- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-762-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02518-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- B. Š.
- Ieškovas
- D. B.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –762 – 227 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
dalyvaujant atsakovui J. Š., jo ir trečiojo asmens B. Š. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui J. Š. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui B. Š., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas J. Š. yra N. B., gimusio 2004 09 17, tėvas; priteisti iš atsakovo sūnaus Nojaus materialiniam išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki jo pilnametystės, 7200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus; paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise D. B.; priteisti iš J. Š. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2001 metais Gudžiūnų kaime, intymūs santykiai prasidėjo praėjus keturiems mėnesiams nuo pažinties. Pirmas nėštumas nutrūko. Praėjus kuriam laikui ieškovė vėl pasijuto nėščia, todėl kaip ir pirmą kartą pranešė J. Jis sutiko, kad gimdytų, sakė padėsiąs vaikelį auginti. Atsakovas padėdavo išlaikyti vaiką, pirkdavo pampersus, rėmė pinigais kol vaikui suėjo du metai, mėnesiui tekdavo apie 200 Lt. Vėliau pagalba sūnui visiškai nutrūko. Sūnų augina ji viena, eilę metų jokios materialinės paramos atsakovas neteikia, nelanko ir nesidomi berniuko gyvenimu. N. poreikiai vis didėja. Berniuko maitinimui tiek darželyje, tiek ir namuose mėnesiui yra skiriama vidutiniškai apie 350Lt, aprangai 150 Lt, sveikatos priežiūrai- 50Lt (N. nešioja akinukus), mokymo bei auklėjimo reikmėms- 80Lt, laisvalaikio reikmėms (kinui, ekskursijoms, atrakcionams) - 50Lt, komunalinės paslaugos- 100Lt. Iš viso sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti daugiau kaip 780Lt. Nuo rugsėjo vaikas lankys mokyklą ir krepšinio būrelį, bus dar daugiau išlaidų. Šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, iš seniūnijos gauna socialinę pašalpą, jos pajamos per mėnesį apie 1000 Lt, remia giminaičiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškovės D. B. ieškinį tenkino pilnai: nustatė, kad J. Š. yra sūnaus N. B. tėvas, o N. B. yra J. Š. sūnus, priteisė iš atsakovo sūnui N. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 litų kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki vaiko pilnametystės, ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną D. B., iš atsakovo priteisė 616,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. B. bei 255,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nustatė, kad atlikus DNR tyrimą atsakovas yra N. B. tėvas su 99,9999995 proc. tikimybe (1t., 81-86 b.l.), kad vaiko išlaikymui atsakovas teikė materialinę paramą. Remdamasis šiais įrodymais, pripažino, kad J. Š. yra N. B. tėvas, o N. B. yra J. Š. sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio reikmėms; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Teismas vertindamas šalių turinę padėtį atsižvelgė į tai, kad ieškovė nuosavybės teisėmis registruotino turto neturi (1t., 13, 27 b.l., 2t 8-9 b.l.), 2011m. gegužės – liepos mėn. dirbo UAB „Kėdainių gėlės“, gaudavo apie 360 Lt darbo užmokestį (2t. 10 b.l.), nuo 2011-08-04 registruota darbo biržoje (2t. 4 b.l.), dar gaudavo išmokų po 655 Lt kas mėnesį (2t. 21 b.l.). Nustatydamas atsakovo turtinę padėtį teismas vertino ne tik jo, bet ir sutuoktinės turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise turi automobilį (1t., 11-12 b.l.), Sodros duomenimis yra individualios įmonės savininkas nuo 2010-07-01 (1t. 37 b.l., 2t 34 b.l.), be to dirba sūnaus vadovaujamoje UAB „Sitransa“ (1t. 171 b.l.), užsiimančia pervežimais. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau atlyginimas atskaičiavus mokesčius apskaitos dokumentuose nurodomas tik 800-850 Lt (1t. 52 b.l.). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, sužinojęs apie bylą gavęs ieškovės advokatės raštą 2010-09-02 (1t., 15, 19 b.l.), 2010-11-10 darbo sutartį su UAB „Sitransa“ (beje registruotoje J. ir B. Š. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini)), kuriai vadovauja sūnus, performino (1t. 171-172 b.l.) – nurodyta, kad dirbs šaltkalviu nepilną darbo laiką, 20 val. per savaitę, tokiu būdu siekdamas sudaryti nuomonę, kad jo darbo užmokestis itin nedidelis, nors UAB „Sitransa“ ir 2011 metais mokėjo komandiruotpinigius, duodavo avansus, kurių dydis nebūdingas puse etato šaltkalviu dirbančiam asmeniui (1t. 166-170 b.l.). Tuo tarpu atsakovo sutuoktinė darbą UAB „Sitransa“ nutraukė bylai esant teisme ir 2011-06-10 registravosi darbo biržoje (1 t. 145-146 b.l.). Teismas kritiškai vertino atsakovo ir jo sutuoktinės teiginius dėl jų sveikatos būklės, atsakovo negalėjimo dirbti vairuotoju, nesant tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas ir sutuoktinė kitų išlaikytinių neturi, atsakovas ilgą laiką vengė bylos nagrinėjimo, teko skirti atvesdinimą, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas turimą trijų kambarių butą 2011-02-07 padovanojo užsienyje gyvenančiai dukrai (1t.127-134 b.l.), tačiau liko jame gyventi. Teismas darė išvadą, kad atsakovo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis yra geresnė, nei siekiama nurodyti, o nustatytos byloje aplinkybės suteikia pagrindo abejoti, ar tikrosios pajamos neslepiamos.
Nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad N., turinčiam regėjimo sutrikimų, reikalingi korekciniai akiniai, šiais metais jis pradės lankyti mokyklos 1 klasę (1 t. 21, 106 b.l.), taip pat į tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir dėl to jai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaiko problemomis, gyvenamosios patalpos, kitais mokesčiais, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Laikė, kad iš atsakovo priteistinos 350 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali patenkinti vaiko poreikius (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).
Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas liudytojų R. Ž. ir K. V. parodymus apie tai, kad jie 2008-2010 metų laikotarpiu kasmet po du kartus perduodavo ieškovei atsakovo duotus pinigus laikė nepatikimais, kadangi R. Ž. yra atsakovo sesuo, buvo pasiskolinusi iš ieškovės pinigų, dėl kurių grąžinimo 2010 m. rugpjūčio mėnesį jos susipyko, K. V. yra artimas atsakovo draugas. Šie liudytojai parodė, kad atsakovo pinigus ieškovei 2008-2010 metų laikotarpiu paduodavo kirpykloje Kėdainiuose, kur ji dirbo, ar prie kirpyklos pastato, nors ieškovė įrodė, kad 2009 m. ji kirpykloje visai nedirbo, o 2008m. ir 2010 m. dirbo atskirus mėnesius (2t. 11-20 b.l.). Įvertino tai, kad jokių pakvitavimų ar raštelių apie pinigų perdavimą ieškovei atsakovas ar liudytojai nepateikė, nors atsakovas turėjo ieškovės sąskaitos banke rekvizitus, buvo nutraukęs bendravimą su ieškove, žinodamas apie galimą bylą teisme dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo tokiu būdu pinigų neperdavė. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas, liudytojai nepaaiškino apie materialinės paramos vaikui teikimą 2006-2007 m. laikotarpiu. Nesant įrodymų teismas atmetė atsakovo teiginį, kad jis ieškovei buvo davęs 8000 Lt buto pirkimui. Esant tokiems įrodymams, ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo pripažino tenkintinu, iš atsakovo priteisė 7200 Lt įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti - priteistą iš J. Š. sūnui N. B. išlaikymo dydį periodinėmis mėnesinėmis išmokomis sumažinti iki 300 Lt, sumažinti 7200 Lt priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 3000 Lt, bylinėjimosi išlaidas, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 177, 178 str.) ir netinkamos materialinės teisės normos taikymo (CK 3.192 str.). Pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius apibrėžė ieškovės paaiškinimu, jog kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikia po 700-800 Lt išlaidų, ieškovei šias išlaidas iš dalies padengia jos sesuo. Tačiau ieškovė nenurodė ir teismas nenustatė būtinų išlaikymo išlaidų ir dydžio, taip pat, kokią konkrečią sumą ieškovė skyrė sūnaus N. išlaikymui, o kokią dalį lėšų galėjo skirti ieškovės sesuo. Byloje nėra duomenų, ar ieškovės sesuo vaiko išlaikymui davė lėšų reguliariai ar periodiškai. J. Š. rėmė, pirkdavo pampersus, yra ir pinigų davęs, tačiau pirmos instancijos teismas atmetė J. Š. paaiškinimą, jog ieškovei yra davęs 8000 Lt motyvuodamas tik ieškovės fakto nepripažinimu. Pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti visus duomenis ir tik po vertinti, ar atsakovas teikė išlaikymą sūnui, koks buvo išlaikymo dydis. Nurodo, kad jis sūnui teikė pagal savo galimybes išlaikymą, kadangi jis buvo nereguliarus, papildomai sutinka sumokėti ieškovei 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad