- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-626-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14954-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Z. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo J. R. ieškinį (patikslintą ieškinį) atsakovei Z. M., kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu J. R. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės Z. M. nepilnamečiams vaikams išlaikymą: nepilnametei dukrai M. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur iki M. R. pilnametystės, kas metus indeksuojant išlaikymo dydį, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei dukrai L. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki L. R. pilnametystės, kas metus indeksuojant išlaikymo dydį, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad M. R. ir L. R. priteistą iš atsakovės Z. M. periodinėmis išmokomis išlaikymą uzufrukto teise valdo ieškovas J. R.; nustatyti atsakovės Z. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ieškinyje nurodyta tvarka; priteisti iš atsakovės Z. M. ieškovo J. R. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti laikinąją vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) J. R. jo gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikinąją vaikų M. R. ir L. R. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) J. R. jo gyvenamojoje vietoje.
4. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog būtent ieškovas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą, gali užtikrinti visus nepilnamečių dukrų poreikius, t. y. nepertraukiamas ugdymo procesas darželyje, specialūs užsiėmimai, specialistų/gydytojų paskirtų vizitų lankymas. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė aplinkybes, dėl kurių nepilnamečiai vaikai turėtų gyventi su ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė Z. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria nepilnamečių vaikų L. R. ir M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu J. R.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nutartis nepagrįsta bei prieštaraujanti mažamečių vaikų interesams, prioritetiškumą suteikianti išimtinai ieškovo klaidingai nurodytoms aplinkybėms.
5.2. Vien ta aplinkybė, jog vaikai lanko darželį (duomenys neskelbtini), nesąlygoja būtinybės jas, dar esančias visai mažytėmis, jautrias, bet kokia kaina atskirti nuo artimiausio žmogaus – savo mamos. Tokiais veiksmais gali būti padaroma nepataisoma žala vaikams, jos gali ateityje jausti nesaugumo jausmą, nebepasitikėti savo tėvais ir aplinka.
5.3. Atsakovė, visapusiškai užsiimdama dienomis su savo dukrelėmis, nemato jokios grėsmės dėl to, kad jos kurį laiką nelankytų darželio (kol bus surasta nauja vieta ugdymuisi (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog patys vaikai ne kartą mamai skundėsi, kad joms nepatinka dabartinis darželis, pvz. vaiko situacijos vertinimo anketoje bendraujant su vaiku užfiksuota, kaip jaunesnioji dukrelė pareiškia, kad šiuo metu į darželį neina, bet ir nenori eiti, nes jai ten nepatinka. Tuo tarpu vaikams būnant (duomenys neskelbtini) su mama yra žymiai smagiau, besilankant vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams rugsėjo 3 d. 12 val. atsakovės tėvų namuose buvo bendrauta su vaikais. Mergaitės sakė, kad joms (duomenys neskelbtini) patinka, jos važiuoja su mama prie jūros. M. pokalbio metu suposi ant sūpynių, valgė blyną, jautėsi gerai. Mergaitė buvo aktyvi, linksma ir aprengta tvarkingais rūbeliais. Vyresnėlė išbėgo žaisti į kiemą, su vaikišku laistytuvu laistė gėles ir kieme leido laiką su močiute bei jaunėle sese. L. taip pat buvo linksma, aktyvi ir tvarkingai aprengta. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai taip pat įvertino ir vaikų buvimo aplinką. Atsakovės tėvų namas yra dviejų aukštų, 180 kv.m., su visais patogumais, vaikai turi savo kambarį su atskiromis miegamosiomis lovomis, vaikų kambaryje yra lavinamųjų bei ugdomųjų žaislų. Namas nuosavas su tvarkingu kiemu, kuriame vaikams sudaryta erdvė saugiai žaisti.
5.4. Pabrėžtina, kad ne kas kitas, o pats ieškovas sąlygojo, kad atsakovė su dukromis išvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Visų pirma dėl to, kad ieškovas su savo mama nusprendė panaudoti psichologinį spaudimą ir kad reikia iškeldinti atsakovę su dukromis iš šeimos namų. Visų antra, ieškovas, turėdamas asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ir jį nuomodamas, nesuteikė galimybės jame uzufrukto teise ar bent jau laikinai apsistoti vaikams ir jų mamai. Trečia, ieškovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl atsakovei teko didelė našta ne tik pasirūpinti dviem mažametėmis dukrelėmis, bet ir užsitikrinti tinkamą būstą vaikams (duomenys neskelbtini).
