Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai D. B., pareiškėjos atstovui (advokatui) Edgarui Dareškevičiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-221-873/2015 nutarė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog buvo pažeistas ATPK 248 straipsnis, reikalaujantis visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Svarbu ir tai, kad Vilniaus AVPK atstovas, dalyvavęs nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, paskutiniojo teismo posėdžio metu, patvirtino, kad pareigūnai, nagrinėję ir surašę Nutarimą netinkamai atliko savo darbą. Pareiškėja, dėl neteisėto Nutarimo priėmimo, jį skundžiant teismui, patyrė turtinės žalos, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos (720 Eur) patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Valdyba paaiškina, kad prieš pateikdamas pareiškėjai kaltinimus pareigūnas patikslino iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinį numerį ir kreipėsi į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl informacijos pateikimo. Bendrovė policiją informavo, kad vidaus reikalų įstaigą dominančiu maršrutu važiavo troleibusas Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Papildomai išreikalavęs vaizdinę medžiagą R. G. priėmė sprendimą pateikti kaltinimus dėl eismo įvykio, pareigūnas veikė įgaliojimų ribose realizuodamas jam įstatymo (ATPK 259 straipsnio 1 dalis, R. G. pareigybės aprašymas) suteiktą teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl teisės pažeidimo. Be to, prieš kaltindamas pareiškėją pažeidimo padarymu, jis tikslino eismo įvykio aplinkybes. Pareiškėjai nėra pagrindo teigti, kad bylą tyręs pareigūnas veikė aplaidžiai ar paviršutiniškai. Vilniaus miesto apylinkės teismas Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė dėl įrodymų trūkumų, tačiau nenustatė, kad policija tirdama ir nagrinėdama pareiškėjos bylą pažeidė įstatymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš to, jog Valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė L. O. surašė neteisėtą ir nepagrįstą 2015 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-26764482-15, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-221-873/2015 buvo panaikintas ir byla nutraukta.

Taigi, pareiškėja turtinę žalą kildina iš neteisėtų Valdybos pareigūnų veiksmų. Teigia, jog turtinę žalą sudaro 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų, siekiant apginti savo pažeistas teises, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-221-873/2015.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, yra vienas iš momentų lemiančių žalos atlyginimą, tačiau jo nebuvimas paneigia prievolę nustatinėti bei vertinti likusias sąlygas.

Administracinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės L. O. 2015 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 43 Eur bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu byla nutraukta neįrodžius jos kaltės dėl pažeidimo padarymo.

Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A492-2056/2012), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog pareiškėjos atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, ko pasekoje buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėja buvo nubausta administracine nuobauda. Nubaudimo neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d., kuriame nurodyta, kad nors I. Ž. teigimu, ji jau įvykio vietoje nurodė troleibuso, dalyvavusio įvykyje, valstybinius numerius (2014 m. gruodžio 22 d.), pirmi veiksmai, siekiant nustatyti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę ir jos vairuotoją bylos duomenimis, atlikti 2015 m. sausio 6 d., D. B. paaiškinimas paimtas 2015 m. sausio 22 d. Transporto priemonių sugretinimas nebuvo atliktas, dalelės nuo automobilio paimtos nesilaikant procedūrų – neaiškus veiksmą atlikęs pareigūnas, nėra jo pavardės ir vardo, parašo, neaiškus veiksmo atlikimo laikas, ant voko nėra antspaudo. Teismas atkreipė dėmesį ir į Nutarimo prieštaringumą – nors, kaip teigė I. Ž., troleibuso vairuotojas, sukėlęs įvykį, pasišalino, ši aplinkybė – nepasilikimas įvykio vietoje, D. B. nebuvo inkriminuota. Iš šių Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime nurodytų aplinkybių matyti, kad Valdybos pareigūnai veikė aplaidžiai, t. y. netinkamai atliko Nutarimo surašymo procedūras, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Pareiškėjos nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Valdybos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Darytina išvada, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų nuostolių.

