Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-807-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2A-807-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
V. P., V.
Trečiasis asmuo
K. M., E. O., V.
Atsakovas
UAB „Komsega“
Advokatai
Dalius Mecelica
Kategorijos
  • 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-807-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė
Procesinio sprendimo kategorija 27.3.2.1.; 121.15.; (S) 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,dalyvaujant ieškovo V. P. atstovui advokatui Daliui Mecelicai,atsakovo bankrutuojančios UAB „Komsega“ atstovui R. J.,trečiajam asmeniui K. M.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-333-97/2010 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „Komsega“, tretiesiems asmenims K. M., E. O., V. I. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. P. ieškiniu (b. l. 1-5) prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Komsega“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. gruodžio 5 d., sprendimą dėl UAB „Komsega“ įstatinio kapitalo padidinimo piniginiais įnašais (2008-12-05 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 2 punktas) nuo jo priėmimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Komsega“ 2008 m. gruodžio 5 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas didinti įstatinį bendrovės kapitalą 200 000 Lt papildomais akcininkų įnašais. Ieškovas, norėdamas nesumažinti savo turimų bendrovės akcijų ir balsų dalies, privalėjo įnešti 66 000 Lt sumą grynais pinigais, taip įsigydamas 660 naujai išleidžiamų akcijų, o neįnešus šių pinigų, atitinkamai šias naujai išleistas akcijas įsigis kiti atsakovo bendrovės akcininkai, tuo padidindami savo turimų akcijų ir balsų procentinį kiekį. Priimtas akcininkų sprendimas tiesiogiai įtakojo ieškovo turtines ir neturtines teises bei pareigas, tačiau atsakovas, neparuošęs ir įstatymo nustatyta tvarka neįteikęs jam visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo biuletenio, atėmė galimybę balsuoti susirinkime, todėl akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo, išleidžiant naujas akcijas, priimtas neteisėtai. Be to, ieškovui realizavus visas akcininko teises, UAB „Komsega“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. gruodžio 5 d., sprendimai dienotvarkės klausimais galėjo būti visiškai kitokie, negu buvo priimti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 160-164) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš jo atsakovui UAB „Komsega“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 87,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose yra įstatymo ginamos neturtinės akcininkų teisės (ABĮ 16 straipsnis). Šių teisių pažeidimas nėra besąlyginis visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyviosios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kaip tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime. Teismas, nesutikdamas su ieškovo argumentais, jog buvo pažeistos jo teisės į dalyvavimą akcininkų susirinkime, kadangi negavus balsavimo biuletenio ieškovas negalėjo pasinaudoti suteikta teise pagal akcijų skaičių balsuoti neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, pažymėjo, kad atsakovas atsakė į visus ieškovo pranešimus ir kvietė jį atvykti bei susipažinti su visais projektais susirinkimo metu, pateikti pasiūlymus, projektus. Teismas nurodė, kad ieškovas, žinodamas, jog balsavimo biuletenis jam nebus atsiųstas ir susirinkimo dieną bus išvykęs į komandiruotę, galėjo pasirūpinti, kad jo interesus atstovautų įgaliotas atstovas R. Š., pagal ieškovo išduotą 2008-10-21 įgaliojimą. 