Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis du – 8 ir 12 metų amžiaus vaikus, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį 20 MGL bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (R. K.) nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą: 2016 m. kovo 4 d., apie 19.30 val., važiuojant viešojo transporto 18-to maršruto autobusu, ties S. Batoro g. 43, Vilniuje, konflikto metu sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą savo šeimos nariui – sugyventinei O. T., tuo padarydamas jai paviršinį odos nubrozdinimą nosies srityje su nosies kaulo lūžiu, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. (R. K.) paaiškino, kad pareikštą kaltinimą suprato, kaltu prisipažįsta, pažada, jog daugiau tai nepasikartos. Nurodė, kad įvykio dieną važiavo su nukentėjusiąja O. T. 18-to maršruto autobusu, buvo šiek tiek išgėręs. Privažiuojant prie S. Batoro g. 43, pradėjo abudu bartis, žodis po žodžio, jis nesusilaikė ir trenkė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai į veidą. Savo veiksmus vertina blogai. Kažkoks vaikinas išvedė nukentėjusiąją iš autobuso, o jis toliau važiavo. Jeigu būtų negėręs, taip pasielgęs nebūtų. Bėdų dėl alkoholio vartojimo neturi. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė kitą dieną po įvykio, kartu gyvena ir dabar. Tai vienintelis atvejis, kai smurtavo. Paaiškino, kad nuo 2014 metų kelis mėnesius dirbo su sraigėmis, bet baigėsi sraigės ir vėl grįžo į Darbo biržą. Kadangi nemoka lietuviškai, ne visur gali dirbti. Firmoje „S“ dirbo trumpai, bet turėjo nedarbingumą visus metus, nes buvo sulūžusios kojos Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau jo dar neatlygino. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Dėl kaltinamojo asmenybės apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. T. paaiškino, kad tai buvo pirmas kartas, kai R. K. (R. K.) smurtavo prieš ją. Nurodė, kad jis neturi bėdų dėl alkoholio vartojimo, tik savaitgaliais kartais alaus išgeria. Stengiasi įsidarbinti, skambina, ieško, bet nemoka lietuviškai, todėl sunku rasti darbą. Pati ji nedirba, Darbo biržoje registruota, iš ten gauna pinigų. Po smūgio kaltinamasis jai nepadėjo, nes buvo supykęs. Su juo susitiko kitą dieną, kai grįžo iš ligoninės namo. Jis jos atsiprašė iš karto tik jai grįžus namo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. (R. K.) kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d., apie 19.30 val., važiavo 18-to maršruto autobusu kartu su savo sugyventine O. T.. Važiuojant prie „Maxima“ parduotuvės, S. Batoro g., 43, Vilniuje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie abu buvo išgėrę. Dėl to, kad buvo išgėręs, visų konflikto detalių ir konflikto priežasties neprisimena, tačiau konflikto metu jis labai užpyko ant O. ir iš pykčio trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą. O. iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir autobuse netoli nuo jų sėdėję jauni vyriškis su moteriške padėjo jai išeiti iš autobuso kitoje stotelėje, prie Parko g. 3, Vilniuje. Kadangi jis buvo labai piktas ant O., todėl nusprendė likti autobuse ir važiuoti toliau. Jis grįžo namo kitą dieną ryte, O. buvo namuose ir pasakė jam, kad vakar po konflikto ją greitoji medicinos pagalba nuvežė į ligoninę, kur jai diagnozavo nosies kaulo lūžį. Jis atsiprašė O. ir jie tą pačią dieną susitaikė. Dėl to, kad trenkė O., jis labai gailisi, toks šeimyninis konfliktas pas juos įvyko pirmą kartą. Jie su O. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 metus (b. l. 43-44, 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. T. paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d., apie 19.30 val., kartu su sugyventiniu R. K. (R. K.) važiavo autobusu, berods, 18 maršruto, kai prie „Maxima“ parduotuvės, S. Batoro g., Vilniuje, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie abu buvo išgėrę, konflikto priežasties neprisimena, tačiau konflikto metu sugyventinis pradėjo šaukti ant jos, tada ji pamatė, jog jis yra labai agresyviai nusiteikęs, todėl nenorėdama veltis į konfliktą, atsikėlė ir norėjo išlipti iš autobuso (važiavo autobuso gale). Ji atsikėlė ir ėjo link galinių išėjimo durų, tačiau R. staigiai ją pastūmė į nugarą, dėl ko ji pagriuvo ant sėdynių, o R. priėjo ir kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą. Po smūgio ji pajuto, kad lūžo nosis ir jai labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Tada iš karto prie jos priėjo nepažįstami vaikinas ir mergina, kurie jai davė servetėlių ir padėjo jai susitvarkyti su kraujuojančia nosimi, po ko padėjo jai išlipti iš autobuso, berods, tai buvo „Genių“ stotelė, Parko g. 3, Vilniuje. Žmonės ją nuvedė prie suoliuko, tačiau ji labai blogai jautėsi, buvo praradusi sąmonę, visų detalių neprisimena, prisimena tik, kai jau atvyko policija ir medikai, kurie pristatė ją į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir nustatė nosies kaulo lūžį. Šiuo metu R. kol kas gyvena su ja pas jos tėvą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ruošiasi išsikraustyti gyventi kitur. Kartu gyvena apie penkerius metus, toks konfliktas pirmas, anksčiau konfliktų nebuvo. Gyvena bute, priklausančiame jos tėvui (b. l. 11-12, 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. B. paaiškino, kad 2016 m. kovo 4 d., apie 19 val., S. Batoro g., Vilniuje, prie „Maxima“ parduotuvės, įlipo į autobusą, kurio maršruto neprisimena, nes jam reikėjo pavažiuoti vieną stotelę. Kai įlipo per vidurines dureles, pastebėjo, jog autobuso gale vyksta kažkokia nepažįstamų žmonių sumaištis, ir iš karto į jo pusę pradėjo eiti nepažįstamas vyriškis, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kadangi labai sunkiai laikė pusiausvyrą, eidamas keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vyriškis buvo gana agresyviai nusiteikęs, šaukė, keikėsi, tačiau, kadangi jis buvo blaivus, o vyriškis labai sunkai laikė pusiausvyrą, kai pastarasis priėjo prie jo, jis viena ranka minėtą vyriškį pasodino į autobuso kėdę, po ko vyriškis truputį apsiramino, o jis pamatė, jog autobuso gale yra viena moteris, kurios veidas yra sumuštas, kraujavo, tai moteriai padėjo jaunų žmonių pora – vyriškis ir mergina, kurių nepažįsta. Jis, atvažiavęs prie savo stotelės, išlipo adresu Parko g. 3, Vilniuje, kartu su ta nukentėjusiąja moterimi ir tais mergina ir vaikinu, kurie padėjo nukentėjusiai moteriai nueiti iki stotelės suoliuko, o jis iškvietė pagalbą telefonu Nr. 112. Moteris labai blogai jautėsi, jai labai stipriai kraujavo veidas, jis davė servetėlių ir laukė pagalbos. Po kelių minučių atvykę policijos pareigūnai surašė jo ir kitų liudytojų duomenis, ir jis išėjo namo, kas vyko toliau, jis nežino, kaip buvo sumušta moteris ir kas aplamai jai atsitiko, jis nežino, paties įvykio nematė, kai įlipo į autobusą, moters veidas jau buvo kraujuotas, o vyriškis iš karto atėjo į jo pusę (b. l. 16-17).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausios patrulės N. R. 2016 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 4 d., 19.55 val. pareigūnai gavo Vilniaus apskrities VPK OVS pranešimą, kad Parko g. 3, Vilniuje, yra sumušta moteris. Atvykę į įvykio vietą, šalia Parko g. 3, Vilniuje, „Genių“ autobuso stotelėje pamatė ant suoliuko gulinčią moterį. Šalia jos buvę žmonės paaiškino, kad 18 maršrutiniame autobuse ją sumušė vyriškis, žmonės moterį išvedė iš autobuso į lauką, o vyriškis autobusu nuvažiavo toliau. Moteris (O. T.) paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis R. K. (R. K.), kuris nuvažiavo pas draugus. Už ką sumušė, ji nežino. Moters veidas buvo kruvinas, ji skundėsi ir krūtinės skausmais. Atvykusi greitoji med. pagalba (GMP 0823) moterį pristatė į Lazdynų ligoninę (b. l. 8).

