Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius (toliau Institucija) 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu nubaudė M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį galutine 35 eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d. apie 17.56 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį VW Sharan v.n. (duomenys neskelbtini) (kuriam sustabdyta techninė apžiūra, dėl ko šią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama), vilko priekabą v.n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu M. S. jį apskundė Utenos rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

M. S. Panevėžio apygardos teismui skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes apylinkės teismas neįvertino esminę reikšmę turinčios informacijos. Teigia, kad liudytojo A. S. parodymai, jog protokole minimoje vietoje jis nuvertė kelio ženklą „kelio remontas“ ir greičio ribojimo ženklą „30“ yra niekiniai, nes ženklo „kelio remontas“ įvykio vietoje iš viso nebuvo, o greičio ribojimo ženklas „30“ stovėjo priešingos eismo krypties kelio šalikelėje. Po įvykio jis jokių ženklų nevartė ir jų buvimo vietos nekeitė. Teiginys, kad jis išvartė ir nulaužė kelio stulpelius aplink žiedą, taip pat neatitinka tikrovės, nes atvykę kelininkai jokių ženklų ar gairelių po jo automobiliu ar aplinkui ieškodami nerado. Tokiu būdu pareigūno parodymai, kad kelio ženklinimas buvo tinkamas, žiedas atžymėtas gairelėmis, neatitinka tikrovės.

Pažymi, kad jis nepagrįstai nubaustas už tai, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 127 p. reikalavimų, nes jis važiuodamas miestelio teritorija, kurioje galimas važiavimo greitis 50 km/val., greičio neviršijo, važiavo 40 km/val. greičiu, jokių įspėjamųjų ženklų apie priekyje esantį žiedą nebuvo, todėl neturėjo galimybės numanyti apie būsimą kliūtį. Be to, byloje yra duomenys – 53 l., koks turėjo būti kelio ženklų išdėstymas eismo įvykio metu – 2015 m. gruodžio 18 d. Realiai tuo metu buvęs ženklinimas neatitiko schemos, pavaizduotos minimame puslapyje. Pateikė savo pieštą realų ženklų išdėstymą minimą dieną, tuo metu nebuvo jokių gairelių ar ženklų, suteikiančių informacijos apie eismo krypties pakeitimą. Prie skundo pateikia ir fotonuotraukas, darytas eismo įvykio metu. Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad minimame 53 lape pavaizduota eismo organizavimo schema suderinta tik 2016 m. vasario 25 d., o įvykio dieną darbai buvo vykdomi be schemos ir nesilaikant jokių saugaus eismo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis, apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Institucijos nutarimu M. S. nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už administracinius teisės pažeidimus, padarytus transporto srityje. Pagal minimus straipsnius administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose – KET pažeidimus ir norint asmenį nubausti pagal šiuos straipsnius, būtina nurodyti, kokius KET punktus pažeidė asmuo.

M. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, kurio pagrindu buvo priimtas Institucijos nutarimas ir skundžiama nutartis, nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 18 d. apie 17.56 val. (duomenys neskelbtini) kilometre M. S. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 127 ir 226 p.

KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Be to, KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūras) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

M. S. kaltinant pažeidus minimus KET punktus protokole nurodyta, kad jis vairavo automobilį VW Sharan v.n. (duomenys neskelbtini) (kuriam sustabdyta techninė apžiūra, dėl ko šią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama), vilko priekabą v.n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties.

Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamam asmeniui, taip jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Toks reikalavimas yra susijęs su asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo užtikrinimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei kokia teisės norma buvo pažeista. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ir kokius konkrečiai veiksmus yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, ATPK 260 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, pažeidimo vietą ir laiką, bet ir aprašyti pažeidimo esmę, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Vien tik teisės normų aprašymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant pažeidimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Nagrinėjau atveju protokole aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad M. S. vairavo automobilį, kuriam sustabdyta techninė apžiūra, dėl ko šią transporto priemonę, vadovaujantis KET 226 p. eksploatuoti draudžiama ir tai atitinka ATPK 123 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką, tačiau iš toliau aprašyto kaltinimo visiškai neaišku, kokiais M. S. veiksmais pasireiškė pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), nes toliau protokole aprašoma vairuotojo pareiga pasirinkti saugų vairavimo greitį, kas reglamentuota KET 123 punkte, nors teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie tai, kad M. S. viršijo leistiną greitį, nėra, tačiau yra duomenys kad dėl 2015 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio kelyje (duomenys neskelbtini) ruože nuo 142 km iki 150,1 km kelių statybos firma SIA (duomenys neskelbtini) patyrė 914,61 eurų nuostolius (b.l. 10), tačiau M. S. surašytame protokole, nei Institucijos nutarime apie kitam asmeniui padarytą žalą taip pat nėra nurodyta.

Nors apeliantas savo skunde neginčija administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo įstatymo reikalavimams, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir dėl šių procesinių trūkumų negalima tinkamai išnagrinėti šios bylos.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad M. S. eismo įvykio metu apgadino jo vairuotą transporto priemonę ir kelio žiedo bortelius, tačiau nei protokole, nei Institucijos nutarime toks kaltinimas M. S. inkriminuotas nebuvo, pirmosios instancijos teismas dėl tokių protokolo, nutarimo trūkumų nepasisakė ir jų neaptarė, netyrė, t. y. teismas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, apibrėžiančias kaltinimo ribas, papildė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantą pripažino kaltu.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skundžiama nutartimi praplėtus kaltinimo ribas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė buvo pažeista. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, o byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nustatytiems administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors apeliantas to ir neprašo, nelaikytinas išėjimu už apeliacinio skundo ribų, kadangi šiuo atveju nustatytas esminis procesinis pažeidimas, kurio nei apeliacinės instancijos, nei pirmosios instancijos teismai ištaisyti negali.

Atsižvelgiant į tai, kad bylą grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, aukštesnysis teismas dėl M. S. skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir grąžinti M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.