Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-124-870/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-21
Bylos Nr.: 1A-124-870/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-52170-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Linas Šiukšta, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: G. M., D. K.
Advokatai: Gediminas Skaistys

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-870/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52170-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.10.2.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2; 1.2.26.2; 1.2.29.1.2; 2.1.7.1; 2.1.7.4.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorams Šarūnui Astrauskui, Antanui Stepučinskui,nuteistajam G. M., gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,nuteistajam D. K., gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį už tai, kad 2018 m. spalio 30 d. apie 19 val. 10 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tuo metu netoli aikštelės susirinkusių nepilnamečių asmenų akivaizdoje, suprasdamas, kad jo veiksmais gali būti padaryta žala aplinkiniams žmonėms ar jų turtui, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais triukšmavo bei, neturėdamas leidimo, neteisėtai nešiojo pramoninės (Vokietija) gamybos 9 mm kalibro graižtvinį pistoletą Luger P08 (Parabellum), priskiriamą šaunamiesiems B kategorijos ginklams, iš kurio minėtoje aikštelėje iššovė ne mažiau kaip keturis kartus, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkono lango bei balkono durų stiklus, padarydamas I. Ž. 68 Eur turtinę žalą ir viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

2. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2019 metų sausio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. sausio 26 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, virtuvėje ir balkone, neteisėtai laikė 5 vnt. šaunamųjų ginklų bei didelį kiekį – 212 vnt. šaudmenų, o būtent:

- pramoninės (Vokietija) gamybos 9 mm kalibro graižtvinį pistoletą Luger P08 (Parabellum) dėtuvės Nr. 6705, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Luger šoviniais (9x19), kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems B kategorijos ginklams;

- pramoninės (Turkija) gamybos 9 mm kalibro, pusiau automatinį, dujinį pistoletą ZORAKI mod. 914, numeris panaikintas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A) dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams;

- pramoninės (Brazilija) gamybos .22-o kalibro (5,6 mm) graižtvinį revolverį ROSSI M511 Nr. 023183, skirtą šaudyti .22-o kalibro (5,6 mm) žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems B kategorijos ginklams;

- pramoninės (Rusija) gamybos 12-o kalibro lygiavamzdį, dvivamzdį medžioklinį šautuvą Iž-58MAE, numeris panaikintas, skirtą šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams;

- savadarbiu būdu perdirbtą pramoninės (Rusija) gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį, medžioklinį šautuvą Iž-5 Nr. 511M, skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems ginklams;

- 4 vnt. pirmos grupės pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams;

- 39 vnt. antros grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Luger šovinius (9x19), skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams; - 93 vnt. trečios grupės pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro TT šovinius (7,62x25), skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams;

- 36 vnt. ketvirtos grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro Browning trumpuosius (.380 AUTO) šovinius (9x17), skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems A ir B kategorijos ginklams;

- 35 vnt. penktos grupės pramoninės (Turkija) gamybos, 9 mm kalibro pistoletinius šovinius su gumine kulka (9 mm PA su maksimalia kulkos kinetine energija 35 J), skirti pistoletams šaudyti guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija viršija 7,5 J, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu yra B kategorijos šaudmenys;

- 5 vnt. šeštos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 LR) kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams,

kuriuos 2019 m. sausio 26 d., 13 val. 55 min., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.1. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2019 m. sausio 26 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų V. A. vardu, kuriuos 2019 m. sausio 26 d., 13 val. 55 min., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti arešto bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Šalies argumentai

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

3.1. Nuteistojo D. K. nuomone skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra nepagrįstas, teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Anot nuteistojo, teismas įvertino tik dalį bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į veikos pavojingumą, į tai, kad dėl veikos padarymo nekilo pasekmės, nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybes, todėl netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas ir paskyrė per griežtą bausmę.

3.2. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad už BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, nes straipsnio sankcijoje taip pat numatyta galimybė kaltininkui skirti areštą.

3.3. Remdamasis BK nustatytomis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis nuostatomis, teismų praktika dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo sąlygų, nuteistasis D. K. tvirtina, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis nurodo, kad kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, nesusipažinęs su jo kaltę pagrindžiančiais duomenimis, kad tas pačias aplinkybes patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. Be to, pažymi, kad be jo prisipažinimo jokie objektyvūs tiesioginiai duomenys nepatvirtina, jog bute rastus ginklus, šaudmenis ir netikrus dokumentus laikė būtent jis, D. K.. Teismo motyvai, jog nuteistasis neabejotinai naudojosi butu, kuriame rasti ginklai ir dokumentai, nes pas jį rasti šio buto raktai, bute rasta jo pirštų pėdsakų, nėra pakankami nuteistojo kaltei neginčijamai pagrįsti, nes raktus nuo šio buto turėjo ne vien jis, be to, bute rasta ir kitų asmenų pirštų pėdsakų, ant dokumentų ir ginklų jo pėdsakų nerasta. Nuteistojo manymu, jo prisipažinimas akivaizdžiai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

3.4. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dėl nusikalstamų veikų nekilo jokie padariniai – jis nepanaudojo nei ginklų nei netikrų dokumentų, o be to, nusikaltimus padarė būdamas neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais už BK 300 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nuteistajam turėtų būti skiriama švelnesnė – arešto bausmė, o už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

3.5. Remdamasis BK 75 straipsnio nuostatomis nuteistasis teigia, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir nusprendęs neatidėti bausmės vykdymo, teismas privalo tokį savo sprendimą motyvuoti, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Nuteistasis pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismas, anot nuteistojo, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę ir nepagrįstai iš dalies neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo.