2008 m. gruodžio 5 d. neeiliniame visuotiniame UAB „Komsega" akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys 67 akcijas, kas sudarė 67 procentus visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų. Už įmonės įstatinio kapitalo didinimą balsavo 67 balsai. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad jeigu ieškovas ir būtų dalyvavęs neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, jo turimas akcijų skaičius ir balsai susirinkimo nutarimo nebūtų pakeitęs ir bendrovės įstatinis kapitalas vis tiek būtų padidintas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindas taikyti teisminės gynybos priemones (CK 1.138 str.) yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas. Ieškovas neginčija kitų trijų susirinkime priimtų sprendimų, ir nurodo, kad 66000 Lt suma jam per didelė, dėl ko jis negalės išsipirkti naujai išleistų akcijų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo argumentai nepagrįsti ir ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas V. P. apeliaciniu skundu (b. l. 166-172) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą civiliniame procese bei nukrypstant nuo LAT suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovas ginčija ne visus 2008 m. gruodžio 5 d. UAB „Komsega“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus nutarimus, bet tik tą, kuris akivaizdžiai pažeidžia jo, kaip bendrovės akcininko teises bei teisėtus interesus, tuo susiaurinant galimybes dalyvauti tvarkant bendrovės turtą bei priimant sprendimus, susijusius su bendrovės veikla. ABĮ 23 str. 5 d. imperatyviai įpareigoja neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius pateikti bendrovės vadovui šaukiamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektus. Bendrovės vadovas K. M., piktybiškai pažeidinėdamas ieškovo, kaip akcininko, teises, 2008 m. lapkričio 27 d. pranešime pateikė ieškovui melagingą informaciją, kad jokie šaukiamo neeilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimų projektai nėra paruošti, dėl to ieškovui nebus pateikiami. Tokia bendrovės vadovo pozicija aiškiai nepagrįsta. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus. Nors 2008 m. gruodžio 5 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai buvo bendrovės akcininkai K. M. ir E. O., tačiau ieškovui atsiųstame 2008 m. lapkričio 4 d. pranešime apie šaukiamą susirinkimą buvo melagingai nurodyta, kad susirinkimo sušaukimo iniciatorius yra bendrovės administracijos vadovas. Ieškovui nebuvo pateiktas ir balsavimo raštu biuletenis, nors ieškovas buvo įteikęs atsakovui prašymą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai įrodyti atsakovo padaryti imperatyvių teisės normų, t.y. ABĮ 16 str., 23 str.1, 5 d., 26 str. 2 d. 5 p., 26 str. 7 d., 27 str. 5 d., 30 str. reikalavimų pažeidimai. Šie pažeidimai laikytini esminiais ir galėję turėti reikšmės skundžiamo nutarimo priėmimui, kadangi ieškovui šie pažeidimai užkirto galimybę realizuoti vieną pagrindinių akcininko neturtinių teisių, teisę nustatyta tvarka balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, dėl ko nepagrįstai buvo priimtas ginčijamas nutarimas tiesiogiai įtakojantis ieškovo turtinę padėtį, ir toks subjektinės teisės pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir turėtų būti teismo ginamas CK 1.138 str. 1 d. 2 p. numatytu būdu. Nepašalinus ABĮ reikalavimų pažeidimų panaikinant skundžiamą nutarimą, jį priėmę akcininkai įgytų teisę įsigyti ir ieškovui priklausančią naujai išleistų bendrovės akcijų dalį, taip sumažindami ieškovo nuosavybės teise valdomų akcijų procentinę išraišką iki minimumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 176-179) tretieji asmenys K. M. ir E. O. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

- remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 28 str. 4 d. nuostatomis, ieškovui iki visuotinio akcininkų susirinkimo buvo pranešta apie susirinkimo darbotvarkę ir išaiškinta 2008-11-24 raštu, jog visi pranešime apie šaukiamą susirinkimą dienotvarkėje nurodyti klausimai bus sprendžiami susirinkimo metu. Jokie išankstiniai sprendimai ar jų projektai nebuvo rengti, todėl ieškovo teisės ar interesai susirinkimo sprendimais nebuvo pažeisti;

- atsakovo veiksmai nesukėlė neigiamų teisinių padarinių nei akcininkams, nei viešajam interesui. Be to, ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad vadovaujantis LR ABĮ 30 str. l d. nebuvo galima tenkinti jo prašymo dėl balsavimo biuletenio parengimo, nes pats ieškovas kreipėsi į atsakovą nesilaikydamas įstatyme numatyto 10 d. termino. Pagal ABĮ balsuoti raštu turi teisę bet kuris akcininkas. Ieškovas jokiomis jam suteiktomis įstatymo teisėmis nepasinaudojo: nedalyvavo susirinkime, neteikė pasiūlymų. Todėl atsakovas tokius neteisėtus ieškovo veiksmus supranta kaip siekį ignoruoti ne tik kitus akcininkus, bet ir bendrovės interesus, kenkti bendrovės turtinėms teisėms. Ieškovas, ignoruodamas tiek UAB „Komsega" interesus, tiek kitų akcininkų interesus, ne tik, kad nepateikė jokių pasiūlymų, neteikė projektų, tačiau susirinkimo dieną išvyko į komandiruotę, tuo tik dar kartą išreikšdamas savo valią, t.y. nesirūpinti jokiais sprendžiamais bendrovėje klausimais, nusišalinti nuo pareigos vykdymo ir vėliau nepagrįstai skųsti bendrovės priimamus sprendimus, ko pasekoje nukenčia bendrovės teisėti interesai.

- ieškovas teismui pateikė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo patikėtinį savo vardu dalyvauti visuose susirinkimuose, susipažinti su rengiamais dokumentais, projektais, kitais dokumentais, tačiau ir pastarasis tinkamai nerealizavo savo teisių ir pareigų, dėl ko didesnį balsų skaičių turintys akcininkai priėmė sprendimą nedalyvaujant ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui.

- ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, interpretuoja įstatymo nuostatas sau palankia linkme bei grindžia teorinėmis žiniomis, kurios negali būti viršesnės už Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotas teisės normas, reguliuojančias balsavimą. Tam, kad akcininkai tinkamai realizuotų turimų akcijų jiems suteikiamą neturtinę teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jie turi laiku gauti išsamią informaciją apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo laiką ir vietą, klausimus, kurie bus sprendžiami, ir pasiruošti sprendimų priėmimui - gauti reikiamą informaciją ir turėti laiko susipažinimui su ja. Šia teise pats ieškovas nepasinaudojo, o tai visuotinai suprantamas ir akivaizdus faktas, jog akcininkas pripažino, kad jo teisės nebus pažeistos. Juolab, kad susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai, kurie turėjo, turi ar turės įtakos ieškovo turtinėms ar neturtinėms teisėms.

- akcininkų sprendimai neturi būti naikinami vien dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių jokių neigiamų padarinių nei akcininkų, nei viešajam interesuii. Ieškovas visus UAB „Komsega" susirinkimuose priimtus sprendimus skundžia be jokio teisinio pagrindo ir nuo 2008 m., kas atsiliepė ir stabiliai įmonės veiklai, ko pasekmė – įmonei iškelta bankroto byla, kadangi įmonė, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negalėjimo tinkamai realizuoti savo teisių ir patyrė bankrotą.

- teismas tinkamai vertino ieškovo ir atsakovo bei trečiųjų asmenų pateiktus įrodymus, kadangi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: pretenzijos, prašymai, įgaliojimas ir kt., tik dar kartą įrodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas nepateikė jokio rašytinio įrodymo, kuo priimtas BUAB „Komsega" sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo ženkliai įtakojo ieškovo turtinę padėtį. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų duomenų, jis savo akcijomis disponavo savo nuožiūra, nepaisė kitų akcininkų teisių ir teisėtų interesų (perleidimo sutartys ir kt.).

