- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-7052-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05916-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- S. N.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei S. N. ir jos atstovei adv. D. M. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei E. Lazdauskienei, neatvykus atsakovui A. S., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-08-04 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečio sūnaus D. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu prašė teismo priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo ir laikiną išlaikymą skirtą nepilnamečiam vaikui. Taip pat teismo prašė nustatyti sūnaus D. S. gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina S. N..
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad jai gyvenant su atsakovu 2011-04-02 gimė jos ir atsakovo sūnus D. S.. Su atsakovu santuokos ji nėra sudariusi. Nepilnametis sūnus D. S. gyvena kartu su ieškove, pastarosios motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra vaiko tėvas, todėl privalo jam teikti išlaikymą, tačiau nuolat išlaikymo neteikia. Ieškovė su atsakovu po vaiko gimimo dar gyveno kelis metus, tačiau nuo 2014 metų pradžios jų santykiai nutrūko ir nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Po to kai teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė sūnui iš atsakovo laikinąjį išlaikymą vaiko tėvas perdavė motinai tik 550 Lt. Nepilnametį vaiką faktiškai išlaiko viena ieškovė padedama pastarosios artimųjų. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 700 Lt.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. po 300Lt / tris šimtus litų / kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnamečiam vaikui D. S. iki jo pilnametystės.
Taip pat prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys vaiko motina S. N..
Ieškovė nurodė, kad prie vaiko išlaikymo prisideda savo darbu ir pajamomis, ieškovė skalbia nepilnamečio vaiko rūbelius, vežioja pas gydytojus, rūpinasi jo sveikata ir t. t. Ieškovės motina šalių nepilnamečiam vaikui suteikė gyvenamąjį plotą.
Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė prie ieškinio nepridėjo kvitų.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad įstatymas numato, jog abu vaiko tėvai privalo rūpintis vaiku, rūpintis vaiko sveikata, švietimu, būstu, kad vaikas turėtų kur pastoviai gyventi, kad nebūtų vaikas kilnojamas iš vienos vietos į kitą ir neprižiūrimas, turi būti sudaromos vaikui tinkamos buitinės sąlygos.
Anot ieškovės šiuo metu minimali mėnesinė alga yra virš 1 000 Lt, o teismų praktika orientaciniu kriterijumi laiko, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo suma turi būti viena minimali mėnesio alga /CK 6.461 str.2d./.
Šalies argumentai
Ieškovė teigė, kad nepilnamečiam vaikui reikalingas išlaikymas kasdien, reikia viską pirkti, o atsakovas pastoviai lėšų sūnaus išlaikymui neduoda.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.194 str. l d., 3.196 str. l d. l p., CPK 145 str. l d. 11 p., ieškovė teismo prašė:
1. Priteisti iš atsakovo A. S. po 300 Lt / tris šimtus litų /kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiam vaikui D. S. iki jo pilnametystės.
2. Pripažinti, kad atsakovas A. S. vaiko išlaikymui nuo 2014-09-01 iki 2014-11-10 perdavė ieškovei 550 Lt / penkis šimtų penkiasdešimt litų / išlaikymo įsiskolinimą.
3. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarko vaiko motina S. N..
4. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamoji vieta yra jo motinos S. N. gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės.
5. Priteisti iš atsakovo visas teismo ir bylos vedimo išlaidas, remiantis CPK 88 str.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad nurodytus ieškinio reikalavimus atsakovui palaiko visiškai.
Atsakovas A. S. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, tačiau į šį teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių ir atsiliepimo teismui nepateikė (CPK 123 str. 2d.). Dėl to bylą nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).
ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, į ieškovės paaiškinimus, skyrius mano, jog tikslinga nustatyti D. S. gyvenamąją vietą kartu su motina S. N..
