Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-138-988/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-26
Bylos Nr.: 1A-138-988/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13946-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis: D. L.
Advokatai: Viktoras Dovidaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-988/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13946-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,nuteistojo D. L. (D. L.) gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 80 MGL, t. y. 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) eurų dydžio bauda, įpareigojant D. L. šią baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos) dienos sumokant ne mažiau kaip po 400 Eur.

D. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 20 d., ir išieškota (konfiskuota) iš D. L. 7 460 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt eurų).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. L. 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 42, vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino – grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo – 2023 m. balandžio 18 d. 14.11 val. D. L. buvo nustatytas 4,33 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinti, neįrodžius, kad nuteistasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. Nuteistojo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš esmės rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. K., J. J. ir I. G. iš dalies nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurie prieštarauja vieni kitiems, o taip pat ir objektyviems bylos įrodymams. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. L. automobiliu „BMW“ atsitrenkė į „Nissan Qashqai“ keleivio pusės arką ir galinį bamperį, „Nissan Qashqai“ galinis bamperis atšoko ir nors nuteistasis bandė jį uždėti atgal į vietą, tačiau iki galo neuždėjo. Vis dėlto, automobilio „Nissan Qashqai“ fotonuotraukos rodo, kad apgadinimai buvo padaryti ne arkai, bet galinėms durelėms ir bamperiui, o galinis bamperis pilnai įtvirtintas savo vietoje. Be kita ko, liudytojo R. K. parodymai prieštarauja liudytojo J. J. teisme duotiems parodymas, kur jis paaiškino, kad po to, kai nuteistasis automobiliu atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, atšoko minėto automobilio galinis bamperis. Nuteistasis priėjęs kumščiu sudavė į bamperį ir bamperis atsistatė į savo vietą. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad buvo apgadintas tik automobilio bamperis, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad pagrindinis automobilio „Nissan Qashqai“ apgadinimas yra ant galinių durelių, o ne ant bamperio. Pažymėtina, kad liudytojas J. J. teismo posėdžio metu paneigė savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė, kad nuteistasis, išlipęs iš automobilio, buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas bei buvo kiti neblaivaus asmens simptomai. Tačiau teismo posėdžio metu J. J. teigė priešingai, kad nuteistasis nesvirduliavo, kalbėjo rišliai, nejautė jokio alkoholio kvapo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad liudytojų parodymai prieštarauja vienas kitam bei objektyviems byloje esantiems įrodymams.

2.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad „Nissan Qashqai“ savininkė I. G. nurodė, jog iki nagrinėjamo eismo įvykio „Nissan Qashqai“ jos automobilis nebuvo apgadintas. Vis tik, teismo posėdžio metu liudytoja I. G. aiškiai nurodė, kad „gal ir buvo nubraukimų anksčiau“. Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas iškraipė I. G. parodymus, siekdamas pagrįsti nuosprendį. Be to, I. G. parodymai iš esmės yra nepatikimi, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo ir nuteistojo sąskaita susitvarkė automobilio apgadinimą, kuris buvo padarytas anksčiau. Taip pat ji nurodė, kad buvo apgadintas automobilio keleivio pusės galinis posparnis, bamperis, kuri neva buvo atšokęs, tačiau iš „Nissan Qashqai“ fotonuotraukų matyti, kad pagrindiniai apgadinimai buvo ant galinių durelių, o galinis posparnis buvo savo vietoje.

