- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- A5.-1062-358/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00696-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- E. K.
dalyvaujant institucijos Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. atstovei advokato padėjėjai D. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis MB (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-02-04 VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė R. B. atliko neplaninį nelegalaus darbo tyrimą MB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, jog nuo 2018-11-13 iki 2018-12-12 du MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. C. ir S. B. dirbo statybos objekte, adresu: - (duomenys neskelbtini). R. C. ir S. B. MB (duomenys neskelbtini) VSDFV informacinėje sistemoje nebuvo registruoti, darbuotojai nurodė, kad darbo sutartys su jais buvo pasirašytos, tačiau buvo atimtos. Statyboms vadovavo MB (duomenys neskelbtini) vadovas E. K.. MB (duomenys neskelbtini) vadovas E. K., neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojams R. C. ir S. B. dirbti MB (duomenys neskelbtini) statybvietėje, adresu - (duomenys neskelbtini) Vokietija, nesudaręs raštu darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų R. C. ir S. B. priėmimą į darbą. Šiais veiksmais E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos atstovė paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Tokie įrodymai yra Mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) skelbimas, įrodantis, kad E. K. ieškojo darbuotojų dirbti Vokietijoje, šios bendrijos žinutės, FC tinklalapio vieša medžiaga su prierašais prie nuotraukų, liudytojų S. B., R. C. parodymai, V. R. rašytiniai pirminiai paaiškinimai. Šie liudytojai parodė, kad pakluso E. K. nurodymams, susitarta dėl atlygio. E. K. yra pervedęs 800 eurų atlygį už S. B. atliktą darbą į jo draugės sąskaitą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. atstovė paaiškino, kad su administraciniu kaltinimu nesutinka. E. K. su liudytojais dalyvavo kaip vertėjas, tačiau nebuvo jų darbdavys. Liudytojas R. C. nurodė, kad jiems vadovavo vokietis ir lenkas. E. K. buvo sudaręs sutartį su Vokietijos piliečiu dėl darbų atlikimo kitame objekte. Kadangi liudytojo S. B. banko sąskaita areštuota, jis paprašė E. K. , kad pastarasis pervestų pinigus į jo draugės sąskaitą. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Liudytojas R. C. parodė, kad darbą Vokietijoje rado pagal skelbimą. Kartu vyko S. B. ir V. R.. Juos pasitiko E. K., apgyvendino, davė pasirašyti sutartį ir iš karto pradėjo dirbti. Dvi savaites dirbo už 100 km nuo gyvenamosios vietos. Atliko betonavimo, mūrijimo darbus. Šį statybos objektą nurodė E. K., vadovavo lenkas. Po dviejų savaičių grįžo į savo apgyvendinimo vietą ir atliko namo statybos darbus.
Liudytojas S. B. parodė, kad pagal MB (duomenys neskelbtini) skelbimą E. K. pasiūlė padirbėti Vokietijoje. Nuvyko trise, t.y. jis, R. C. ir V. R.. E. K. davė pasirašyti darbo sutartis, tačiau sutarčių antro egzemplioraisu jiems nebuvo įteikta, nors vėliau ir reikalavo. Kadangi statybos objektas namo statyba dar nebuvo paruoštas darbams, Jie dirbo automobilių garažų pastato darbus kitame mieste. Dirbo apie savaitę, vėliau grįžo į savo apgyvendinimo vietą ir pradėjo namo statybos darbus. Su jais kartu dirbo ir E. K.. Su E. K. buvo sutarta, kad mokės kas dvi savaites. Jam (liudytojui) kaip brigadininkui susitarė 16 eurų per valandą. E. K. per parą iš bankomato galėdavo paimti tik po 1000 eurų, todėl važiuodavoį bankomatą dažnai visi kartu. Pinigus mokėjo E. K. tiek grynais, tiek pervesdamas į banko sąskaitą. Buvo susitikę ir su Vokietijos piliečiu, kuris buvo E. K. viršininkas ir kuris E. K. pervesdavo pinigus. Dirbo nuo 2018 metų lapkričio vidurio iki 2018 metų gruodžio mėnesio vidurio. Edgaras jam būtent liko skolingas 3200 eurų.