2016 m. balandžio 15 d. buvo atlikta nukentėjusiosios O. T. medicininių dokumentų apžiūra, kurioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajai O. T. nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas nosies srityje su nosies kaulu lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. kovo 4 d. ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (b. l. 34-35).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. K. (R. K.) 2016 m. kovo 4 d., apie 19.30 val., važiuodamas viešojo transporto 18-to maršruto autobusu, ties S. Batoro g. 43, Vilniuje, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą savo šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei O. T., tuo padarydamas jai paviršinį odos nubrozdinimą nosies srityje su nosies kaulo lūžiu, o šie nukentėjusiosios patirti sveikatos sužalojimai Specialisto išvadoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi byloje visiškai įrodyta kaltinamojo R. K. (R. K.) kaltė dėl jo neteisėtais veiksmais (smūgio nukentėjusiajai į veido sritį sudavimu) padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jo šeimos nariui. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nukentėjusiajai jis šį smūgį sudavė tarp jų kilus žodiniam konfliktui, po to, nukentėjusiajai padedant kitiems autobuse buvusiems asmenims jai išlipus iš autobuso, nuvažiavo toliau, tokiu būdu parodydamas abejingumą savo veiksmų pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo R. K. (R. K.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė kaltinamojo R. K. (R. K.) ir nukentėjusiosios O. T. 2016 m. liepos 29 d. sudarytą dokumentą dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kad nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam dėl jo padarytos veikos, pretenzijų kaltinamajam neturi, be to, prašo šioje byloje taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis savo noru tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, be to, susitaikė su nukentėjusiąja, pastaroji tiek 2016 m. liepos 29 d. prašyme, tiek ir teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė, jie susitaikė, toliau gyvena kartu, pretenzijų kaltinamajam neturi. Nepaisant šių aplinkybių, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 40,42 Eur civilinis ieškinys dėl žalos, padarytos kaltinamojo veiksmais, atlyginimo. Apie tai tiek kaltinamajam, tiek ir kaltinamojo gynėjai buvo žinoma iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, tačiau kaltinamasis savo noru neatlygino civiliniam ieškovui savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, paaiškinęs, kad neturėjo lėšų tam, bei nepateikė teismui susitarimo dėl šios žalos atlyginimo. Dėl nurodyto nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų (BK 38 str. 1 d. 2 p.). Be to, nustatyta, jog kaltinamasis yra teistas, teismo paskirtos baudos nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio (beveik 2 metus) nesumokėjęs, nagrinėjamo įvykio metu elgėsi abejingai dėl jo veiksmais sukeltų padarinių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nepadėjo nukentėjusiajai, neiškvietė jai pagalbos, nevyko kartu į gydymo įstaigą, be to, yra daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, vien 2016 metais jis yra nubaustas 11 kartų, iš viso – 40 kartų, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Dėl nurodyto teismui kyla pagrįsta abejonė ir dėl ketvirtosios BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. (R. K.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (panaudojant fizinį smurtą, padarytas nusikaltimas, kuriuo šeimos nariui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), jo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis, baigtas, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, nesant jokios smurtą pateisinančios priežasties), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio, sekančią dieną po įvykio, kai susitiko nukentėjusiąja, jos atsiprašė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo R. K. (R. K.) asmenybę – teistas už nepagarbą teismui 20 MGL bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka 40 kartų (b. l. 61-89), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 99), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 100), Vilniaus priklausomybės ligų centre 2013 m. kovo 26 d. konsultuotas/gydytas, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 101), specialisto išvadoje Nr. 89TPK-188/2016 nurodyta, kad R. K. (R. K.) skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga (b. l. 105).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. K. (R. K.) skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje bausmė, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat į tai, kad kaltinamasis už smurtinį nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri pretenzijų jam neturi, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, iki 2016 m. spalio 1 d. įpareigojant kaltinamąjį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 40,42 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, ir per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 69 str., 72² str., 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 4 d.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 20 MGL (2 600 Lt, t. y. 753,12 Eur) bauda, įskaitant sumokėtos baudos dalį (BK 65 str. 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50) – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 40,42 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už O. T. gydymą (b. l. 21-23). Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra atlyginęs nurodytos žalos civiliniam ieškovui, todėl, byloje esant įrodymams, pagrindžiantiems Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto reikalavimo pagrįstumą, šis civilinis ieškinys patenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. K. (R. K.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 40,42 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-23).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. K. (R. K.) paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. K. (R. K.) iki 2016 m. spalio 1 d. atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 40,42 Eur (keturiasdešimties eurų keturiasdešimt dviejų centų) žalą, taip pat dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant R. K. (R. K.) išklausyti šią programą per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. K. (R. K.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (2 600 Lt, t. y. 753,12 Eur) baudą, įskaitant sumokėtos baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. K. (R. K.) iki 2016 m. spalio 1 d. atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 40,42 Eur (keturiasdešimties eurų keturiasdešimt dviejų centų) žalą, taip pat dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant R. K. (R. K.) išklausyti šią programą per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. (R. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią R. K. (R. K.) skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Visiškai patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš R. K. (R. K.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 40,42 (keturiasdešimt eurų keturiasdešimt du centus) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.