2.3. Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė eksperto teismo posėdžio metu išsakyta prielaida, kad automobilis „Nissan Qashqai“ galėjo būti apgadintas kita „BMW“ dalimi, o ne ta, kuri užfiksuota fotonuotraukose. Pirma, minėta prielaida niekuo nepagrįsta. Antra, automobiliai buvo fotografuojami, dalyvaujant liudytojui R. K., kuris teigė betarpiškai matęs eismo įvykį. Todėl akivaizdu, kad jeigu policijos pareigūnai būtų fotografavę ne tą „BMW“ vietą, kuria jis tariamai atsitrenkė į „Nissan Qashqai“, liudytojas būtų tai nurodęs. Trečia, kaip ekspertas nurodė ekspertizės akte ir apklausos teisme metu, automobilio „Nissan Qashqai“ apgadinimai atsirado automobiliui „Nissan Qashqai“ judant atbuline eiga ir susidūrus su stacionaria kliūtimi du kartus. Tačiau abu liudytojai nurodė, kad buvo tik vienas smūgis, o ne du. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“ apgadinimai padaryti aštrų paviršių turinčiu daiktu, kas paneigia eksperto prielaidą, jog automobilis „Nissan Qashqai“ galėjo būti apgadintas automobilio „BMW“ durelėmis ar galiniu sparnu, kadangi šios automobilio dalys neturi aštrių kampų. Ketvirta, nuteistasis iki šiol nėra remontavęs savo automobilio „BMW“, todėl ekspertas, jeigu jam trūko duomenų, galėjo pats apžiūrėti „BMW“ automobilį ir įvertinti visus jo apgadinimus. Vis dėlto, ekspertas nuteistojo automobilio neapžiūrėjo, kas reiškia, jog nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tiesą šioje byloje. Nors teismas ir ištyrė, tačiau neįvertino 2024 m. balandžio 20 d. specialisto išvados dėl eismo įvykio aplinkybių ir specialisto paaiškinimų duotų teisme. Tiek specialisto išvada, tiek specialisto paaiškinimai sutampa su ekspertizės akte padarytomis išvadomis, kad toks eismo įvykis ir tokiomis aplinkybės negalėjo įvykti.

2.4. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors nebuvo įrodyta, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendis nėra tinkamai motyvuotas, jame nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dalį įrodymų iškraipydamas, suteikdamas jiems kitokią prasmę, o dalies įrodymų, kurie nepalankūs nuteistajam, iš viso nevertino. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą, todėl nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir išteisinti, neįrodžius, kad nuteistasis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau šis nuosprendis keistinas dėl non bis in idem principo pažeidimo.

7. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde D. L. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas formaliai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dalį įrodymų iškraipydamas, suteikdamas jiems kitokią prasmę, o dalies įrodymų, kurie nepalankūs nuteistajam, iš viso nevertino. Su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

8. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei padarė nepagrįstas išvadas dėl D. L. kaltės.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų turinio matyti, kad apylinkės teismas tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamąjį, liudytojus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus, nuotraukas ir kt.), juos išanalizavo skundžiamame nuosprendyje ir, priešingai nei nurodo nuteistasis, įvertinęs jų visumą, padarė bylos įrodymais pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias išdėstė nuosprendyje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkti ir ištirti duomenys įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių – pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktos išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo atitinka įrodymų turinį, išdėstyti įrodymų – kiekvieno atskirai ir visumos – vertinimo motyvai pakankamai išsamūs, paremti nešališku ir nuosekliu tiek teisinančių, tiek kaltinančių bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl BK 281¹straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).

Žemesnės instancijos teismas

12. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

13. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. neneigia įvykio dieną vartojęs alkoholį, neginčija jam nustatyto girtumo laipsnio, tačiau nesutinka su tuo, jog jis atsitrenkė į stovintį automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį, todėl, jo vertinimu, vartoti alkoholį galėjo.

14.1. Nuteistasis D. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. balandžio 18 d., apie 13.30 val. išėjo į kiemą perstatyti savo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Perstatęs automobilį, iš karto grįžo į savo namus. Kaimynė, su kuria seniau yra buvę konfliktų, jam pasakė, kad iškvies policiją, nes jis apgadino jos automobilį, nors jokių požymių nebuvo. Būdamas namuose išgėrė dvi stiklines vyno 10-12 proc. stiprumo. Maždaug po dviejų valandų pro langą pamatė policijos pareigūnus, todėl pats išėjo į kiemą su jais pakalbėti apie įvykio aplinkybes. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Jis nežino, kodėl buvo nustatytas toks didelis neblaivumo laipsnis, alkoholį vartojo tik prieš išeinant iš namų pas policijos pareigūnus ir tik dvi stiklines vyno. Daugiau alkoholio nevartojo. Taip pat nebuvo vartojęs alkoholio ir tuo metu, kai perstatinėjo automobilį į kito kiemo aikštelę (1 t., b. l. 89). Pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną savo automobilį perstatė iš vieno kiemo į kitą. Tuo metu kieme buvo dvi moterys, kurios išsakė pretenzijas, jos nebuvo patenkintos dėl perstatyto automobilio. Jos sakė, kad jis padarė avariją, kliudė kažkokį automobilį „Nissan“. Jis matė minėtą automobilį, jį apžiūrėjo, jokių žymių nebuvo. Ant to automobilio nebuvo įbrėžimo, ant jo irgi nebuvo. Ant jo automobilio buvo nedidelis „parktroniko“ pritrynimas, bet jis jau prieš pusę metų buvo, iš dešinės pusės, ten matosi, kad ne joks įvykis, o prasitrynusi juostelė su „parktroniku“. Jis buvo informuotas, kad iškvies policiją. Tada, jis grįžo namo ir išgėrė galimai dvi taures vyno. Pareigūnai atvažiavo gal po 1-2 val. Gėrė vyną tik grįžęs į namus ir prieš išeidamas pas policijos pareigūnus. Gavosi, kad išgėrė vieną butelį vyno, 0,7 l talpos (1 t., b. l. 137–142). Nors tokią poziciją D. L. dėstė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, kurie aptariami žemiau šiame procesiniame sprendime.