yra deklaravęs savo visas gaunamas pajamas, jam yra teikiama 50 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl priteistas išlaikymo dydis ženkliai apsunkins apelianto ir jo šeimos turtinę padėtį, jis neturės finansinės galimybės sumokėti kas mėnesį po 350 Lt bei išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nevertino aplinkybių, patvirtintų liudytojų R. Ž., K. V., kad atsakovui paėmus 15 000 Lt kreditą jo dalis (8000 Lt) buvo perduota ieškovei sūnaus N. išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Ieškovė D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl materialinio išlaikymo teikimo ar sunkios jo finansinės, turtinės padėties ir silpnos sveikatos neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo atsakovo sąžiningumu, nes po kreipimosi į teismą apelianto ir trečiojo asmens pajamos buvo mažinamos tendencingai, o registruotinas turtas proceso eigoje perleistas. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su faktiškai gaunamomis pajamomis, jo pilnamečių vaikų jam ir jo sutuoktinei kas mėnesį teikiama finansine parama, paneigia aplinkybę, kad jis neturi finansinių galimybių teikti prašomą materialinį išlaikymą N. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Vaikui, kuris lanko mokyklą ir turi sveikatos sutrikimų, teiktino materialinio išlaikymo dydis yra pagrįstas įrodymais. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - ne tik į tėvų gaunamas pajamas, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. J. Š. neįvardijo įtikinamų priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl jam buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, prie kurių tik formaliai sumažėjo darbo užmokestis, taip pat dėl ko staiga jis pablogino savo turtinę padėtį. Apeliantas tik po ekspertizės išvados pateikimo pakeitė savo gynybinę poziciją ir ėmėsi priešingos taktikos, t.y. nesiliovė tvirtinti, kad sūnaus N. išlaikymui teikė epizodais vienkartines nemažas pinigų sumas, net tam pasiimdamas paskolą, bei tarpininkaujant lėšų perdavime kitiems asmenims, kurie ir buvo byloje apklausti kaip liudytojai. Šioje byloje yra reikšmingi subjektyvūs veiksniai: paties apelianto pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti didesnes pajamas. Teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra pagrįstas įrodymų visuma, jis nėra per didelis, reikalingas N. minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, be to, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali.
Tretysis asmuo B. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apelianto skundu, jo nurodytais argumentais, prašo jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad D. B. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo išrašai yra taisyti, 2008m.gegužės išrašo grafoje gauta suma ištaisyta į 709 Lt, matyti, jog ieškovė gegužės mėnesį dirbo kirpykloje, todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog liudytojas K. V. negalėjo ieškovei perduoti pinigų, nes ji tuo metu nedirbo. Be to, minėtų dokumentų kopijos byloje nėra tinkamai patvirtintos. D. B. parodymai yra nenuoseklūs, tai paneigia rašytiniai byloje įrodymai, todėl vertintini kritiškai. Negali teismas remtis vien jos parodymais ir neigti byloje liudytojo K. V. parodymus, jog šis kartu buvo su J. Š., kai šis D. B. perdavė 8000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl nustatė nepagrįstai didelę iš jo priteistino išlaikymo dalį, reikalingą vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Vadovaujantis CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų teisės normų nepažeidė, jomis pagrįstai vadovavosi, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė faktiniais bylos duomenimis, su kuo kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas turi regėjimo sutrikimų, jam reikalingi akiniai, šiais metais jis pradeda lankyti mokyklą. Vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kokio dydžio paramą vaikui skiria ieškovės sesuo, tačiau šių aplinkybių nustatymas nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi vaikų išlaikymo pareiga nustatyta tėvams. Pripažintina, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikių patenkinimui reikalinga skirti apie 750 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio dydžio būtinų išlaidų reikalingumą. Be to, formuojamojoje teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 800 Lt) dydžio išlaikymas .