3.6. Nuteistojo D. K. teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nors jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo neteisėti veiksmai nesukėlė jokių padarinių, dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino, savo veiksmus vertino neigiamai. Apelianto manymu svarbu tai, kad jam buvo taikytos griežtos kardomosios priemonės – du mėnesius taikytas suėmimas ir dar vienerius metus ir aštuonis mėnesius – intensyvi priežiūra. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik du metai, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų jis nepadarė. Nuteistojo nuomone, jo skunde išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad jo resocializacija galima ir iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, kartu paskyrus intensyvią priežiūrą ir kitus įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ką patvirtina ir ilgalaikis intensyvios priežiūros taikymas. Nuteistasis prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

4.1. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojama praktika ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė esminius BPK pažeidimus - jo kaltę dėl nesunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymo grindė tik subjektyvaus pobūdžio netiesioginiais įrodymais (kriminalinės žvalgybos gauta informacija, t. y. veiksmų atlikimo protokole užfiksuotu pokalbiu (t. 4, b. l. 78 - 79), nuteistojo parodymais, duotais teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės paskyrimo (t. 8, b. l. 77 - 78), mobilaus ryšio telefono išklotinių aptarnaujančių bazinių stočių esančių Nemuno g. 31c analize (t. 5, b. l. 161), dviem pirštų antspaudais rastais ant ginklo ir įdėklo), jų, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, neištyrė išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, apelianto nuomone, buvo nepagrįstai konstatuota, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.2. Remdamasis BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nusikaltimo sudėtimis nuteistasis G. M. teigia, kad teismas tik deklaratyviai nuosprendyje nurodė, kad jis padarė nusikalstamas veikas, tačiau koks buvo veikimo mechanizmas, kokios aplinkybės leido daryti tokią išvadą, nuosprendyje nedetalizavo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat cituoja BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, pateikia teismų praktikoje vyraujantį jos požymių aiškinimą ir nurodo, kad apklausti liudytojai nebuvo šokiruoti, jų atžvilgiu nebuvo panaudotas smurtas ar kita, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo veiksmuose yra viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, nenustatė nusikalstamos veikos mechanizmo bei konkrečių konflikte dalyvavusių asmenų. Apklausti liudytojai nurodė, jog manė, kad lauke šaudo fejerverkas, o nukentėjusioji paaiškino, jog apskritai nesuprato, kas atsitiko jos balkono stiklui, tad teismas neteisėtai laikė, jog yra šio nusikaltimo požymių.

4.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu gautais duomenimis, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje, nes teismas savo iniciatyva nepatikrino šių duomenų teisinio ir faktinio pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant į kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais.

4.4. Remdamasis kasacinio teismo praktika nuteistasis G. M. tvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme numatytam faktiniam pagrindui – informacijai apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Apelianto teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar Panevėžio apygardos teismo teisėja, 2018 m. lapkričio 19 d. sankcionuodama prokuroro teikimą ir priimdama nutartį, susipažino su faktiniu pagrindu, t. y. su tam tikra kriminalinės žvalgybos informacija apie rengiamą ar daromą apelianto sunkią ar apysunkę nusikalstamą veiką. Tokias abejones sustiprina tai, jog byloje ir teismo nutarties turinyje nėra duomenų apie tai, kad prokuroras būtų pateikęs kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą ar kokią nors kitą surinktą informaciją.

4.5. Apelianto nuomone, bylos medžiagoje tik nurodoma, jog tokia informacija neva egzistuoja ir yra, tačiau ji detaliau teismo nutartyje neanalizuota ir neištirta. Nuteistasis atkreipia dėmesį į Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties turinį, kuriame standartinėmis bendro pobūdžio frazėmis apibūdintos jo neva vykdyta ar įvykdyta nusikalstama veika numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismo nutartyje nenurodomas gautų duomenų šaltinis ar kokio pobūdžio procesiniai dokumentai buvo pateikti, taigi kyla abejonių ar teismas galėjo įsitikinti, jog iš tikrųjų egzistuoja tam tikri faktiniai duomenys. Nuteistasis pažymi, jog netoleruotinos tokios teisinės situacijos, kai per tyrimo sudėtingumui proporcingą laiką negavus duomenų, patvirtinančių įtarimą dėl nusikalstamos veikos, toliau nesant tam rimto pagrindo atliekama (sankcionuojama) slapta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė tikintis gauti informacijos dėl kokios nors kitos nusikalstamos veikos ir taip siekiama pateisinti šios priemonės taikymą.