14.2. Byloje nėra ginčo, kad iki atvykstant policijos pareigūnams D. L. vartojo alkoholį. Be paties nuteistojo parodymų, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančio alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510” parodymai bei neblaivumo nustatymo aktas, kur užfiksuota, kad D. L. 2023 m. balandžio 18 d. 14:11:10 val. nustatytas 4,33 promilių neblaivumas, 14:28:10 val. – 4,37 promilių neblaivumas. Nuteistojo elgsena buvo neadekvati, iš burnos sklido alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negalėjo, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (1 t., b. l. 15–18). Aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau šioje dalyje atsakant į apeliacinio skundo argumentus būtina nustatyti, kad D. L. sukėlė eismo įvykį, suprato, jog eismo įvykis kilo dėl jo veiksmų bei vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

15. Apeliaciniu skundu nesutikdamas su eismo įvykio sukėlimu, nuteistasis kritiškai vertina liudytojų R. K., J. J. ir I. G. parodymus, teigia, kad jie prieštarauja vienas kitam, nėra nuoseklūs bei prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

15.1. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad nuteistasis D. L. vairavo automobilį ir atsitrenkė į kitą automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patvirtina įvykį tiesiogiai matę liudytojai: J. J. ir R. K.. Liudytojas J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu išgirdo smūgį, atsisuko pažiūrėti ir pastebėjo, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovintį juodos spalvos automobilį „Nissan Qashqai“, t. y. „BMW“ automobilio priekinės dalies kairės pusės bamperiu į „Nissan Qashqai“ dešinės pusės šoną. Tai matė gerai, nes buvo maždaug 20 metrų atstumu. Po smūgio automobilis „BMW“ šiek tiek pastovėjo, po to pavažiavo apie 1,5 metro atgal ir nuvažiavęs apie 40 metrų sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilio „BMW“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, priėjo prie „Nissan Qashqai“ automobilio, priėjęs prie automobilio dešinės pusės šono apžiūrėjo apgadinimus ir pasakė, kad „nieko čia baisaus nėra, tereikia pašlifuoti“. Vienas iš šalia buvusių vaikinų paskambino policijos pareigūnams, ir minėtam vyrui pasakė palaukti, kur jis eina, atvažiuoja policija, tačiau tai išgirdęs, minėtas vyras numojo ranka ir nuėjo į daugiabučių namų gilumą. „BMW“ vairuotojas elgėsi keistai, eisena buvo netolygi, kalba nerišli (1 t., b. l. 66–69). Liudytojas J. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu išgirdo buką smūgį – baltas automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovinčio juodo automobilio „Nissan“ dešinį galinį bamperį (nuo automobilio „Nissan“ jis buvo maždaug 5 metrų atstumu), po ko kažkurio laiko pastovėjęs pavažiavo į priekį ir vėl sustojo, po to nuvažiavo į stovėjimo aikštelę. Jis pakvietė automobilio „BMW“ vairuotoją ir pastarajam pasakė, kad šis sukėlė eismo įvykį. Automobilio „BMW“ vairuotojas priėjo prie jo (tuo metu jis stovėjo prie automobilio „Nissan“), kumščiu sudavė per atšokusį bamperį, pastarąjį atstatydamas į vietą, ir pasakė, kad nieko nereikia daryti, tik nupoliruoti. Matė įbrėžimą ant „Nissan“ automobilio, įbrėžimas buvo negilus. Ant automobilio „BMW“ matė juodus įbrėžimus ant priekinio bamperio iš kairės pusės. Kai kalbėjo su automobilio „BMW“ vairuotoju buvo apie 1 metro atstumu. Automobilio „BMW“ vairuotojas atrodė neadekvatus, susierzinęs, tačiau nuo pastarojo sklindančio alkoholio kvapo jis neužuodė. Vairuotojas elgėsi keistai, buvo susijaudinęs, žodžius tarė nelabai aiškiai. Teismo posėdžio metu, pagarsinus liudytojo J. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas truputį svirduliavo, žodžius nelabai aiškiai tarė, jis elgėsi nelabai kaip normalus žmogus (1 t., b. l. 137–142).