5.5. Teismui nenurodžius, kokia grėsmė realiai gali kilti vaikams, nenustačius jų gyvenamosios vietos su tėvu, nėra pagrindo ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl mažamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, kaip ultima ratio priemonės. Priešingai, tokia skundžiama nutartis pažeidžia dar tokio jauno amžiaus vaikų interesą būti su mama. Realiai atsakovės teisė ir pareiga būti su vaikais tapo apribota – vaikai gyventų (duomenys neskelbtini) su tėvu, o tuo tarpu jokia bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančia mama nebuvo nustatyta.
5.6. Teismas itin drastiškai, negavęs jokių duomenų iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie tėvo gyvenamosios vietos aplinką ir jos atitikimą vaikams (nėra jokių duomenų apie tai, ar vaikai ieškovo gyvenamojoje vietoje turi atitinkamas sąlygas augti, žaisti, edukuotis, turėti savo atskirą erdvę ir pan.), skubos tvarka išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, be jokio pagrindo tenkindamas ieškovo prašymą.
5.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė faktiškai negyvena (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė tapo nepajėgi laiku pateikti atsiliepimo į jo nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė apie pareikštą ieškinį sužinojo tik rugsėjo 5 d. iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir tik tada, kai jau buvo priimta skundžiama nutartis. Atsakovei žinia apie priimtą skundžiamą teismo nutartį buvo netikėta ir realiai ji tokiu būdu neteko galimybės apginti savo mažamečių vaikų interesų, pareiškiant atsiliepimą.
5.8. Atsakovės žiniomis, ieškovo atstovė advokatė L. A. tuo pat metu studijavo universitete su skundžiamą nutartį priėmusia teisėja D. J.. Yra tikimybė, jog teisėja ir ieškovo atstovė yra pažįstamos (tai atsakovei yra žinoma iš kitų kartu studijavusių asmenų), dėl to realu, jog teisėja negalėjo objektyviai įvertinti ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priimdama skundžiamą nutartį buvo šališka.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. R. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė atskirajame skunde siekia sudaryti iliuziją, jog ieškovas yra agresyvus bei sistemingai fiziškai smurtavo prieš atsakovę vaikų akivaizdoje. Šie atskirojo skundo teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovas niekuomet nenaudojo atsakovės atžvilgiu smurto. Tiesa yra tokia, kad būtent atsakovė yra konfliktinio būdo, nesugeba valdyti savo emocijų ir ne kartą vaikų akivaizdoje buvo užpuolusi ieškovą. Joks ikiteisminis tyrimas dėl patirto smurto artimoje aplinkoje niekada nebuvo pradėtas. Dar daugiau, kaip jau buvo minėta ieškinyje, dar galiojant apsaugos nuo smurto orderiui pati atsakovė susisiekė su ieškovu ir paprašė atvykti į jos gyvenamąją ir paimti vaikus. Tokie atsakovės veiksmai objektyviai įrodo, kad ieškovas niekuomet nekėlė atsakovei jokios grėsmės ir jai tai yra žinoma ir suprantama.
6.2. Atsakovės atskirojo skundo teiginių kontekste ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad faktinės aplinkybės, jog vaikams būnant su atsakove (duomenys neskelbtini) nėra užtikrinamas nepertraukiamas ugdymo procesas, neužtikrinamas nepertraukiamas papildomų užsiėmimų lankymas vaiko teisių apsaugos specialistų buvo įvertintas kaip galimas vaikų teisių pažeidimas.
6.3. Atsakovės pozicija, kad nepilnametėms L. ir M. R. nėra būtina lankyti darželio, objektyviai įrodo jos abejingumą vaikų poreikiams, kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. bylos nagrinėjimu metu nustatęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
6.4. Atsakovė atvirai neigia nepilnamečių vaikų poreikį lankyti darželį, papildomus užsiėmimus, kas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvus pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovė nėra specialistė ir objektyviai negali atliepti visų nepilnamečių dukrų, ypač L. R., poreikių.
6.5. Priešingai nei teigia ieškovė, skundžiama nutartimi mažametės L. R. ir M. R. nebuvo staiga paimtos ir atskirtos nuo mamos, nes faktiškai dukrų priežiūrą ieškovas ir atsakovė įgyvendino lygiomis dalimis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas mažamečių dukrų įprastai kasdienybei neturėjo jokios įtakos. Mergaičių laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu iš esmės niekaip nepakeitė dukrų gyvenimo, ugdymo ir laisvalaikio sąlygų.
6.6. Gimus nepilnametėms dukroms, būtent ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų ir rūpinosi dukromis. Tai sąlygojo, kad tarp atsakovo ir mažamečių dukrų L. R. ir M. R. susiformavo itin stiprus emocinis ryšys. Kad mergaitės yra prisirišusios prie tėvo, įrodo ir 2024-07-06 įvykusio konflikto faktinės aplinkybės – ieškovui atvežus dukras pas atsakovę, M. R. nenorėjo paleisti tėčio, atsakovė bandė jėga atplėšti dukrą nuo ieškovo, dėl to tarp šalių kilo konfliktas.