4.6. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliantas taip pat nurodo, jog bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme yra būtina patikrinti neviešo pobūdžio veiksmais fiksuojamų duomenų faktinį pagrindą, kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos gautus duomenis pripažino ir laikė įrodymais nepatikrinęs jų duomenų leistinumo ir sąsajumo su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taip pat, teismas neišsiaiškino iš kur bylą tiriančiam tyrėjui R. J., tapo žinoma apie užvestos kriminalinės žvalgybos duomenų turinį, bei, kaip šie duomenys pateko į baudžiamąją bylą. Apeliantas nurodo, kad byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti vyriausiąjį tyrėją R. J..

Šalies argumentai

4.7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas padarė prielaidą, jog pokalbio turinys neginčytinai įrodo, jog nuteistasis kalbėjo su savo tėvu apie konfliktą, kuris buvo inkriminuotas kaltinamajame akte. Teismas nedetalizavo, kaip nuteistojo tėvo draugai (kurie neva aptariami pokalbyje) yra susiję su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Pasakyta frazė: „tavo buvusiais draugais kažkada va dabar kariauju“, teismo buvo interpretuota kaip prielaida, nes teismas negalėjo padaryti objektyvios išvados, jog šis pokalbis turi įrodomąją reikšmę kaltinamajame akte nurodytai kaltei pagrįsti.

4.8. Anot apelianto, iš 2019 m. liepos 2 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo aiškiai matyti, jog 2018 m. gruodžio 7 d. pokalbyje su tėvu ir 2019 m. sausio 15 d. pokalbyje su D. G., jis naudojosi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 79), o ne (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas grindė jo kaltę ir kuris kaltinamajame akte nurodomas pagal bazinių stočių analizę (t. 5, b. 1. 161). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, neatlikta analizė, ar mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinų stočių, adresu Nemuno g. 31, kaltinime inkriminuojamu laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių ir paliko prieštaravimus dėl minėtų bylos duomenų, kaip įrodymų, vertinimo, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

4.9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį taip pat grindė tuo, kad nuteistojo namuose kratos metu buvo rastas SIM kortelės laikiklis ant kurio buvo nurodytas mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Remdamasis šiais duomenimis bei UAB „Bitė Lietuva“ bazinių stočių analize, teismas padarė išvadą, jog mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi apeliantas ir, remdamasis vien tuo, kad pas jį buvo rastas SIM kortelės laikiklis, teismas sprendė, kad nuteistasis padarė visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

4.10. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokios mobiliųjų ryšių operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų analizės ir neapklausė šios įmonės specialistų, kurie iš esmės galėtų nurodyti kokioje teritorijoje (spindulyje) veikia bazinės stotys Nr. PAN02EA, PAN02UA, PANQ2LA, PAN02UB, PAN02LB, PAN02EB, PAN02U2, PAN02U3, PAN02LC, PAN02U1, PAN02EA, PAN02UA ir kaip mobilaus ryšio telefonai prie jų prisijungia. 2019 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime (t. 5, b. 1. 161) nurodyta, kad galima įtarti, jog susišaudyme su D. Š. dalyvavo S. S., G. M. ir D. G., o tai, anot apygardos teismo įrodo, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas duomenimis, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl tokie duomenys negalėjo būti laikomi nuteistojo kaltės įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

4.11. Anot nuteistojo, D. Š. ikiteisminis tyrimas, remiantis tais pačiais duomenimis, nutrauktas neįrodžius nusikaltimo sudėties, nors jo dalyvavimą ir aplinkybę, kad automobilis BMW 5 GT stovėjo aikštelėje patvirtino visi liudytojai, tame tarpe ir vaikai. Taigi, nuteistojo nuomone, teismas neproporcingai suabsoliutino bazinių stočių duomenis ir rastą SIM kortelės dėklą įrodinėjant jo kaltę, o bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai neapklausė UAB „Bitė Lietuva“ specialisto dėl bazinių stočių veikimo teritorijos ir nuotolio. Tokiu būdu teismas priėmė neteisėtą nuosprendį, kuris naikintinas.

4.12. Apeliantas pažymi, kad iš 2019 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 50-(164)-IS1-157 matyti, jog du rankų pirštų pėdsakai Nr. 81-1, Nr. 81-2, išryškinti ant tirti pateikto pistoleto „P08“ Nr. 19/81-1 bei šovinių dėtuvės, rastų ir paimtų 2019 m. sausio 26 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) yra jo, t. y. G. M. (t. 2, b. l. 146-150). 2019 m. kovo 1 d. sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą (t. 8, b. l. 77-781), nuteistasis nurodė, jog pas S. ar D. kažkada lietė daiktą, panašų į ginklą, t. y. šias faktines aplinkybes jis pripažino jau tuomet, kai dar nebuvo gauta aukščiau nurodyta specialisto išvada ikiteisminiame tyrime. Vienas iš pagrindinių kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo argumentų, lėmęs nuteistojo pripažinimą kaltu dėl visų nusikalstamų veikų, buvo du nuteistojo piršto antspaudai ant pistoleto ir dėtuves, kurie buvo surasti S. S. gyvenamame bute praėjus trijų mėnesių terminui po kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau teismas padarė išvadą, kad jo parodymai visiškai nepatikimi.