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendime išdėstytais motyvais dėl šalių turtinės padėties įvertinimo, todėl jų išsamiai nekartoja. Pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad atsakovo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis yra geresnė nei jie siekia parodyti, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors apeliantas teigia, kad yra deklaravęs savo visas gaunamas pajamas, jam yra teikiama 50 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl priteistas išlaikymo dydis ženkliai apsunkins jo ir jo šeimos turtinę padėtį, jis neturės finansinės galimybės sumokėti kas mėnesį po 350 Lt, pirmosios instancijos teismas teisingai yra konstatavęs, kad teisinė pagalba atsakovui buvo suteikta atlikus tik formalų asmens turtinės padėties vertinimą, jau po to kai atsakovas buvo performinęs darbo sutartį pusei etato, padovanojęs butą, kuriame ir dabar gyvena, užsienyje gyvenančiai dukrai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas sumažino, o ne kaip padidino gaunamas pajamas, perleido turimą turtą. Pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturi galimybės mokėti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų pagrindu tinkamai nustatė išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-10-01 dydį. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė paskaičiavo atsižvelgusi į tai, kad vaiko turėtos išlaidos jo poreikiams tenkinti buvo mažesnės (36mėn * 200 Lt). Teismas išvadas darė vadovaudamasis įrodymų visuma ir išdėstė svarbiausius byloje įrodymus. Tai, kad ne visi įrodymai įvertinti atsakovo naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jie įvertinti nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai liudytojų R. Ž. ir K. V. parodymus dėl pinigų perdavimo ieškovei, atsižvelgęs į tai, kad R. Ž. yra atsakovo sesuo, K. V. – jo draugas, be to, liudytoja buvo susipykusi su ieškove, ir šių liudytojų parodymai yra prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, tai, kad jis nebendravo su ieškove, turėdamas jos sąskaitos banke rekvizitus ir žinodamas apie galimą bylą teisme dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo pinigų į sąskaitą nepervedė. Tai, kad atsakovas 2006-08-02 sudarė kredito sutartį ir gavo 15000 Lt kreditą, neįrodo, kad atsakovas dalį šių pinigų skyrė sūnaus išlaikymui. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos B. B. parodymų, jog atsakovas rėmė ieškovę, pirko sauskelnes, davė pinigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytoja patvirtino, kad paramą nepilnamečiui vaikui atsakovas teikė dvejus metus po jo gimimo, t.y. 2004 -2006 m. Šią aplinkybę pripažino ieškovė. Tačiau ieškiniu prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2010-10-01. Atsakovas bei liudytojai nepateikė rašytinių įrodymų dėl pinigų perdavimo ieškovei, atsakovui nesutinkant su ieškiniu, tame tarpe neigiant tėvystę, darytina išvada byloje neįrodyta, kad 3 metus iki ieškinio padavimo J. Š. iš dalies teikė vaikui išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 7200 Lt. už trejus metus iki ieškinio padavimo , skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt per mėnesį (CK 3.200 str.).
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išaiškinama, kad šio sprendimo vykdymas yra tęstinio pobūdžio. Todėl iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų, šalių prašymu teismas turi teisę peržiūrėti sprendimą ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį(CK 201 str.).
Šioje byloje teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje sudarė 5,40 Lt. Įvertinus tai, jog atsakovas J. Š. yra atleistas nuo 50 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 99 str), o minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų(LR Teisingumo ministro 2011m. lapkričio 7 įsakymas Nr.1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo), pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.