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Liudytojas R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam būnant prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės nedideliu greičiu atvažiuoja „BMW“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris privažiavęs posūkį į kiemą, atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“. Vairuotojui išlipus iš automobilio, pastebėjo, kad automobilio vairuotojas labai svirduliuoja ir ateina link automobilio „Nissan Qashqai“, pasižiūrėti padarytą žalą. Šiam priėjus prie automobilio „Nissan Qashqai“, jis, kadangi jau buvo priėjęs arčiau, pajuto stiprų alkoholio kvapą sklindantį nuo automobilio vairuotojo. Jam priėjus arčiau, matė, kad automobilio vairuotojas yra stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo labai nekoordinuoti. Pasakius pastabą automobilio „BMW“ vairuotojui apie alkoholio kvapą bei paklausus ar šis gėręs, vyras atsakė – taip, truputį, po ko pajudėjo link (duomenys neskelbtini) namo kažkurios laiptinės (1 t., b. l. 50). Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną, jam rūkant netoli automobilio „Nissan Qashqai“ (nuo pastarojo jis buvo nutolęs per kelią, t. y. per kiemo pravažiavimą) baltas automobilis „BMW“ atsitrenkė į minėto stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ keleivio pusės galinio bamperio kampą ir arką ir nuvažiavo. Automobilio „BMW“ vairuotojas, pastatęs automobilį aikštelėje, išlipo ir svyruodamas į šonus nuėjo automobilio „Nissan Qashqai“ link. Jis kartu su autobuso vairuotoju taip pat nuėjo minėto automobilio „Nissan Qashqai“ link. Automobilio „BMW“ vairuotojas, atėjęs prie automobilio „Nissan Qashqai“, apžiūrėjo pastarojo galinę keleivio pusės arką ir bamperį, bandė uždėti bamperį atgal į vietą. Automobilio „BMW“ vairuotojui ne iki galo pavyko uždėti bamperį (viena dalis buvo uždėta pilnai, o kita ne). Automobilio „BMW“ vairuotojas jiems pasakė, kad čia nieko tokio, nurodė pažįstąs minėto automobilio savininkus, su kuriais vėliau susitarsiąs. Jis jautė nuo automobilio „BMW“ vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, todėl jis nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, apie ką pasakė automobilio „BMW“ vairuotojui. Jam jau iškvietus policijos pareigūnus automobilio „BMW“ vairuotojas pasiūlė pinigų, o vėliau pasišalino iš įvykio vietos, nuėjo toliau į vidinį kiemą (1 t., b. l. 137–142).

15.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų J. J. ir R. K. parodymais. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės yra nuoseklūs bei sutampa tarpusavyje. Abu liudytojai betarpiškai matė įvykį bei nurodė analogiškas jo aplinkybes: liudytojas J. J. paaiškino, kad išgirdo smūgį, atsisuko pažiūrėti ir pastebėjo, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovintį juodos spalvos automobilį „Nissan Qashqai“, t. y. „BMW“ automobilio priekinės dalies kairės pusės bamperiu į „Nissan Qashqai“ dešinės pusės šoną; liudytojas R. K. paaiškino, jog pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės nedideliu greičiu atvažiuoja „BMW“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris privažiavęs posūkį į kiemą, atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, t. y. automobilis „BMW“ atsitrenkė į minėto stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ keleivio pusės galinio bamperio kampą ir arką ir nuvažiavo. Abu liudytojai parodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas bandė atitaisyti atšokusį automobilio „Nissan Qashqai“ bamperį, bet to padaryti jam nepavyko. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent aptartų liudytojų parodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis vairuodamas savo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei šį apgadino, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį. Be kita ko, abu liudytojai patvirtino, kad D. L. buvo informuotas apie iškviestus policijos pareigūnus, tačiau nuėjo namo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai iš esmės buvo nuoseklūs, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės ar priežastys, dėl kurių J. J. ir R. K. galėtų apkalbėti nuteistąjį, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jų nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vadovaujasi minėtų liudytojų parodymais, kurie laikytini vienu iš įrodymų patvirtinančių D. L. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo.