4.13. Nuteistojo nuomone neįtikima, kad būtent jis prieš tris mėnesius iki ginklo suradimo, panaudojo jį konflikto metu ir keturis kartus šovė nukentėjusiajai į balkono langą. Toks nusikalstamos veikos padarymo priežastinis ryšys kelia pagrįstų abejonių dėl šio įrodymo patikimumo grindžiant nuteistojo kaltę pagal nurodomą kaltinimą. Todėl, praėjus trijų mėnesių laikotarpiui, tokie duomenys negali būti patikimu įrodymu, pagrindžiančiu nuteistojo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo.

4.14. Apeliantas pažymi, jog jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltimuose šio baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta, nors ir buvo atliekamas slaptas sekimas (patvirtinantis, jog jis nesilankė tame bute), taip pat bute nebuvo rasta jo pirštų antspaudų. Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis šiuo ginklu niekada nedisponavo, kadangi neturėjo jokios objektyvios aplinkybės, be to jau nurodė, kad S. S. kažkada buvo jį parodęs, tačiau tuomet nuteistasis nesuvokė kas tai per ginklas.

4.15. Nuteistojo G. M. nuomone, vertinant nurodytus netiesioginius įrodymų šaltinius itin svarbu tinkamai įvertinti jų turinį, autentiškumą ir galimybę jais lemiama apimtimi grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo subjektyvaus pobūdžio netiesioginių įrodymų vertinimo nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir abejonių nekeliantys bylos duomenys, kurie patvirtintų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį ir kt. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog būtent kaltinime nurodomu laikotarpiu jis buvo įvykio vietoje, disponavo šaunamuoju ginklu ir būtent jis įvykio vietoje šaudė, t. y. būtent jis padarė kaltinime jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o ne D. Š. ar S. S..

4.16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kurios buvo nulemtos esminių BPK pažeidimų. Vien duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šioje byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti patikimų ir neginčytinų išvadų apie tai, kad jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų kaltinime nurodyta apimtimi.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje G. M. ir jo gynėjas prašė skundžiamą nuosprendį panaikinti, o G. M. išteisinti, D. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, sumažinti bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo G. M. apeliacinio skundo

6. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad G. M. visuotinai pavojingu būdu sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkono lango bei balkono durų stiklus, padarydamas nukentėjusiajai I. Ž. 68 Eur turtinę žalą ir viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Nuteistojo G. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą jis buvo nuteistas nepagrįstai, remiantis neleistinais duomenimis ir prielaidomis, yra nepagrįsti.

7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 30 d. buvo gautas pranešimas, jog apie 19:22 val. buvo apgadintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono langas. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad sugadinimas padarytas šaunant iš šaunamojo ginklo, balkone rasta kulka. Apklausus lauke buvusius asmenis nustatyta, kad buvo girdėti šūviai, galimai iššauta 5 kartus, įvykio vietoje rastos 4 šovinių tūtelės (t. 1, b. l. 1–2, 96, 97–113). Remiantis liudytojų (D. V., N. K., R. K., K. V., t. 6, b. l. 63–66, 77–79, t. 9, b. l. 192) parodymais, aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę jaunuoliai, jie atvažiavo automobiliais, tarp jų kilo konfliktas po kurio pasigirdo šūviai.

8. Nuteistojo D. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kratą buvo rastas pistoletas Luger P08 (Parabellum) (t. 2, b. l. 18–90, 96–108) ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kulkos ir tūtelės, 9 mm kalibro pistolete Luger P08 (Parabellum) dėtuvėje Nr. 6705, sutapo su keturiomis tūtelėmis, paimtomis 2018 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), ir deformuota kulka, paimta 2018 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 110).

9. Iš 2019 m. kovo 7 d. Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 50-(164)-IS1-157 matyti, kad du rankų pirštų pėdsakai Nr. 81–1, Nr. 81–2, išryškinti ant tirti pateikto pistoleto „P08“ Nr. 19/81-1 bei šovinių dėtuvės, rastų ir paimtų 2019 m. sausio 26 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra palikti G. M.. Vienas rankos piršto pėdsakas Nr. 81-1, išryškintas ant pistoleto „P08“ Nr. 19/81-1, yra paliktas G. M. dešinės rankos nykščiu ir vienas rankos piršto pėdsakas Nr. 81-2, išryškintas ant pistoleto „P08“ Nr. 19/81-1 šovinių dėtuvės, yra paliktas G. M. kairės rankos nykščiu. (t. 2, b. l. 146–150).

10. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. M. jokių paaiškinimų dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nedavė, tačiau sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą nurodė, kad galimai yra kažkada gyvenime laikęs ginklą, taip pat pripažino buvęs bute (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra tame bute čiupinėjęs ginklą, šovinių nematė, taip pat nurodė, kad ginklą jam rodė S. S. (t. 8, b. l. 77–78). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. M. taip pat teigė, kad bute (duomenys neskelbtini). yra matęs pistoletą, dėl įdomumo paėmė į rankas pažaisti ir tokiu būdu jį čiupinėjo (t. 10, b. l. 7). Visgi kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nepaisant to, kad nuteistasis G. M. teigė atsitiktinai laikęs rankose tą patį pistoletą, kuriuo buvo šaudyta nagrinėjamo įvykio metu, jo pirštų pėdsakai buvo rasti ne tik ant pistoleto, bet ir šovinių dėtuvės, o tai paneigia jo aiškinimą, kad ginklą jis tik „pačiupinėjo“.

Žemesnės instancijos teismas

11. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. S. parodė, kad gyveno bute (duomenys neskelbtini), labai trumpai. Jis susitvarkė šį butą, tačiau jokių ginklų, šovinių nematė, ar G. M. buvo šiame bute neatsimena (t. 7, b. l. 111–114, 115–118). Taigi, nors S. S. nepaneigė, kad G. M. galėjo lankytis bute (duomenys neskelbtini)., tačiau nurodė jokių ginklų ar šovinių ten nematęs ir neturėjęs, todėl ir rodyti jų G. M. negalėjo. Tuo tarpu nuteistasis D. K., kuris naudojosi minėtu butu, pripažino ten laikęs ginklus ir šaudmenis, tačiau daugiau aplinkybių, susijusių su buto naudojimu, asmenimis, kurie ten lankėsi, nenurodė (t. 10, b. l. 8). Taigi, minėtų asmenų parodymai nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jis tik apžiūrėjo ginklą bute (duomenys neskelbtini).

12. Atlikus kratą nuteistojo G. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 8 SIM kortelių laikikliai (t. 3, b. l. 153–157, 166–167). Apžiūros metu nustatyta, kad ant vieno SIM kortelės „Labas“ dėklo yra nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, 166–171). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti padarytų nusikaltimų aplinkybes, įvykyje dalyvavusius asmenis, buvo paimtos bazinių stočių išklotinės. Iš jų nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) įvykio laikotarpiu jungėsi prie bazinių stočių, apimančių įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus išklotinių analizę buvo nustatyta, kad asmuo, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) į įvykio vietą atvyko 18:56:48 val. ir buvo joje iki 19:36:22 val. (t. 5, b. l. 148–167). Nuteistasis G. M. tvirtino neatsimenantis kokiais telefono numeriais naudojosi 2018 m., pažymėjo, kad jo draugų rate buvo įprasta keistis telefonais, be to, pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus nurodė, kad įvykio metu galėjo būti pas draugą, kuris gyvena netoliese įvykio vietos (t. 10, b. l. 7). Vis dėlto, byloje surinktų įrodymų visuma šią nuteistojo versiją paneigia.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis G. M. duodamas parodymus teigė su draugais keisdavęsis telefono aparatais, o apie tai, kad keisdavosi ir telefono numeriais, neužsiminė. Nuosprendyje teisingai pastebėta, jog tuo atveju jei nuteistasis su draugais keitėsi ne tik telefono aparatais, bet ir telefono numeriais, nei su nuteistuoju, nei su kitais mainuose dalyvavusiais asmenimis negalėtų susisiekti jokie jiems pažįstami asmenys. Be to, tokie telefono aparatų ir telefono numerių keitimo įpročiai labiau būdingi neteisėtas veikas darantiems asmenims, siekiantiems nuslėpti savo tapatybę, kontaktus ir buvimo vietą, todėl versija, kad tai buvo normali tarp nuteistojo ir jo draugų susiklosčiusi praktika teisėjų kolegijos neįtikina. Esant šių aplinkybių visumai teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo argumentu, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) jam buvo priskirtas nepagrįstai.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo gyvenamosios vietos kratos metu taip pat buvo rastas SIM kortelės laikiklis priskiriamas SIM kortelei su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina naudojęsis pastaruoju telefono numeriu (apeliacinio skundo 7 lapas), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai tik patvirtina, kad nuteistasis G. M. asmeniškai naudojosi visais kratos metu rastiems SIM kortelių laikikliams priskirtais telefonų numeriais. Nuteistasis G. M. nepagrįstai tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiaiškino ar telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bazinių stočių, adresu Nemuno g. 31 kaltinime nurodytu laikotarpiu. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į mobiliojo ryšio operatorius su prašymu pateikti informaciją apie nusikalstamos veikos vietoje nuo 2018 m. spalio 24 d. 00:00 val. iki 2018 m. spalio 30 d. 24:00 val. veikusius abonentinius numerius (t. 5, b. l. 148–167). Taigi buvo siekiama nustatyti visus nusikaltimo vietoje veikusius telefono numerius. Pastarąją aplinkybę patvirtino taip pat ir nuteistojo prašymu byloje apklaustas liudytojas R. J., kuris parodė, kad buvo paimtos celių išklotinės ir pagal jas nustatyti prie celių prisijungę telefono numeriai ir jų kontaktai (t. 10, b. l. 156–158, 2021-04-26 protokolas).