Liudytojas T. T. parodė, kad jis su E. K. buvo įkūrę mažają bendriją. Su E. K. surinko Lietuvoje brigadą ir išvyko dirbti. Liudytojus R. C., S. B. pažįsta iš matymo, nes gyveno tame pačiame name. Tačiau šiuos asmenis pasamdė ne E. K., bet vokietis. Jų MB buvo apie 8-10 asmenų, turėjo atskirus savo statybos objektus, o R. C. ir S. B. dirbo kitur. Jie nebuvo pavaldūs E. K., jis jiems atlyginimo nemokėjo. Mano, kad E. K. yra apkalbamas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
E. K. kaltė ir nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); E. K. asmens paso kopija (b. l. 2); R. C. prašymas dėl nelegalaus darbo tyrimo, kuriuo jis prašo ištirti jo nelegalaus darbo atveju MB (duomenys neskelbtini) nuo lapkričio 13 d. iki gruodžio 12 d. (b. l. 3); R. C. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad darbą rado pagal skelbimą, jog MB (duomenys neskelbtini) reikalingi betonuotojai Vokietijoje. Telefonu su direktoriumi E. K. buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, atvykimo, sąlygų. Buvo sutarta 13 eurų į valandą. Atvykus buvo sudaryta sutartis. Darbą komandiruotėje Vokietijoje pradėjo dirbti nuo lapkričio 13 d. ir dirbo iki gruodžio 12 d. Darbo užmokestis grynais buvo sumokėtas tik nuo lapkričio 13 d. iki 24 dienos. Už likusias dienas nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 12 d. nebuvo sumokėtas, taip pat nesumokėta 75 eurai už kurą. Kartu su juo Vokietijoje dirbo S. B. ir V. R. (b. l. 4, 8); S. B. pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. jam paskambino MB (duomenys neskelbtini) direktorius E. K. ir pasiūlė darbą Vokietijoje betonuotoju. 2018 m. lapkričio 10 d. išvyko kartu su R. C. ir V. R.. 2018 m. lapkričio 12 d. pradėjo dirbti. Buvo žadėta mokėti po 14 eurų į valandą, dirbant po 10 val. į dieną, 6 d. per savaitę. Įsipareigojo mokėti kas 2 savaites. Po trijų savaičių sumokėjo tik 800 eurų. Darbo sutartį pasirašė tik po 2 savaičių, antro egzemplioriaus negavo, nors buvo žadėta duoti. Darbas baigėsi 2018 m. gruodžio 21 d. Vietoje neatsiskaitė, sakė, atsiskaitys grįžęs į Lietuvą. Po savaitės nekėlė ragelio, paskui užblokavo numerį. Pinigų negavo visi trys, taip pat nesumokėjo ir už kurą, nors žadėjo (b. l. 5); V. R. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis kartu su R. C. ir S. B. kartu dirbo statybvietėje Vokietijoje. Į darbą juos priėmė E. K.. Kartu dirbo nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Jis visi galvojo, kad MB (duomenys neskelbtini) dirba legaliai, kadangi jiems buvo duotos pasirašyti darbo sutartys, kurios paskui dingo iš jų kambario (b. l. 6); V. R. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 7); Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 9); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 10); mokėjimo nurodymas (b. l. 11); nuotraukos (b. l. 12-19); el. susirašinėjimo kopija (b. l. 20); MB (duomenys neskelbtini) darbo skelbimo kopija (b. l. 21); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 22-23); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad E. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 24-25).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. K., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Teismas pažymi, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.
Nagrinėjamojoje byloje liudytojų R. C., S. B. parodymai yra detalūs, papildantys vieni kitus. Jų parodymai neprieštarauja pirminiams jų rašytiniems paaiškinimams. Todėl abejonių patikimumo aspektu teismui nekelia. Jų išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina ne tik anksčiau paminėtų rašytinių įrodymų visuma, bet ir viešoje erdvėje esanti informacija. Institucija pateikė papildomus įrodymus, o būtent fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti liudytojas R. C. ir kartu dirbęs V. R. jų darbo vietoje (b.l.13-19), MB (duomenys neskelbtini) Facebook svetainės duomenys (b.l.56-66). E. K. sutartiniai santykiai su Vokietijos piliečiu (b.l.40-42) nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo fakto. Administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. versija apie tai, kad jis buvo tik vertėjas laikytina tik kaip gynybine versija. Nors liudytojas T. T. ir patvirtina šią gynybinę versiją, tačiau teismas jo parodymus vertina prieštaringais, nes prieštarauja kitų įrodymų visumai.
E. K. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, darytina išvada, kad E. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant minimalų dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutaria:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 19099943854.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.