Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, kaltinamajam T. G. B., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2013-08-06 buvo gauta ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. G. B. ir D. B. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas G. D. įmonės atžvilgiu), BK 178 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini) turto vagystė).

Taip pat jis, veikdamas kartu su D. B., iš anksto turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. G. pateikė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis dirba ir atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini). reg. Gudelių k., Šeimenos sen. Vilkaviškio r. sav., tačiau ten nedirbdamas ir neturėdamas teisinio pagrindo jai atstovauti, pasinaudojamas likviduojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir dokumentais, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. G. 2010-06-01 pasirašė sutartį dėl alyvos pirkimo, siekdamas sudaryti patikimo kliento įvaizdį ir imituodamas, kad turi tikslą nuolat pirkti alyvą, sumokėjo dalį pinigų už alyvą, tačiau laikotarpiu nuo 2010-08-09 iki 2011-02-17 per 25 kartus pasikrovęs įvairios rūšies UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios alyvos, vengdamas atsiskaityti apgaulės būdu užvaldė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 20342,21 Lt bendros vertės, taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20342,21 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais T. G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taigi iš prokuroro pateikto naujo kaltinimo matyti, kad kaltinimas dėl BK 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimas G. D. įmonės atžvilgiu) nepasikeitė. Prašyta pakeisti kaltinimo faktines aplinkybes iš vagystės į sukčiavimą (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir veiką kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo T. G. B. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nurodydamas, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2014-11-13 nutartimi ir vadovaudamasis LR BPK 232 straipsnio 3 punktu, BPK 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami D. B. ir T. G. B., perdavė prokurorui. Teismas darė išvadą, kad naujai suformuotas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. Iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. BPK 219 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš baudžiamojoje byloje pateikto prašymo kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, neaišku, kokiais duomenimis prokuroras grindžia naujai reiškiamą kaltinimą pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo, nes byloje surinktais duomenimis buvo grindžiamas ankstesnis kaltinimas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės. Byloje nėra kompetentingo specialisto išvados apie atsiskaitymus ar neatsiskaitymus tarp dviejų ūkio subjektų, kuri turėtų būti grindžiama konkrečiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Nesiaiškinta, kurio ūkio subjekto apskaitoje buvo užpajamuotos ir turėjo būti užpajamuotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos prekės, koks buvo jų kiekis, ar jis atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir jų kiekį, kam teko prievolė atsiskaityti už gautas prekes. Be to, šioje byloje naujai pateikti kaltinimai abiem kaltinamiesiems yra identiški, t. y. kad kiekvienas iš kaltinamųjų kaltinamas tuo, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. G. pateikė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis dirba ir atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini). reg. Gudelių k., Šeimenos sen. Vilkaviškio r. sav., tačiau ten nedirbdamas ir neturėdamas teisinio pagrindo jai atstovauti, pasinaudojamas likviduojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir dokumentais, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. G. 2010-06-01 pasirašė sutartį dėl alyvos pirkimo...“, t. y. kaltinamiesiems inkriminuota veika nėra individualizuota. Išvardinti prašymo dėl kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių pakeitimo (kaltinamojo akto) turinio pažeidimai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą ir suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą, kadangi riboja jų galimybes efektyviai gynybai teisiamajame posėdyje. Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-13 nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinimo patikslinimui ir kaltinamojo akto surašymui. Skunde teigiama, kad prokurorui pateikus prašymą, kaltinamųjų T. G. B. ir D. B. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš LR BK 178 straipsnio l dalies į BK 182 straipsnio l dalį. Dėl UAB „Bankrotų administravimo grupė“ priklausančios plastmasės perdirbimo ir granuliavimo linijos PNR-8 5DM/XP, 155 000 Lt vertės, apgaule užvaldymo stambiu mastu, kuriuo kaltinami taip pat abu kaltinamieji, teismo nutartyje nėra pasisakoma, taip pat nenurodoma, kad yra kliūčių teisme nagrinėti ir užbaigti šį kaltinamųjų nusikalstamos veikos epizodą. Teisme apklausus UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorę D. G. ir įmonės vadybininką G. G., kaltinamuosius, kurie parodymus davė po visų įrodymų byloje ištyrimo, prokuroras, vadovaudamasis teismų praktika sukčiavimo bylose, siekdamas, kad kaltinamųjų veiksmai atitiktų inkriminuojamą kaltinimą, priėmė sprendimą patikslinti kaltinimą T. G. B. ir D. B.. Kaltinamieji T. G. B. ir D. B. kaltinami padarę nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, kadangi liudytojų parodymais nustatyta, kad jie veikė kartu, pokalbiuose dalyvaudavo kartu, pinigus taip pat mokėdavo abu kaltinamieji, todėl jų veiksmų individualizuoti detaliau nėra galimybės.