15. Vertinant nuteistojo G. M. pateiktą versiją, kad jis įvykio metu buvo pas draugą, gyvenantį netoli įvykio vietos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią versiją nuteistasis pateikė tik teisme. Be to, tuo atveju jei nuteistasis būtų lankęsis pas draugą jo tėvų bute, jis būtų girdėjęs šūvius, aikštelėje kilusį sąmyšį, kadangi (duomenys neskelbtini) namas yra netoliese įvykio vietos, tačiau apie šias aplinkybes nuteistasis nieko neparodė.

16. Atlikus bazinių stočių analizę nustatyta, kad įvykio vakarą G. M. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) intensyviai kontaktavo su S. S.. Nuo 18 val. iki 19:36 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavo su S. S. 10 kartų. Išanalizavus S. S. naudoto abonentinio numerio kontaktus ir prisijungimus prie bazinių stočių nustatyta, kad S. S. į įvykio vietą atvyko beveik tuo pačiu metu kaip ir G. M. – 18:54:18 val., ir joje buvo iki 19:36:37 val. (t. 5, b. l. 148–167). Remiantis pastarąja aplinkybe, be to tuo, kad G. M. ir S. S. buvo užfiksuoti minėtoje aikštelėje kaip tik tuo metu kai anot liudytojų tarp susirinkusių jaunuolių kilo konfliktas ir buvo pradėta šaudyti, šiuo laikotarpiu intensyviai bendravo tarpusavyje, darytina išvada, kad G. M. nagrinėjamo įvykio metu buvo ne pas draugą, bet įvykio vietoje.

17. Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti kokiu spinduliu veikia bazinės stotys, prie kurių jungėsi jam priskirtas telefono numeris, kaip mobilaus ryšio telefonai prie jų prisijungia. Teisėjų kolegijai patenkinus šį nuteistojo prašymą buvo gautas UAB „Bitė Lietuva“ atsakymas, kuriame nurodyta, jog celės veikia panašiai 5 km atstumu, mobilaus ryšio telefonas telekomunikacinių įvykių metu jungiasi prie tos celės, kurios signalas tuo metu yra stipriausias (t. 10, b. l. 113–114). Pažymėtina, kad nuteistojo G. M. naudotas telefono numeris jungėsi prie bazinių stočių netoli aikštelės kur buvo šaudoma kaip tik tuo metu kai liudytojai parodė girdėję šūvius, be to, tuo pačiu metu bei tokį patį laikotarpį prie bazinių stočių jungėsi taip pat ir S. S., D. Š., D. G. ir kiti asmenys. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jie buvo toje pačioje vietoje, tai atitinka ir liudytojų parodymus dėl to, kad minėtoje aikštelėje buvo susirinkę jaunuoliai, tarp jų kilo konfliktas.

18. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. M. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus grindė taip pat 2019 m. liepos 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija – nuteistojo G. M. pokalbiu su tėvu R. M., iš kurio matyti, kad G. M. dažnai keičia telefono numerius, kad jis turi visokių problemų, kad jam kažkas negerai. Tėvas pasako sūnui, kad jis tik kažko neprisidirbtų. G. M. pasako tėvui, kad jis kariauja, sakydamas „aš labai dabar kariauju su tuo rajonu kuriuo būdavau anksčiau“, „tavo buvusiais draugais kažkada va dabar labai kariauju“ (t. 4, b. l. 77–80). Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde ginčija šių duomenų leistinumą teigdamas, kad iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties negalima spręsti, jog teismui buvo pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga ir, kad teismas susipažino su faktinį pagrindą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus sudarančiais duomenimis.

19. Kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti, byloje buvo panaudota informacija iš kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 50-21(DS)-66-18 (t. 4, b. l. 74–75). Iš aptariamos Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta G. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, matyti, jog teismas susipažino su prokuroro teikimu bei pateikta medžiaga, tačiau nutarties motyvai lakoniški, nutartyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, jog kriminalinės žvalgybos medžiaga patvirtina, kad S. S. ir G. M. gali būti susiję su teikime nurodytomis nusikalstamomis veikomis, turinčiomis apysunkio nusikaltimo požymių (t. 4, b. l. 76).

20. Siekdamas patikrinti teisinį ir faktinį pagrindą sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą G. M. kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, apeliacinės instancijos teismas pavedė prokurorui pateikti tai patvirtinančius duomenis. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gauti atsakymai, kad teismo prašoma informacija, siekiant apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtus interesus, užtikrinant kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumą ir neatskleidžiant informacijos apie naudojamas technines priemones ir (ar) detalių duomenų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimą, nuspręsta nepanaudoti baudžiamajame procese prašomos kriminalinės žvalgybos informacijos ir neteikti informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 50-21(DS)-66-18 faktinius pagrindus (t. 10. b. l. 137–143). Atsižvelgiant į tai ir nesant galimybės patikrinti faktinį pagrindą sudarančius duomenis atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus tyrime Nr. 50-21(DS)-66-18, teisėjų kolegija nesiremia 2019 m. liepos 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotu nuteistojo G. M. pokalbiu su tėvu R. M. savo išvadoms pagrįsti.

21. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu ir be aptariamo pokalbio byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad nuteistasis G. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nustačius, kad nuteistasis G. M. buvo įvykio vietoje 2018 m. spalio 30 d. kaip tik tuo metu kai liudytojai girdėjo ir matė šūvius, intensyviai bendravo su S. S. ir vertinant šias aplinkybes kartu su tuo, kad ant ginklo, kuriuo buvo šaudyta įvykio metu rasti G. M. pirštų atspaudai, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu šaudė G. M.. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti byloje esantys įrodymai ir daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad šioje byloje nuteistojo kaltė iš esmės pagrįsta netiesioginiais įrodymais, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia išvadų dėl kaltinamojo kaltės daryti remiantis netiesioginiais įrodymais ir tai nereiškia, kad išvadas pirmosios instancijos teismas darė remdamasis prielaidomis.

22. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. M. 2018 m. spalio 30 d. apie 19:10 val. nešiojo šaunamąjį ginklą, vėliau juo iššovė, taigi nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Jo padaryta nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

23. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Iššaudamas šaunamuoju ginklu nuteistasis G. M. neabejotinai sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei – liudytoja R. K. parodė buvusi netoliese kai išgirdo stiprų garsą ir vėliau suprato, kad buvo šauta į reklaminį stendą. Liudytoja K. V. parodė, kad į jos ir draugų pusę buvo du šūviai, į kitą gal keturi. Iš liudytojų parodymų matyti, kad įvykio metu netoliese buvo vaikų, be to, byloje nustatyta, kad taip pat buvo pataikyta į nukentėjusiosios I. Ž. balkoną, buvo apgadintas lango paketas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad šaudymas iš šaunamojo ginklo buvo visuotinai pavojingas, o nuteistasis veikė netiesiogine tyčia – suvokdamas, kad gali sugadinti svetimą turtą ir nors tokių pasekmių nenorėdamas, tačiau leisdamas joms atsirasti.

24. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Visgi pažymėtina, kad nuteistojo padaryta veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota ne dėl didelės sugadinto svetimo turto vertės, bet nustačius visuotinai pavojingą turto sugadinimo būdą. Šiuo atveju nuteistojo G. M. padaryta veika taip pat buvo kvalifikuota tinkamai.

25. Pagal BK 284 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. G. M. pagal šį straipsnį buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje iš šaunamojo ginklo iššovė ne mažiau kaip keturis kartus, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino buto, esančio (duomenys neskelbtini) balkono lango bei balkono durų stiklus, padarydamas I. Ž. 68 Eur turtinę žalą ir viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Nuteistojo teigimu, byloje apklausti liudytojai dėl jo veiksmų nebuvo šokiruoti, jų atžvilgiu nuteistasis nepanaudojo smurto, todėl jo nuomone už aptariamo nusikaltimo padarymą jis buvo nuteistas nepagrįstai, nesant nusikaltimo sudėties požymių. Šie nuteistojo argumentai taip pat nepagrįsti.

26. Byloje nustatyta, kad nuteistasis panaudojo šaunamąjį ginklą viešoje vietoje, nepaisė to, kad netoliese buvo nepilnamečių asmenų, šaudė į jų pusę, sugadino svetimą turtą. Nors liudytoja N. K. parodė, kad girdėti garsai buvo panašūs į pokšėjimus, fejerverkų garsus, nukentėjusioji I. Ž. parodė maniusi, kad vaikai į balkoną metė akmenį, tačiau tai nepaneigia išvados, kad nuteistasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Visiškai natūralu, kad liudytoja N. K. ir nukentėjusioji I. Ž. iš pradžių pagalvojo, kad garsai susiję su fejerverkais, kadangi tai labiau tikėtina. Be to, arčiau įvykio vietos buvę liudytojai (D. V., R. K., K. V.) visgi parodė, kad garsas buvo panašus į šūvio garsą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo įžūlūs, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Šaudydamas nuteistasis demonstravo agresyvų, įžūlų elgesį, nepaisė aplinkinių interesų ir rizikos juos sužeisti. Savo veiksmais jis privertė aplinkinius jaustis nepatogiai, elgėsi netoleruotinai, todėl nuteistojo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina, kad nors nuteistasis neigia veikęs tiesiogine tyčia, ją patvirtina nuteistojo veiksmai – nuteistasis panaudojo šaunamąjį ginklą aplinkinių akivaizdoje, vėliau pasišalino iš įvykio vietos.

