Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016-06-02, apie 11.30 val., iš parduotuvės ‚Maxima“, esančios Vilniuje, S. B. g. 43, paėmė 1 vnt. 18,84 eurų vertės vytinto kumpio ir praėjo pro kasas už paimtą prekę nesumokėjusi.

M. Š., atvykusi į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus. Nurodė, kad ją užkalbino kaimynė ir ji laikydama prekę rankoje ėjo pro kasą, prekė grąžinta parduotuvei, į prekės kainą net nepasižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra neginčytinų duomenų, kad M. Š. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, t. y., tyčia, turėdama tikslą pasisavinti prekę, praėjo pro parduotuvės kasą už ją nesumokėdama, tokiu būdu užvaldė parduotuvei priklausantį 18,84 Eur vertės turtą. Teismui byloje nėra pateiktų jokių nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriose būtų neginčijamai užfiksuota, kad 2016-06-02, apie 11.30 val., M. Š. būtų tyčia, adekvačiais veiksmais, suvokdama savo elgesį kaip pažeidimą, vogusi svetimą turtą. ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytas tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs jam pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą M. Š., konstatuoja, kad pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. Š. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant subjektyviosios pusės – vieno iš būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 256 straipsniu, 257 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 50 straipsnį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.