Atsiliepimas

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) normų, nustatančių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų negaliojimo pagrindus, tikslus. Šios teisės normos skirtos akcininkų interesams apsaugoti, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys akcininkų turtines ar neturtines teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – pačiai akcinei bendrovei bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teisėms apsaugoti, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, sutrukdant jos veiklą ar kenkiant teisėtiems bendrovės interesams. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, turi ne tik nurodyti, kokios imperatyviosios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą nutarimą, bet ir kaip tokio nutarimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Be to, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Taip pat svarbu ir tai, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti, kokią įtaką ginčijamo nutarimo priėmimui būtų turėjęs ieškovas, jeigu pažeidimų nebūtų padaryta ir jis būtų dalyvavęs ir balsavęs susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovui iki įmonei buvo iškelta bankroto byla nuosavybės teise priklausė 33 vienetai UAB „Komsega“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurios jam suteikė 33 proc. visų įmonės akcininkų turimų balsų. 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovas gavo pranešimą apie 2008 m. gruodžio 5 d. šaukiamą įmonės neeilinį akcininkų visuotinį susirinkimą. Ieškovas pateikė prašymą susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant visus susirinkimo sprendimų projektus bei bendrovės sprendimą dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. UAB „Komsega" direktorius ieškovui nurodė, jog ABĮ numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo dienotvarkės sprendimų projektai gali būti paruošti, tačiau tai nėra privaloma nuostata ir visi sprendimai bus svarstomi ir priiminėjami susirinkimo metu. Ieškovas 2008 m. lapkričio 27 d. paprašė pateikti akcininkų susirinkimo balsavimo biuletenį, taip pasirinkdamas teisę balsuoti paštu. Tačiau balsavimo biuletenis pateiktas nebuvo, kadangi, kaip nurodė atsakovas, ieškovas į atsakovą kreipėsi pavėluotai, t.y. pagal ABĮ 30 str. 1 d. bendrovė turi parengti balsavimo biuletenį ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, o ieškovo prašymas buvo pateiktas likus 8 dienoms iki susirinkimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose yra įstatymo ginamos neturtinės akcininkų teisės (ABĮ 16 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios akcininkų teisės pažeidimas negali būti besąlyginis pagrindas naikinti visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus. Teismo ginamas teises ir teisėtus interesus asmuo gali įgyti tiek įstatymo tiesiogiai įtvirtintais pagrindais, tiek kitais įstatymo nenustatytais, tačiau jam neprieštaraujančiais pagrindais (CK 1.136 straipsnis). Akcininkų teises ir pareigas be įstatymų gali nustatyti ir bendrovės įstatai (Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnis). Subjektinių teisių pažeidimu bendrąja prasme laikytini bet kokie veiksmai (aktai), kuriais ši teisė yra paneigiama (panaikinama, užkertama galimybė ją įgyvendinti) arba apribojama (susiaurinamas teisės turinys) prieš subjektinę teisę turinčio asmens valią ir ne pagal įstatymą. Kartu pažymėtina, kad pagrindas taikyti teisminės gynybos priemones (CK 1.138 straipsnis) yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi paminėta kasacinio teismo suformuota praktika, apelianto argumentus, kad buvo pažeistos jo, kaip bendrovės akcininko teisės bei teisėti interesai, susiaurintos galimybės dalyvauti tvarkant bendrovės turtą bei priimant sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, laiko deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neatskleidžiančiais nurodytų akcininko teisių pažeidimo turinio ir esmės. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad apeliantui iki visuotinio akcininkų susirinkimo buvo tinkamai pranešta apie susirinkimo darbotvarkę ir nurodyta, kad jokie išankstiniai sprendimai ar jų projektai nebus rengiami. Apeliantas, būdamas tinkamai informuotas apie susirinkimą ir jo darbotvarkę bei turėdamas įgaliotą asmenį, turintį teisę dalyvauti bendrovės susirinkimuose ir už jį balsuoti (b.l. 44), pats susirinkime nedalyvavo, atstovo neatsiuntė ir jokių pasiūlymų nepateikė, t.y. įstatymo suteiktomis akcininko teisėmis nepasinaudojo. Be to, prašymą atsiųsti balsavimo biuletenį, kaip teisingai pažymėjo teismas, pateikė pavėluotai, o pats išvyko į komandiruotę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamo akcininkų susirinkimo nutarimas nebuvo realiai įgyvendintas ir ieškovo turtinių teisių pažeisti negalėjo, kadangi teismui 2008 m. gruodžio 17 d. pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 21), o 2009 m. bendrovei iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo veiksmai nesukėlė neigiamų teisinių padarinių nei akcininkams, nei viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002, 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1057/2003 ir kt).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti negaliojančiu visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kai toks nutarimas neturėjo neigiamos įtakos nei akcininkų, nei bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika