- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-21
- Bylos Nr.
- 2K-559/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Albino Sirvydžio, teisėjo Vytauto Piesliako ir pranešėjo teisėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. I., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį. Susitaikius su nukentėjusiuoju, jos baudžiamoji byla nutraukta.
Minėtu teismo nuosprendžiu nuteistas K. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. I. buvo kaltinama ir atiduota teismui už tai, kad, veikdama grupe su K. V., panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą (banko mokėjimo kortelę) finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
2005 m. birželio 17 d., apie 11. 45 val., panaudodami 2005 m. birželio 16 d. pagrobtą A. K. vardu išduotą AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, iš AB „Hansabankas“ bankomato, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 109, paėmė 680 Lt;
tęsdami nusikalstamą veiką, 2005 m. birželio 17 d., apie 12.00 val., Klaipėdoje, Naikupės g. 18, iš AB „Vilniaus bankas“ bankomato, pasinaudodami minėta kortele, paėmė 1400 Lt.
Nukentėjusiajam A. K. padaryta 2080 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria R. I. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, vadovaujantis BK 93 straipsniu, R. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. Nurodo, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra reglamentuoti Baudžiamojo kodekso XI skyriuje. BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Kadangi R. I. nusikaltimus padarė būdama septyniolikos metų, teismas turėjo jai taikyti BK 93 straipsnio nuostatas, nes ji atitiko šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą – pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Bylos nutraukimas BK 38 straipsnyje nustatytu pagrindu sukelia kaltininkei tam tikras neigiamas pasekmes (BK 38 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys), kurių nekiltų, bylą nutraukus pagal BK 93 straipsnį. Kasatorius teigia, kad, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, R. I. skirtina BK 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo
BK 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos BK XI skyriuje įtvirtintos nuostatos. Būtent šio skyriaus teisės normos reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 93 straipsnis nustato nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, jam turi būti paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta BK 82 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad R. I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametė, nusikalto pirmą kartą, padarė du tyčinius (apysunkį ir nesunkų) nusikaltimus. Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsižvelgiant į minėtas bylos aplinkybes darytina išvada, kad yra visos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK VI skyriaus BK 38 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes vadovavosi teisės norma, kuri negalėjo būti taikoma nepilnametei. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. I. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo – ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 369 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. I. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.
Vadovaujantis BK 93 straipsniu, R. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai auklėjamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.