27. Nuteistasis G. M. padarė vieną nesunkų (BK 284 straipsnis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 187 straipsnio 2 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo padaryti nusikaltimai baigti, tyčiniai (BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje – tiesiogine tyčia). Nuteistasis G. M. anksčiau teistas, šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė praėjus neilgam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Nuteistasis turi šeimą, mažametį vaiką, legalų pragyvenimo šaltinį, darbe apibūdinamas kaip atsakingas, sąžiningas, kruopštus darbuotojas ir tai jį charakterizuoja teigiamai, visgi iš bylos medžiagos matyti, kad turimi socialiniai ryšiai jo nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo (t. 8, b. l. 142–163, t. 10, b. l. 3, 4, 5–6, 14). Nuteistojo šioje byloje padarytų nusikaltimų pavojingumą didina šaunamojo ginklo panaudojimas rizikuojant aplinkinių sveikata ir gyvybe, įvertinus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis matyti, kad išvadų dėl savo veiksmų nuteistasis nedaro. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės atidėjimo G. M. pastebi, kad jis padarė nusikalstamas veikas turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme G. M. yra recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną taisyklę, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia paskirtos bausmės vykdymą atidėti ir recidyvistui, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei tai, kad G. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas anksčiau buvo atidėtas 3 kartus teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, pakartotinai jas įvertinusi sutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija, pakartotinai jas įvertinusi sutinka su teismo išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Nei už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nei subendrinta galutinė nuteistajam paskirta bausmė nelaikytinos per griežtomis, jos yra tinkamai individualizuotos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė sąlygų bei aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą svarstyti dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam remiantis BK 62 straipsniu ir BK 54 straipsnio 3 dalimi. Nuteistojo G. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo subendrintos teisingai, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo

28. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. K. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimo penkeriems metams ir šešiems mėnesiams bausmę, o už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apėmimo būdu subendrinęs paskirtas bausmes teismas paskyrė nuteistajam D. K. galutinę penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuteistojo nuomone jam paskirta per griežta bausmė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi, be to, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, leidžiančių teismui atidėti bausmės vykdymą.

29. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

30. Nuteistasis D. K. padarė vieną sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo tyčiniai, baigti. Nors nuteistojo padaryti nusikaltimai nesukėlė žalos, tačiau tai jų pavojingumo laipsnio iš esmės nesumenkina, nuteistojo neteisėtai laikytų ginklų ir šaudmenų kiekis suteikia pagrindą manyti, kad juos ketinta panaudoti. Kita vertus yra nustatyta, kad G. M. nusikalstamas veikas įvykdė su graižtviniu pistoletu Luger P08 (Parabellum), kurį laikė D. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis D. K. ir pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau gailesčio dėl jų nereiškė, nusikaltimų padarymo aplinkybių neatskleidė. Teisėjų kolegija sutinka ir su ta teismo išvada, kad nuteistasis kaltę pripažino priremtas byloje surinktų įrodymų – bute, kuriame buvo laikomi ginklai ir šaudmenys, buvo rasta daug jo pirštų antspaudų (t. 2, b. l. 124–140), asmens kratos metu paimti šio buto raktai (t. 4, b. l. 18–21). Taigi, nors be nuteistojo prisipažinimo įrodinėjimas byloje būtų buvęs sudėtingesnis, tačiau įrodymų visuma patvirtina jo kaltę.

31. Iš nuteistąjį D. K. charakterizuojančių baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinių nusižengimų nepadarė. Nuteistasis nedirba, registruotas darbo biržoje, psichinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, nesukūręs šeimos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. kovo 21 d. drausminėmis nuobaudomis baustas du kartus už administracijos reikalavimų nevykdymą ir už įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimą (t. 9, b. l. 85–105). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad įvertinęs nuteistojo asmenybę teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinantys bylos duomenys šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis D. K. po nusikalstamų veikų išaiškinimo padarė išvadas ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Pakartotinai įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistajam paskirtos atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkiams artimos bausmės yra teisingos. Nuteistajam paskirtos bausmės, nenustačius būtinų sąlygų bei aplinkybių, taip pat negali būti švelninamos taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

32. Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Tačiau, nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad BK 75 straipsnio 3 dalies taikymas nuteistajam taip pat negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas už nusikalstamų veikų padarymą nuteistam asmeniui yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nuteistajam iš dalies atidedant bausmės vykdymą. Be to, nuteistajam už jo padarytą sunkų nusikaltimą paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ši aplinkybė taip pat pašalina BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę nuteistajam. Dėl išdėstytų priežasčių nuteistojo D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės paliekama galioti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistiesiems D. K.ir G. M. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo D. K. valstybės naudai priteistinos 459 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, o iš G. M. – 280,44 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis (t. 10, b. l. 116, 118–120, 145–147).

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-271/2010).

35. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų D. K. ir G. M. apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis D. K. šiuo metu atlieka neįsiteisėjusiu skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, bet yra darbingo amžiaus ir tai neužkerta kelio jam dirbti įkalinimo įstaigoje bei gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę ir išėjus į laisvę įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

36. Neturint duomenų apie tai, kad nuteistasis G. M. būtų sudaręs susitarimą su savo pasirinktu gynėju, nuteistajam G. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Vis dėlto, nuteistasis G. M. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu savo gynybą pavedė advokatui D. Dargevičiui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja procese apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, ji buvo atleista nuo dalyvavimo procese iki pirmojo teismo posėdžio – 2020 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. M. iki pirmojo posėdžio sudarė susitarimą su savo pasirinktu gynėju ir jis dalyvavo viso proceso apeliacinės instancijos teisme metu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų G. M. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš D. K.459 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėLinas ŠiukštaAlgimantas Valantinas