16. Be kita ko, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė eksperto teismo posėdžio metu išsakyta prielaida, kad automobilis „Nissan Qashqai“ galėjo būti apgadintas kita „BMW“ dalimi, o ne ta, kuri užfiksuota fotonuotraukose. Ekspertizės akte pateikta išvada patvirtina, kad eismo įvykis negalėjo įvykti. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

16.1. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

16.2. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį nuteistasis atsitrenkė savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso liudytojai I. G.. 2023 m. balandžio 18 d. paaiškinime I. G. nurodė, kad ji pastatė savo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ir išėjo į namus. Jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Priėjusi prie automobilio ji pamatė automobiliui padarytus apgadinimus ant galinio bamperio (1 t., b. l. 36). Liudytoja I. G. apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji pati įvykio nematė. Ji buvo priėjusi prie savo automobilio ir pamatė kreivą galinį keleivio pusės posparnį (buvo atšokusi posparnio plastmasinė detalė) bei apdraskytą galinį keleivio pusės bamperį (šis nebuvo nukritęs, tik nubrauktas). Prieš nagrinėjamą įvykį automobilio dalys nebuvo apgadintos, todėl ji yra įsitikinusi, kad automobilis buvo apgadintas nagrinėjamo įvykio metu. Po nagrinėjamo įvykio ji pakeitė automobilio bamperį ir atšokusią posparnio detalę. Taigi, kaip matyti iš liudytojos I. G. parodymų, jos teigimu, automobilis buvo apgadintas įvykio metu. Įvertinus tai, kad minėti liudytojai nurodė, jog nuteistasis vairuodamas „BMW“ atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“ bei tai, kad liudytoja I. G. nurodė, jog iki įvykio ant jos automobilio jokių apgadinimų nebuvo, šiuo atveju svarbu nustatyti ar dėl įvykusio automobilių „BMW“ ir „Nissan Qashqai“ kontakto, galėjo atsirasti automobilių apgadinimai.

16.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp D. L., teigusio, kad jis nesukėlė eismo įvykio ir liudytojų J. J. bei R. K., kurie teigė, kad matė, jog automobilį „Nissan Qashqai“ apgadino automobilį „BMW“ vairavęs D. L., skyrė eismo įvykio ekspertizę. 2024 m. spalio 15 d. ekspertizės akte Nr. 11-1446 (24) nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateiktos automobilio „(duomenys neskelbtini) LI“ kairio šono fotografijos, todėl negalima nustatyti, ar pėdsakai ant automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinės dalies buvo padaryti kontakto su automobiliu „(duomenys neskelbtini) LI“ metu. Pėdsakai ant automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini) LI“ priekinės dešinės dešinėje pusėje susidarė ne kontakto metu šiais paviršiais. Automobiliui „(duomenys neskelbtini) LI“ judant kairio posūkio kreive, įvažiuojant į gyvenamojo namo kiemą, kaip nurodė liudytojai J. J. ir R. K., įvažiavime stovėjusio automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinę dalį jis galėjo kliudyti kairio šono dalimi prieš užpakalinę ašį, nes transporto priemonei judant kairio posūkio kreive mažiausiu spinduliu juda užpakalinis kairys ratas (2 t. b. l. 72–76).