Taip pat skunde nurodoma, kad negalima sutikti ir su teismo nutartyje nurodytais trūkumais, kad byloje nėra kompetentingo specialisto išvados apie atsiskaitymus ar neatsiskaitymus tarp dviejų ūkio subjektų, kuri turėtų būti grindžiama konkrečiomis PVM sąskaitomis faktūromis, nesiaiškinta, kurio ūkio subjekto apskaitoje buvo užpajamuotos ir turėjo būti užpajamuotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos prekės, koks buvo jų kiekis ar jis atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir jų kiekį, kam teko prievolė atsiskaityti už gautas prekes. Pažymėtina, kad kaltinamieji UAB “(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo ir neturėjo teisinio pagrindo šiai įmonei atstovauti, jie įgijo šią įmonę ir pasinaudojo likviduojamos įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu ir dokumentais, siekdami įvykdyti nusikalstamas veikas. UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais, kai buvo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, nevykdė jokios ūkinės finansinės veiklos, jau 2009 metais įmonė buvo likviduota, todėl nepagrįstai teismo nutartyje traktuojama, kad turėjo būti kompetentingo specialisto išvada apie atsiskaitymus ar neatsiskaitymus tarp dviejų ūkio subjektų. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-19 buvo likviduota. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, buvo atliktos kratos, tačiau UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai rasti nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo atlikti specialų tyrimą, kadangi neradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, nėra objekto specialiam tyrimui, t.y. nebėra ką tirti. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta žala yra aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinta byloje esančiais direktorės D. G. pateiktais dokumentais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų įsipareigojimų nevykdymo pagal dokumentus išrašu ir direktorės pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios visos buvo išrašytos UAB “(duomenys neskelbtini)“, ir devynias iš jų UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė kaltinamasis D. B.. Todėl taip ir lieka neaišku, kokį specialų tyrimą reikėtų atlikti ir kokius dokumentus (tyrimo objektą) tikslinga ištirti. Prokuroro nuomone, grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, nėra jokio teisinio pagrindo atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamojoje byloje teismas turėjo įvertinti surinktus įrodymus ir priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.

Skunde pažymima, kad teismas nutartyje, priimdamas procesinį sprendimą bylą grąžinti prokurorui, vadovavosi LR BPK 232 straipsnio 3 dalimi, 234 straipsnio 2 dalimi, t. y. procesinėmis normomis, numatančiomis teismo sprendimus parengiamojoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, tačiau baudžiamoji byla Nr. 1-49-668/2014 teisme jau yra nagrinėjama daugiau nei metus, joje yra apklausti visi liudytojai, kaltinamieji, o parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje 2013-09-05 nutartimi Kauno apylinkės teismo teisėjas priėmė nutartį baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje pažymėdamas, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme.

Prokuroro nuomone, prašyme kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis aiškiai ir suprantamai nurodyta kaltinamųjų T. G. B. ir D. B. padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės, nurodytas baudžiamasis įstatymas, kurį pažeidė kaltinamieji, padarydami nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, aprašyti nusikaltimo požymiai, todėl kaltinamųjų veika aprašyta nepažeidžiant LR BPK 219 straipsnio reikalavimų.

Skunde pažymima, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, juos pripažįstant įrodymais. Įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 2 d. ir 4 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Pažymi, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 str. ir 256 str. reikalavimų, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Šiuo atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama jau daugiau nei metus, kad joje jau apklausti visi galimi liudytojai, kaltinamieji, gauta eksperto išvada, kad grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui nėra pagrindo atlikti papildomus tyrimo veiksmus, todėl teismas, siekdamas nevilkinti bylos, turi galimybę priimti alternatyvų procesinį sprendimą – išteisinti kaltinamuosius, nenustačius jų kaltės įrodymų.

Skunde nurodo ir tai, kad net ir nustačius, kad yra kaltinamojo akto turinio pažeidimų, trukdančių nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržančių kaltinamųjų teisę į gynybą, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji T. G. B. ir D. B. kaltinami dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. dėl UAB „Bankrotų administravimo grupė“ priklausančios plastmasės perdirbimo ir granuliavimo linijos PNR-8 5DM/XP, 155 000 Lt vertės, apgaule užvaldymo stambiu mastu ir dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra neatsiskaitymo už tiektą alyvą. Tačiau kaip matyti iš teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, teismas tik dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra neatsiskaitymo už tiektą alyvą, pagal LR BK 182 straipsnio l dalį pripažino kaltinimo turinio pažeidimus, trukdančius nagrinėti baudžiamąją bylą ir suvaržančius kaltinamųjų teisę į gynybą, kadangi riboja jų galimybes efektyviai gynybai teisiamajame posėdyje. Todėl vykdydamas LR BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir siekdamas nepateisinamai vilkinti bylos nagrinėjimą, konstatavęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, turėjo galimybę baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio l dalyje, neatsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiektą alyvą, atskirti į atskirą tyrimą ir tik tą dalį grąžinti tyrimui papildyti. Prokuroro nuomone, teismas, priimdamas nutartį grąžinti visą baudžiamąją bylą prokurorui, nuėjo lengviausiu keliu, kadangi sunkesnis nusikaltimas – nusikalstama veika dėl UAB „Bankrotų administravimo grupė“ priklausančios plastmasės perdirbimo ir granuliavimo linijos PNR-8 5DM/XP, 155 000 Lt vertės, apgaule užvaldymo stambiu mastu teisme yra beveik ištirta, apklausti visi liudytojai, kaltinamieji, ir šios nusikalstamos veikos nagrinėjimui ir užbaigimui nėra jokių procesinių kliūčių. Todėl visos bylos perdavimas prokurorui yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pamatinius baudžiamojo proceso principus.

