmenų turtą ar jų turtinę padėtį, juo labiau nukreipti išieškojimą į „praeitį“. Pažymi, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2021 m. birželio 28 d. sudaryta vedybinė sutartis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir įregistravus vedybinę sutartį nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo T. L. pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 269,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 322,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš V. Ž. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 1-2, 6-7). Patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis nustatyta, kad skolininkas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 13-14). Nustatęs, kad skolininkas V. Ž. yra vedęs, antstolis pradėjo vykdymo veiksmus, susijusius su skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymu, t. y. 2021 m. gegužės 17 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo ½ dalį skolininko sutuoktinės D. Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 19). 2021 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo CPK nustatyta tvarka, kuriuo vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 20).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas V. Ž. ir D. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka iki šiol nėra nutraukta (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 18). Skolininkas pateikė antstoliui 2021 m. birželio 28 d. sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 27-30). Vedybų sutartimi sutuoktiniai nustatė asmeninį nuosavybės teisės rėžimą, t. y. susitarė, kad tiek turtas įgytas iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu įgytas bet koks turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutartinis teisinis rėžimas taip pat taikomas ir visam ateityje įgytam nekilnojamam, kilnojamam turtui, pajamoms bei bet kokioms turtinėms teisėms (Vedybų sutarties 2, 3 punktai). Įvertinus vedybų sutarties nuostatas, nesutiktina su išieškotojo teiginiu, kad sutuoktiniai vedybų sutartimi nepasidalino ir nenustatė teisinio rėžimo turtui, kuris buvo įgytas nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2021 m. birželio 28 d., kadangi vedybų sutarties 3 punkte aiškiai numatyta, kad kiekvieno sutuoktinio santuokos metu (kas reiškia laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)) įgytas bet koks turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Gavęs sutuoktinių vedybinę sutartį, antstolis 2021 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikinto 2021 m. gegužės 17 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo CPK nustatyta tvarka ir 2021 m. gegužės 17 d. Turto arešto aktą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 31). Antstolis nurodė, kad bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, sutuoktiniai neturi, todėl areštas nekilnojama turtui ir transporto priemonėms nebuvo taikytas. Nustatyta, kad šiuo metu skolos išieškojimas yra vykdomas iš skolininko V. Ž. gaunamų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokamų išmokų.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), be kita ko, laikoma: pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta 2021 m. birželio 28 d. vedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos, yra tik jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (vedybų sutarties 3.1 punktas), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė 2021 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą, netenkindamas išieškotojo T. L. prašymo tinkami įvertino skolininko ir jo sutuoktinės turto teisinio rėžimo aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Pateikto skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą antstolio patvarkymą, todėl išieškotojo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo T. L. skundo dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.