16.4. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. M. paaiškino, kad transporto priemonės nesusidūrė tais paviršiais, kurie buvo nufotografuoti. Susidūrimas galėjo būti kairiu šonu, bet kadangi automobilio „BMW“ kairio šono nuotraukos nebuvo pateiktos, jis negalėjo išspręsti šio klausimo. Ten ne tik, kad aukščio neatitikimas ir pėdsakų kryptis neatitinka, ir plotis tų pėdsakų neatitinka, ant automobilio „BMW“ priekinio paviršiaus gerokai platesni pėdsakai ir judant kairio posūkio trajektorija neįmanoma priekiniu paviršiumi kliudyti stovinčios transporto priemonės šono. Automobilis „Nissan“ galėtų būti kliudytas kažkokiu automobilio „BMW“ šoniniu paviršiumi, bet šis nebuvo nufotografuotas, todėl jis negali konkrečiai teigti. Būtų galimas kontaktas ir vizualiai pėdsakai galėtų neišlikti, jeigu pažeidimas kitam automobiliui padaromas dideliu paviršiumi, pavyzdžiui, automobilio durelėmis: šios gali įdubti, tuomet garsas atsiranda, tačiau būna, kad pėdsakų beveik nesimato, dažai ne visada nubrozdinami.

16.5. Viena vertus, ekspertas, atlikęs eismo įvykio tyrimą, nurodė, kad automobilių „BMW“ ir „Nissan Qashqai“ paviršių apgadinimai, kuriuos užfiksavo apžiūrėjęs policijos pareigūnas, negalėjo būti padaryti kontaktuojant šiems automobiliams. Kita vertus, ekspertas nurodė, jog automobilis „BMW“ su automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakaline dalimi galėjo kontaktuoti kitu paviršiumi. Ekspertizės akte Nr. 11-1446 (24) nurodyta, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini) LI“ judant kairio posūkio kreive, įvažiuojant į gyvenamojo namo kiemą, kaip nurodė liudytojai J. J. ir R. K., įvažiavime stovėjusio automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinę dalį jis galėjo kliudyti kairio šono dalimi prieš užpakalinę ašį, nes transporto priemonei judant kairio posūkio kreive mažiausiu spinduliu juda užpakalinis kairys ratas. Teismo posėdžio metu ekspertas iš esmės patvirtino šią išvadą ir paaiškino, jog automobilis „Nissan“ galėtų būti kliudytas kažkokiu automobilio „BMW“ šoniniu paviršiumi, tačiau automobilio „BMW“ kairio šono nuotraukos nebuvo pateiktos, todėl kategoriškai to teigti negali. Taigi, nors ekspertas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pėdsakai ant automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini) LI“ priekinės dešinės dešinėje pusėje susidarė ne kontakto šiais paviršiais metu, tačiau kartu pabrėžė, jog pagal minėtų liudytojų paaiškinimus, automobilio „Nissan Qashqai“ dešinio šono užpakalinę dalį, automobilio „BMW“ vairuotojas galėjo kliudyti kairio šono dalimi prieš užpakalinę ašį. Be to, ekspertas V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino ir tai, jog tarp automobilių net ir buvus kontaktui, vizualiai pėdsakai gali neišlikti, kaip pavyzdžiui, durelės, kurios būna įdumba, garsas atsiranda, tačiau pėdsakų beveik ir nesimato, taip pat ir dažų nubrozdinimas ne visada būna. Aptartos aplinkybės rodo, kad eismo įvykis galėjo įvykti automobiliams kontaktuojant kitomis dalimis nei užfiksuota nuotraukose ir automobilių kontaktas nebūtinai galėjo palikti matomus apgadinimus.

16.6. Šiuo atveju, vertinant eksperto nurodytas aplinkybes bei ekspertizės akte padarytas išvadas, svarbu jas sugretinti su liudytojų J. J. ir R. K. parodymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas R. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu neteigė, kad automobilis „BMW“ į automobilį „Nissan Qashqai“ atsitrenkė priekiniu bamperiu. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad liudytojai R. K. ir J. J. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nuteistojo vairuojamas automobilis „BMW“ atsitrenkė į „Nissan Qashqai“. Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į automobilio „Nissan Qashqai“ keleivio pusės galinio bamperio kampą ir arką; ikiteisminio tyrimo metu R. K. teigė, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“; paaiškinime R. K. nurodė, kad automobilis „BMW“ kliudė automobilį „Nissan Qashqai“, apgadindamas pastarojo keleivio pusės galinio bamperio šoną bei pažymėjo, jog ant automobilio „BMW“ aiškiai matė apgadinimus priekinio bamperio kairėje pusėje (šie apgadinimai užfiksuoti ir automobilio „BMW“ apžiūros metu), tačiau nenurodė, kad automobilis „BMW“ su automobiliu „Nissan Qashqai“ kontaktavo būtent priekiniu bamperiu. Liudytojas J. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad išgirdo buką smūgį, automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ dešinį galinį bamperį; ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė, kad automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovintį juodos spalvos „Nissan Qashqai“, o tiksliau, tai į stovinčio automobilio „Nissan Qashqai“ dešinės pusės šoną atsitrenkė priekiniu kairės pusės bamperiu. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, liudytojai nenurodė tikslios automobilio „BMW“ judėjimo trajektorijos bei to, kuria tiksliai vieta automobilis „BMW“ kliudė stovintį automobilį „Nissan Qashqai“. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl automobilių išsidėstymo ir matymo kampo liudytojai galėjo netiksliai matyti, kuria konkrečia dalimi automobilis „BMW“ atsitrenkė į kitą automobilį ar to visai nematyti. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad abu liudytojai patvirtino esminę aplinkybę, t. y. kad matė, kaip automobilis „BMW“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“.