6.7. Skundžiamoje nutartyje yra aiškiai įvardintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – būtinybė užtikrinti visus nepilnamečių dukrų poreikius, t. y. nepertraukiamą ugdymo procesą darželyje, specialius užsiėmimus, specialistų/gydytojų paskirtų vizitų lankymą.
6.8. Dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovė niekur nedirba ir neturi pajamų, todėl kyla akivaizdi grėsmė vaikų poreikių ir interesų užtikrinimui. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovė imasi aktyvių veiksmų, nuteikinėdama vaikus prieš tėvą.
6.9. Atsakovė teigia, kad buvo iškraustyta iš šeimos buto, ir tai sukėlė didelį psichologinį spaudimą, nors iš tikrųjų, kaip pati pripažįsta atsakovė, šalys negyveno kartu nuo 2024 m. vasario mėnesio, kuomet ieškovas išsikraustė iš buto, kuriame gyveno šeima. Butas nepriklauso ieškovo motinai, atsakovei buvo leista likti gyventi bute, iki ji suras kitą gyvenamąjį būstą, t. y. atsakovė turėjo beveik pusę metų tam, kad susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau nieko nedarė, o dabar savo pasyvaus elgesio pasekmes siekia perkelti ieškovui ir jo motinai.
6.10. Atsakovė, kaltindama teismą ir ieškovą, esą tyčia apribojus jai galimybę pateikti atsiliepimą, tiesiog siekia paveikti teismą. Atsakovė atskirajame skunde kelia abejones dėl teismo šališkumo, teigdama, kad jos turimais duomenis nutartį priėmusi teisėja ir ieškovo atstovė tuo pačiu metu studijavo tame pačiame universitete, todėl yra pažįstamos. Tačiau nėra nurodoma, nei kuriais metais tai įvyko, nei kokiame universitete esą studijavo tiek nutartį priėmusi teisėja, tiek ieškovo atstovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.
Dėl naujų įrodymų
9. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
11. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
12. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
14. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nurodydamas vieną motyvą, kad būtent ieškovas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą, gali užtikrinti visus nepilnamečių dukrų poreikius, t. y. nepertraukiamas ugdymo procesas darželyje, specialus užsiėmimai, specialistų/gydytojų paskirtų vizitų lankymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, vien vertindamas ieškovo argumentus, jog tik su juo šalių vaikams gyventi yra geriau. Tačiau teismas visiškai nevertino nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų pas abu tėvus, nepasisakė ir iš esmės nevertino aplinkybių, kodėl šalių nepilnamečiai vaikai nelanko ugdymo įstaigų, gyvendami su ieškove (duomenys neskelbtini), nevertino, ar tai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus yra svarbi Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų išvada, vertinimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priimti skundžiamą nutartį, nesulaukus vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir nesutikus pratęsti terminą ją pateikti, nesuprantamas ir nepagrįstas. Byloje duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra būtina skubiai priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kad esanti vaikų gyvenamosios vietos aplinka pas motiną yra jiems nesaugi), nėra.
16. Pažymėtina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino nepilnamečių vaikų nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ar motina. Šalių nepilnametės dukros yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, todėl yra galimybė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams išklausyti vaikų nuomones dėl jų gyvenamosios vietos, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nesiaiškino vaikų nuomonės, bet ir nesutiko pratęsti terminą tarnybai pateikti išvadas dėl šio klausimo.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra tikslinga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikti galimybę abiem šalims pateikti savo nuomones ir argumentus dėl prašymo, būtina įpareigoti Valstybinę vaiko teisių tarnybą pateikti išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitikties nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams bei išklausytą nepilnamečių vaikų nuomonę. Šalys gali teikti psichologų išvadas apie vaikų ryšį su kiekvienu iš tėvų bei jų nuomonę apie gyvenimą su tėvu ar mama. Būtina išsiaiškinti, kokios gali būti sudarytos gyvenimo sąlygos pas kiekvieną iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad byloje duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina skubiai priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra, todėl prašymas turi būti išnagrinėtas teisingai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes.
18. Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų dėl galimo bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, jog jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad svarbiausia yra jų nepilnamečių vaikų interesai ir gerovė, todėl jie turi siekti ją tinkamai užtikrinti, atsižvelgti į vaikų emocinę būseną ir stengtis elgtis taip, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso, įtampos dėl jų nesutarimų.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje, nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes yra būtina nustatyti nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.