Byloje esantys įrodymai (b. l. 7–9) patvirtina, jog pagal 2015 m. kovo 13 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 15/17 pareiškėja iš viso yra sumokėjusi 690 Eur (b. l. 17, 20). Nors pareiškėja teigia, jog ji administracinio teisės pažeidimo byloje patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau tokio išlaidų apskaičiavimo niekuo nepagrindžia. Iš teismui pateiktos 2015 m. rugsėjo 18 d. ataskaitos pagal minėtą teisinio atstovavimo sutartį matyti, kad laiko sąnaudos yra 11,5 val., o už vieną valandą klientas moka 60 Eur, t. y. pagal šią ataskaitą pareiškėja turėjo sumokėti 690 Eur (60x11,5). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos patirta turtinė žala administracinio teisės pažeidimo byloje yra 690 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos dydžius. Skundas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas 2015 m. kovo 24 d., todėl bendra suma už skundo surašymą yra 899,27 Eur (3 105 Lt (3×1 035 Lt)) (skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 1 035 Lt dydžio MMA). Rekomendacijų 8.15 punktas nustato, kad už atskirojo skundo surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,4 minimalios mėnesinės algos dydžio. Atskirasis skundas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas 2015 m. balandžio 21 d., todėl bendra suma už atskirojo skundo surašymą yra 119,90 Eur (414 Lt (0,4×1 035 Lt)) (atskirojo skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 1 035 Lt dydžio MMA). Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,12 minimalios mėnesinės algos dydžio, taip bendra suma už 2015 m. rugpjūčio 5–6 d. prašymą dėl ekspertizės skyrimo 39 Eur (0,12×325 Eur) (skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 325 Eur dydžio MMA), taigi pareiškėjai priteistina ši suma iš atsakovės. Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojama priteisti maksimaliai 0,1 minimalios mėnesinės algos dydžio. Rekomendacijų 9 p. nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas, t. y. jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Šiuo atveju iš prie šios administracinės bylos prijungtos administracinio pažeidimo bylos turinio matyti, jog vyko du teismo posėdžiai, kurių vienas truko 1 val., o kitas 1,5 val. – iš viso šiuo atveju maksimali rekomenduojama priteisti suma būtų 65 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus rekomenduojamus priteisti dydžius, darytina išvada, jog 690 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, o atsižvelgiant į tai, jog ši suma yra sumokėta už skundo surašymą, atstovavimą teisme, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atskirojo skundo parengimą ir kt., tokia suma laikytina pagrįsta, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir jai priteisiamas 690 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja su advokatu K. K. yra sudariusi 2015 m. spalio 22 d. atstovavimo sutartį (b. l. 21), pagal kurią pareiškėjai yra išrašyta 2015 m. spalio 22 d. sąskaita, kurioje nurodyta 300 Eur suma (b. l. 19), tačiau jokių dokumentų pagrindžiančių, jog minėtam advokatui yra sumokėta 300 Eur suma pareiškėja nepateikė, teismo posėdžio metu ją atstovavo kitas advokatas Edgaras Dereškevičius, tačiau įrodymų, jog jis rengė procesinius dokumentus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už skundo parengimą, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu paliekant pareiškėjai teisę per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įrodymais pagrįstą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už skundo teismui parengimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo 9 punkte nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Pareiškėja teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 28 d. advokato orderį (b. l. 46), kuris patvirtina, jog pareiškėjai atstovauti pavesta Edgarui Dereškevičiui. Teismui taip pat pateiktas pinigų priėmimo perdavimo kvitas, kuris patvirtina, jog pareiškėja advokatui Edgarui Dereškevičiui yra sumokėjusi 150 Eur sumą (b. l. 49). Teismo posėdis šioje byloje truko nuo 10.01 val. iki 10.11 val., todėl, vadovaujantis minėtu rekomendacijų 9 punktu, už atstovavimą teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjos prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdyje, atmesti, o likusioje dalyje palikti nenagrinėtu paliekant pareiškėjai D. B. teisę per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje dalyje pateikti teismui įrodymais pagrįstą prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.