- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- E1-899-780/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00098-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismo prašymą dėl R. V. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismas pateikė prašymą ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms numatytą liudijimą (toliau – Liudijimas) dėl Olecko rajono teismo II baudžiamojo skyriaus 2019 m. vasario 5 d. įsakomuoju nuosprendžiu, priimtu byloje Nr. II W 75/19, R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos (3000 zlotų baudos) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Minėtu nuosprendžiu R. V. pripažintas kaltu padaręs fiskalinius nusižengimus, numatytus Lenkijos Respublikos fiskalinio baudžiamojo kodekso (toliau – FBK) 54 straipsnio 3 dalyje, sutampant su FBK 63 straipsnio 6 dalimi, sutampant su FBK 86 straipsnio 4 dalimi, taikant FBK 7 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2018-12-14 įvežė iš per užsienio Goldapės kelio valstybės sienos kirtimo punktą, nedeklaruodamas muitinei, prekę - 200 pakelių cigarečių „NL“ po 20 cigarečių kiekviename pakelyje, kurios nebuvo anksčiau paženklintos akcizo ženklais ir vienetinėmis mažmeninėmis kainomis, dėl ko galėjo būti išvengta 952,00 zlotų dydžio pridėtinės vertės mokesčio, 3420,00 zlotų dydžio akcizo mokesčio ir 263,00 zlotų muitinei mokėtinos sumos. R. V. paskirta 3000 zlotų bauda (b. l. 14).
Iš pridėto Liudijimo (b. l. 9-13) matyti, kad byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka (Liudijimo H dalies 2b punktas), tačiau R. V. nuosprendis su išaiškinimu apie savo teisę ginčyti bylą nebuvo įteiktas, nes 2019-03-28 korespondencija buvo grąžinta (Liudijimo H dalies 3.1d punktas).
Šalies argumentai
R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis padarė Olecko rajono teismo II baudžiamojo skyriaus 2019 m. vasario 5 d. įsakomajame nuosprendyje nurodytas veikas ir 200 pakelių cigarečių įvežė į Lenkiją. Jas pirko Rusijoje už 100 Eur, o Lenkijoje ketino parduoti už 300 Eur. Patvirtino, kad nuosprendį iš Lenkijos yra gavęs paštu ir turi jį namuose. Kada jį gavo neprisimena. Jame nurodyta kaip turi būti sumokėta bauda. Dabar pinigų neturi, bet kai turės - sumokės.
Prokurorė prašo teisinės pagalbos prašymo netenkinti ir atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, nes nusižengimai, už kuriuos R. V. nubaustas, nelaikomi nusikaltimais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR) 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad vienu iš 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų sprendimas susijęs su veikomis, kurios nėra nusikaltimas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę. Tarybos pamatinio sprendimo2005/214/TVR 5 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimus, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, sprendimą vykdančioji valstybė gali pripažinti ir vykdyti sprendimą su sąlyga, kad sprendimas susijęs su veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties požymiai ar kaip jis bebūtų apibūdintas. Šios Tarybos pamatinio sprendimo nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuris imperatyviai numato, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.
Iš pateikto Liudijimo G dalies 2, 3 punktų matyti, kad nusižengimai, numatyti Lenkijos Respublikos FBK 54 straipsnio 3 dalyje, FBK 63 straipsnio 6 dalyje, FBK 86 straipsnio 4 dalyje, nesudaro nusikaltimo ar nusižengimo, numatyto Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų, todėl Lietuvos Respublikoje piniginė sankcija už šiuos nusižengimus gali būti pripažinta ir vykdytina tik tuo atveju, jeigu tokios veikos yra nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Liudijime nurodoma, kad Lenkijos Respublikos FBK 54 straipsnio 3 dalyje, FBK 63 straipsnio 6 dalyje, FBK 86 straipsnio 4 dalyje numatyti nusižengimai susiję su pridėtinės vertės, akcizo ir muitinei mokėtinų mokesčių išvengimu, o bendra išvengtų mokesčių suma sudaro 4 635 zlotų (952,00 zlotų + 3420,00 zlotų + 263,00 zlotų), kas atitinka 1064,25 Eur pagal Lietuvos banko skelbiamą zloto ir euro kursą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą tokie nusižengimai, kurie numatyti Lenkijos Respublikos FBK 54 straipsnio 3 dalyje, FBK 63 straipsnio 6 dalyje, FBK 86 straipsnio 4 dalyje ir kuriuos padarė R. V., nelaikomi baudžiamuoju nusižengimu ar nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnį atsiranda tik tada, kai pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku asmuo nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Taigi, baudžiamojo atsakomybė taikoma už mokesčių, kuriuos asmuo pats deklaruoja, nesumokėjimą po priminimo tai padaryti, o ne už jų apskaičiavimo išvengimą. Šiuo atveju aktuali galėtų būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalis, kuri numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis, tarp kurių yra ir cigaretės, tačiau atsakomybė už tai atsiranda tik tada, kad prekių vertė viršija 150 MGL (7500 Eur). Tačiau nagrinėjamu atveju R. V. padaryti nusižengimai negali būti kvalifikuojami ir pagal šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, nes jo įvežtų 200 pakelių cigarečių „NL“ vertė akivaizdžiai nesiekia 7500 Eur. Taigi, jo veiksmai neatitinka nei vieno iš baudžiamojo kodekso straipsnių. Neteisėtas disponavimas mažesnės nei 7500 Eur vertės cigarečių kiekiu yra tik administracinis nusižengimas, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnį. Tuo tarpu atsakomybė už neapskaičiavimą nedeklaruojamų mokesčių numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje, tačiau tokie mokestiniai pažeidimai taip pat nėra nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsisakytina pripažinti ir vykdyti Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismo paskirtą piniginę sankciją R. V., nes jo padarytos veikos nėra laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Nors iš pridėto Liudijimo (b. l. 9-13) matyti, kad byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka (Liudijimo H dalies 2b punktas) ir R. V. nuosprendis su išaiškinimu apie savo teisę ginčyti bylą nebuvo įteiktas (Liudijimo H dalies 3.1d punktas), tačiau jis pats patvirtino, kad nuosprendį yra gavęs paštu. Todėl Liudijime nurodyta aplinkybė dėl R. V. neinformuoti apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus nesudarytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numato pagrindo atsisakyti pripažinti piniginę sankciją dėl to, kad ją paskyrus rašytinio proceso būdu R. V. nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Tačiau esant imperatyviam pagrindui atsisakyti pripažinti piniginę sankciją, kuris numatytas BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte ir atitinka Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies b punktą, pinginė sankcija negali būti pripažinta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 365¹ straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Netenkinti Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismo prašymo dėl paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismo II baudžiamojo skyriaus 2019 m. vasario 5 d. įsakomuoju nuosprendžiu, priimtu byloje Nr. II W 75/19, R. V. paskirtą piniginę sankciją.
Nutartį prokuroras, nubaustas asmuo ar jo gynėjas per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali skųsti Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Lenkijos Respublikos Olecko rajono teismui.