16.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors transporto priemonės nesusidūrė tais paviršiais, kurie buvo nufotografuoti ir pateikti ekspertui, tačiau šiame procesiniame sprendime aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, kad D. L., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip jau minėta, šią aplinkybę patvirtino įvykį betarpiškai matę liudytojai R. K. ir J. J.. Tuo metu automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė I. G., kuriai priklauso automobilis, nurodė, kad po įvykio jos automobilis buvo apgadintas. Šie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis D. L. vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais sukeldamas eismo įvykį.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl D. L. pagrįstai pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu nuteistojo kaltės klausimu, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl draudimo persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

18. Draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą principas įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

19. Konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

20. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai D. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, kuriuos atliko 2023 m. balandžio 18 d. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. L. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 18 d., apie 13.22 val. Laisvės pr. 42, vairuodamas transporto priemonę „BMW“ būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 4,33 promilių neblaivumas, gatvės vingyje į kairę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į atstumus 2023 m. balandžio 18 d., apie 13.22 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW“, gatvės vingyje į kairę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į atstumus tarp važiuojamosios gatvės dalies ir pripakuoto automobilio „Nissan“ ir užkabino „Nissan“ automobilio galinį dešinės pusės bamperį ir jį apgadino. Transporto priemonė „BMW“ neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra. Administracinio nusižengimo byloje 2023 m. gegužės 19 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo D. L. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 18 d., apie 13.22 val. Laisvės pr. 42, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, gatvės vingyje į kairę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į atstumus tarp važiuojamosios gatvės dalies ir pripakuoto automobilio „Nissan“ ir užkabino „Nissan“ automobilio galinį dešinės pusės bamperį ir jį apgadino. Transporto priemonė „BMW“ neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai (1 t., b. l. 79). Už kelių eismo taisyklių pažeidimus nuteistajam kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta atsakomybė už KET pažeidimus, ANK 415 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą bei ANK 415 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Taigi, D. L. nubaustas administracine tvarka už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir jo transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Pagal bylos duomenis, minėtas 2023 m. gegužės 19 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir nuteistasis nubaustas 100 Eur dydžio bauda.

22. Baudžiamoji atsakomybė D. L. kilo už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, kliudęs ir apgadinęs automobilį, nefiksavęs šio fakto ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 221 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, ir vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl šių veiksmų jam kilo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti reikia dviejų būtinų aplinkybių: eismo įvykio, už kurį D. L. nubaustas administracine tvarka ir pakartotinai persekiojamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje situacijoje, kai vairuotojas padarė eismo įvykį ir po jo vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, konstatavo, kad procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą. Eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

24. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad D. L. už iš esmės tapačius veiksmus, nurodytus administracinio teisės nusižengimo nutarime ir teismo nuosprendyje, buvo patrauktas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu ir tai, kad ir administracinio nusižengimo teisena, ir baudžiamasis procesas dėl nuteistojo padarytos veikos buvo pradėti ir vyko vienu metu, be to, minėtam 2023 m. gegužės 19 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjus, baudžiamasis procesas vyko toliau. Teisėjų kolegija tokią situaciją vertina kaip non bis in idem principo pažeidimą tiek dėl draudimo persekioti, tiek ir bausti už tą pačią veiką antrą kartą.

25. Nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs ir „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.

26. Įvertinus tai, kad dėl tos pačios D. L. veikos vienu metu vyko dvi teisenos – baudžiamoji ir administracinė – ir, kaip minėta, buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens teisė nebūti baudžiamam už tą patį nusikaltimą antrą kartą ir Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė nebūti tos pačios valstybės institucijų persekiojamam ar baudžiamam už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, ir kad nėra teisinio pagrindo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, nes nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, darytina išvada, kad tinkama kompensacija nuteistajam už valstybės institucijų padarytus pažeidimus yra jam paskirtos bausmės švelninimas.

27. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad asmuo, padaręs šią veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda.

28. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. L. paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Minėta, kad administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ANK 415 straipsnio 1 dalį ir ANK 415 straipsnio 3 dalį jis nubaustas 100 Eur bauda. Taigi jis du kartus nubaustas baudomis už tuos pačius teisei priešingus veiksmus. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju D. L. turi būti taikoma kompensacija už valstybės institucijų padarytus pažeidimus, sumažinant jam paskirtą baudą iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio, dėl to pakeičiant šią skundžiamo nuosprendžio dalį.

29. Sprendžiant klausimą dėl „kompensacinių“ priemonių taikymo atsižvelgiama į tai, kad nuteistajam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68, 72 straipsniuose, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. L. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumą ir teisingumą bei galimybę jas švelninti, vadovaujasi, be kita ko, konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, pagal kuriuos už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

30. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

31. Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuojant ne transporto priemonę, o išieškant jos vertę atitinkamą pinigų sumą yra užtikrinamos prevencinės priemonės, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašių nusikalstamų veiksmų ir, kad nebūtų bandoma naudotis kitiems asmenims priklausomoms transporto priemonėms, taip siekiant išvengti turto konfiskavimo. Tokiu atveju turi būti konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino – grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. D. L. buvo nustatytas 4,33 promilių neblaivumas. Ši koncentracija gana ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. D. L. paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog iškviesti policijos pareigūnai, tačiau iki jiems atvykstant, vartojo alkoholį. Taigi, minėtos aplinkybės tik parodo neatsakingą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles bei kelių eismo saugumo taisykles, kas kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei. Be kita ko, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis administracine tvarka baustas septynis kartus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 79–81). Nors šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad D. L. yra linkęs nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, netgi pavojingesnius teisės pažeidimus.

35. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl kompensacinių priemonių nuteistojo D. L. atžvilgiu taikymo šioje byloje atsižvelgia į tai, kad nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminas nustatytas 3 metams, t. y. įstatyme nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, D. L. apylinkės teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ir nustatė teisingą šios priemonės skyrimo terminą. Be kita ko, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra O. L. (1 t., b. l. 20). Teismas pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad O. L. būtų žinojusi apie daromą nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojamas, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės pateiktos informacijos apie kelių transporto priemonių vidutinių transporto priemonių kainas Lietuvoje, matyti, kad transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) Li“, 2002-2009 m. gamybos periodo, vidutinė kaina Lietuvoje – 7 460 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 21).

36. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis bei atsižvelgdama į nuteistojo vairuoto automobilio vertę (7 460 Eur), paskirtos baudos dydį, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių funkciją – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. baudžiamojo poveikio priemonėmis, be kita ko, turto konfiskavimu, yra siekiama auklėjamojo ir (arba) prevencinio pobūdžio tikslų, sprendžia, kad D. L. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 460 Eur konfiskavimas. Teismo vertinimu, automobilio vertės konfiskavimas, atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama poveikio priemone nuteistojo baudžiamajai atsakomybei realizuoti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. L. taikyti papildomas „kompensacines“ priemones švelninant ne tik baudos bausmę, bet ir paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar kurią nors vieną iš jų, nėra pagrindo.

37. Pastebėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog D. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduotinas saugoti „VĮ Regitra”. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl techninės klaidos buvo nurodytas teismo baudžiamasis įsakymas, kaip teismo procesinis sprendimas. Akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas, kadangi teismo galutinis priimtas dokumentas yra nuosprendis, o ne teismo baudžiamasis įsakymas. Atsižvelgiant į tai, tikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl kardomųjų priemonių, nurodant, kad kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduotinas saugoti „VĮ Regitra“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. L. (D. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir D. L. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), įpareigojant D. L. šią baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, perduoti saugoti „VĮ Regitra“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusDarius PrankaUgnius Trumpulis