Institucija išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo ją vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigos vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesio algos dydžio, kuri šiuo metu yra virš 1 000 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, o taip pat tenkinti ir kitus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė duodama galutinę išvadą pakartojo jos motyvus ir prašė teismo tenkinti ieškovės prašymą dėl 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų priteisimo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, bei tenkinti kitus jos pareikštus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. yra ieškovės S. N. ir atsakovo A. S. sūnus (5 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (7, 11 b.l.). Ieškovė mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre ir gauna išmokas iš valstybės, jos pajamų vidurkis apie 600,00 Lt (8-10 b.l.). Ieškovei valstybė moka socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, kurių dydis 141,00 Lt, bei 52 Lt išmoką vaikui (10 b.l.), tai yra šalių vaikui yra teikiama valstybės parama. Ieškovė kol kas nedirba, nes profesiją įgis tik 2015 metų pavasarį. Atsakovas dirbo, gali dirbti ir gauti su tuo susijusias pajamas, bei ieškovei yra perdavęs po laikinojo išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo 550 Lt. Ieškovės teigimu šalių sūnus lanko darželį, tačiau kuomet ji mokosi tai įmoką už paslaugas ikimokyklinėje įstaigoje yra nedidelė, o ateityje ji sieks virš 200 Lt. Nors atsakovas kol kas geranoriškai neteikė sūnui tinkamo išlaikymo, o tik retkarčiais ir nereguliariai, bei ne visuomet mokėjo sūnaus išlaikymui reikalingo dydžio lėšas, dėl to atsižvelgiant į ieškovės prašymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 300 Lt išlaikymas. Šis ieškovės prašymu nustatytinas išmokos dydis skirtas šalių sūnaus išlaikymui kol laikytinas realiu, kadangi abu tėvai privalo sūnaus išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu negyvena ir paramos vaikui beveik neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama nuolat.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu po teismo 2014-08-05 nutarties dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teikė sūnui išlaikymą nereguliariai. Atsakovas iki teismo posėdžio nepateikė atsiliepimo į bylą su savo atsikirtimais ir nenurodė, kokio dydžio išlaikymą sutiktų teikti vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo elgesys leidžia teismui remtis ieškovės reikalavimu siekiant užtikrinti bent minimalius šalių vaiko poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Tačiau pastebėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau jau lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui (22 b.l.). Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiama parama dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio šiandien nėra aiškiai apibrėžta, o kartais būna per maža ir neatitinkanti net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su ŠVTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė vaikui, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo trijų šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris skirtas šalių sūnui šiandien nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo anksčiau gautas pajamas (39 b.l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytą išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo A. S. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).
Atskirai pažymėtina, kad D. S. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
Šioje byloje atsakovas tokio klausimo nekėlė dėl jo teisės bendrauti su sūnumi, o ieškovė dėl to savo pasiūlymo irgi nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali kilti konfliktų. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su sūnumi.
Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnus gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti sūnaus auklėjime, jo ugdyme ir kartu abiems atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.
Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad vaiko ir tėvo bendravimui įtakos turi sūnaus amžius, kuriam tėra virš trejų metų. Tačiau ir tokiu atveju tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.
Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su vyro tėvais, vaikaičio seneliais.
Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. N., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to kaip jau minėta vaikas gyvenamojoje vietoje lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2014-09-01 iki 2014-11-10 yra perdavęs grynais pinigais 550 Lt sumą.
Kadangi teismas tenkino byloje ieškovės prašymą dėl vaikui skirto laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo visiškai, todėl turi būti įvertinta ir šį aplinkybė atliekant atsakovo skolos apskaičiavimą atsižvelgiant į sumokėtas (išieškotas) pinigų sumas. Šalių vaikui skirtas išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-08-04.
Ieškovei S. N. valstybė suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl bylos iškėlimo teisme ir jos nagrinėjimo metu. Iš teismui pateiktos 2014-09-29 pažymos seka, kad valstybė patyrė 880,00 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. Taip pat į valstybė biudžetą priteistinos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos išnagrinėjimu teisme, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovui patenkinti visiškai, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas nuo kurių ieškovė pagal įstatymą yra atleista (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. S. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).
Ieškovės ieškinį patenkinus iki sprendimo įsiteisėjimo paliktina galioti ir byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-05 nutartį, o sprendimui įsiteisėjus ji panaikintina (CPK 150 str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės S. N. ieškinį atsakovui A. S. tenkinti visiškai.
1. Priteisti nepilnamečiam vaikui D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2014-08-04 iki vaiko pilnametystės.
2. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini)
3. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.
4. Nustatyti, kad ieškovė S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) neturi trukdyti atsakovui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaiko interesus.
5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 880,00 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) už ieškovei S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
6. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 108,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 144,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, ir 10,06 Lt (dešimt litų 6 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę, iš viso: 263,22 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus 22 ct).
7. Iki sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi iš atsakovo A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikinąjį išlaikymą sūnui D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) o jam įsiteisėjus nurodytą nutartį panaikinti.
8. Sprendimą dėl išlaikymo D. S. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
9. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.
10. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
11. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.