Atsiliepime į skundą kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas E. Sergaitis prašo vyriausiojo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.

Teismo posėdyje prokuroras V. Lazauskas prašė prokuroro skundą tenkinti, o teismo nutartį panaikinti.

Kaltinamasis T. G. B. ir jo gynėjas E. Sergaitis prašė prokuroro skundą atmesti, o teismo nutartį palikti galioti.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti LR BPK 219 straipsnyje. LR BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Teismas nurodė šiuos kaltinamojo akto, kuris buvo pakeistas pateiktu prokuroro prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, trūkumus: 1) kaltinamiesiems inkriminuota veika nėra individualizuota; 2) neaišku, kokiais duomenimis prokuroras grindžia naujai reiškiamą kaltinimą pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo; 3) byloje nėra kompetentingo specialisto išvados apie atsiskaitymus ar neatsiskaitymus tarp dviejų ūkio subjektų, kuri turėtų būti grindžiama konkrečiomis PVM sąskaitomis faktūromis, taip pat nesiaiškinta, kurio ūkio subjekto apskaitoje buvo užpajamuotos ir turėjo būti užpajamuotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos prekės, koks buvo jų kiekis, ar jis atitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir jų kiekį, kam teko prievolė atsiskaityti už gautas prekes.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinimo ir kaltinamojo akto, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, kaltinamajame akte ir kaltinime, aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Teisus prokuroras skunde teigęs, kad kaltinamajame akte ir kaltinime yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje esantys duomenys, nes aprašyta veika, kuria kaltinami T. G. B. ir D. B.: padarytos nusikalstamos veikos laikas, būdas (kaltinamieji pateikė žinomai melagingus duomenis, dėl ko apgaule įgijo svetimą turtą), padariniai (G. D. įmonė patyrė 155000 Lt žalą, UAM „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 20342,21 Lt žalą). Pagrįstai skunde teigiama, kad kaltinimas pareikštas, kaltinamųjų veiksmai aprašyti ir atskirti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus. Kaltinimą pagrindžiantys duomenys pateikti kaltinamajame akte.

Kaltinamieji T. G. B. ir D. B. kaltinami padarę nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, todėl pagrįstas prokuroro argumentas, jog jų veiksmų individualizuoti detaliau nėra galimybės. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju kaltinamieji yra kaltinami padarę analogiškus veiksmus, todėl jiems visiškai pagrįstai buvo suformuluoti ir vienodi kaltinimai.

Sutiktina ir su prokuroro argumentu, kad teismas, siekdamas nevilkinti bylos, turi galimybę priimti galutinį sprendimą (nuosprendį), todėl byla negali būti grąžinama prokurorui vien tuo pagrindu, jog neaišku kokiais duomenimis prokuroras grindžia naujai reiškiamą kaltinimą pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje pagal kaltinimo surinktus ir pateiktus duomenis teismas turėjo įvertinti surinktus įrodymus ir priimti procesinį sprendimą, kadangi jokių esminių kliūčių tam padaryti nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde išdėstytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nelaikytini trukdančiais teismui nagrinėti bylą, dėl ko nėra pagrindo ją perduoti prokurorui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajame akte ir kaltinime nurodyti visi nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinami kaltinamieji, sudėties požymiai, taip pat kiti duomenys, kuriuos nurodyti reikalauja LR BPK 219 straipsnis.

Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, teismui nebuvo pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Todėl prokuroro skundas tenkintinas, teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apylinkės teismui ją nagrinėti.

Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į tai, kad teismas, gavęs prokuroro prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo, šiuo klausimu neišklausė kitų proceso dalyvių nuomonės ir neišsprendė klausimo ir nepriėmė sprendimo, ar prokuroro prašymą priima, ar atsisako jį priimti, nes pagal įstatymą teismas dėl kiekvieno prašymo privalo priimti nutartį.

Kauno apylinkės teismas 2014-11-13 nutartimi perduodamas bylą prokurorui vadovavosi LR BPK 232 straipsnio 3 punktu, BPK 234 straipsnio 2 dalimi. Šiomis įstatymo normomis teismas vadovavosi nepagrįstai, nes jos yra Baudžiamojo proceso kodekso XVIII skyriuje, kur kalbama apie bylos parengimą nagrinėti teisme, o šiuo atveju byla jau nagrinėjama teisme ir šioje stadijoje bylos perdavimą prokurorui reglamentuoja LR BPK 254 straipsnio 3 dalis. Todėl Kauno apygardos teisme patikrintas klausimas, ar buvo įstatyminis pagrindas perduoti bylą prokurorui pagal Baudžiamojo proceso kodekso XIX skyriuje minėtą įstatymo (BPK 254 straipsnio 3 dalis) nuostatą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje T. G. B. ir D. B. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, perduota prokurorui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.