- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1544-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20941-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. (A. G.) patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl asmens pripažinimo šeimos nariu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovą E. T. (E. T.), mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu; įpareigoti atsakoves sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos – dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnio, reglamentuojančio sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, pagrindu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad gimė, augo ir visą gyvenimą faktiškai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Mirus pagrindinei buto nuomininkei G. T., ieškovo senelis E. T. 2016 m. spalio 4 d. su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė buto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1232 ir tapo pagrindiniu buto nuomininku. Ieškovas su E. T. buvo vienos šeimos nariai, vedė bendrą ūkį, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Po E. T. mirties (duomenys neskelbtini)., ieškovas liko gyventi bute, moka komunalinius mokesčius, prižiūri butą, kuris yra pastovi, nuolatinė ir vienintelė ieškovo, jo žmonos ir dukros gyvenamoji vieta. Ieškovas kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu pakeisti buto nuomos sutartį ir jį pripažinti buto nuomininku, bet jo prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, kad iš pradžių ieškovas teismo sprendimu turi būti pripažintas nuomininko E. T. šeimos nariu.
3. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė pakeisti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinę padėtį į trečiojo asmens, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus prašymo pakeisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinę padėtį, atmesti ieškovo reikalavimus, pareikštus SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
4. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad pagal savo kompetenciją negali pripažinti ieškovo pagrindiniu buto nuomininku ir su ieškovu sudaryti buto nuomos sutartį nesant savivaldybės institucijos sprendimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Butas buvo išnuomotas ieškovo seneliui E. T. 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės buto nuomos sutarties Nr. 1.41-GI 6/1232 pagrindu. Bute turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti buto nuomos sutarties 4 punkte. Nagrinėjamu atveju sutartyje nėra nurodytas nei vienas E. T. šeimos narys. Mirus pagrindiniam buto nuomininkui ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams 2019 m. kovo 20 d. nustačius, kad bute gyvena ieškovas, ieškovui įteiktas įspėjimas per 12 dienų atlaisvinti butą. Ieškovas ieškinyje tinkamai nepagrindė, kad jis iki pagrindinio buto nuomininko E. T. mirties gyveno bute ir vedė bendrą ūkį: kartu išlaikė butą, pagal galimybes jį remontavo, mokėjo mokesčius, pirko maistą ir buities reikmenis. Prie ieškinio pateiktos 2017-2018 m. mokėjimų per „Perlo“ terminalą kopijos neįrodo, kad būtent ieškovas mokėjo buto mokesčius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog E. T. pagrindiniu buto nuomininku tapo 2016 metais, kai buvo sudaryta 2016 m. spalio 4 d. buto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1232. Siekiant pripažinti ieškovą E. T. šeimos nariu, jis privalo atitikti šiuos reikalavimus: ieškovą ir buto nuomininką siejo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio nuostatoje nurodyti giminystės ryšiai; ieškovas gyveno kartu su nuomininku; ieškovas vedė su nuomininku bendrą ūkį. Ieškovas įrodinėja, kad vykdė visas nuomininko pareigas, t. y. mokėjo buto nuomos, kitus buto mokesčius ir kt. Nuo 2019 metų mokėjimų per „Perlo“ terminalą skiltyje mokėtojas/nuomininkas nenurodomas, t. y. yra tik įrašas: (duomenys neskelbtini), gyventojas. Konstatuoti bendro ūkio nuomojamame bute vedimą galima nustačius, jog nuomininkas ir jo šeimos narys bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų maitinosi, pirko namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius už butą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad byloje nėra pakankamai pagrįstos, visapusiškos ir objektyvios informacijos ir jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovas kartu su pradiniu buto nuomininku būtų vedę bendrą ūkį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovą A. G. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir įpareigojo atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su ieškovu A. G. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
7.1. ieškovas yra I. T. ir A. G. sūnus. I. T. buvo E. T. ir G. T. dukra. Taigi, ieškovas yra E. T. artimas giminaitis – vaikaitis. Ieškovo senelei G. T. butas 1977 m. liepos 21 d. buvo paskirtas pagal orderį Nr. 017454, orderyje nurodyti šeimos nariai: G. T. (ieškovo senelė), E. T. (ieškovo senelis) ir I. T. (ieškovo motina). Ieškovo senelė G. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir E. T. 2016 m. spalio 4 d. sudarė buto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1232. Pagrindinis buto nuomininkas E. T. mirė (duomenys neskelbtini), I. T. buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi dukrą A. G., gimusią (duomenys neskelbtini);
7.2. byloje nėra ginčo ir liudytojai patvirtino, jog nuo pilnametystės ieškovas gyveno bute kartu su savo seneliu E. T. iki senelio mirties ir gyvena bute iki šiol. Šią aplinkybę patvirtina ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų patikrinimai, kurių metu nustatyta, jog ieškovas gyvena bute su savo šeima: dukra A. G. ir partnere B. G.. Taigi, sąlyga, jog būtų pragyventa ir kartu vestas bendras ūkis daugiau nei vienerius metus, yra įvykdyta (CK 6.588 straipsnio 4 dalis);
7.3. ieškovas su E. T. mokėdavo už butą, ieškovas apmokėjo senelio laidojimo išlaidas. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog butą remontuodavo, pirkdavo buities prietaisus, prižiūrėdavo ir už butą mokėdavo būtent ieškovas, tam naudodamas savo ir senelio lėšas. Atliekant mokėjimus per mokėjimus surenkančias institucijas, nėra identifikuojamas mokėtojas, nes mokama pagal paslaugos teikėjo priskirtą kodą, todėl ieškovas neturėjo galimybės įtakoti, jog būtų nurodyta, kas moka už paslaugas. Be to, liudytojai byloje patvirtino, jog ieškovas su savo šeima (partnere ir dukra) kartu pirkdavo maistą, gamindavo ir valgydavo, visos pajamos ir išlaidos būdavo bendros. Byloje nėra jokių duomenų, teikiančių pagrindą abejoti liudytojų parodymais, todėl, remiantis didesnės tikimybės principu, darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovas su pagrindiniu buto nuomininku E. T. daugiau nei metus vedė bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis);
7.4. ieškovas įrodė įstatyme nustatyta pripažinimo šeimos nariu sąlygas: pirma, ieškovą ir nuomininką E. T. siejo artimi giminystės ryšiai (ieškovas E. T. vaikaitis). Antra, ieškovas nuo pilnametystės gyveno kartu su E. T.. Trečia, ieškovo šeima (dukra ir partnerė) vedė bendrą ūkį kartu su nuomininku E. T.. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovą E. T. šeimos nariu yra pagrįstas;
7.5. byloje nėra ginčo, jog E. T. buvo nuomininkas ir nuomojo iš atsakovių butą. Mirus nuomininkui E. T., ieškovas, kaip mirusio nuomininko šeimos narys, turi teisę reikalauti, kad būtų pakeista buto nuomos sutartis, sudarant sutartį su ieškovu. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakoves su juo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį yra pagrįstas (CK 6.602 straipsnio 2 dalis);
7.6. byloje atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė pakeisti jos procesinę padėtį į trečiojo asmens, tačiau ieškovas nekeitė atsakovės procesinės padėties. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų butų fondą, įskaitant ir ginčo butą. Byloje nėra ginčo, jog sprendimai dėl konkretaus buto nuomos priimami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu. Byloje nėra ginčo, jog buto nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku pasirašo atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi, pagal byloje reiškiamą reikalavimą turi būti atlikti abiejų atsakovių veiksmai: Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl nuomos sutarties sudarymo ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos sutarties su ieškovu pasirašymas. Bet kuriai iš atsakovių neatlikus savo veiksmo, ieškovo reikalavimas – sudaryti nuomos sutartį su ieškovu, nebūtų įvykdytas, tai yra nebūtų pasiektas ieškiniu siekiamas tikslas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su ieškovu A. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį bei dėl 75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – pakeisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinę padėtį. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. CK 6.577 straipsnyje ir 6.579 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomos sutartys sudaromos raštu remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130, savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir / ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, teisę sudaryti nuomos sutartis dėl patikėjimo teise valdomo turto ir nuspręsti, ar sudaryti nuomos sutartis, Vilniaus miesto savivaldybė pasiliko sau;
8.2. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms, gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (Įstatų 9.15 punktas);
8.3. apeliantei neturint teisių priimti sprendimų dėl nuomos sutarčių sudarymo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali būti tinkama atsakove sprendžiant ginčą, atsiradusį dėl teisinių santykių, kuriems SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negali daryti įtakos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsiliepime Nr. 1.35-19/3957 ir dublike nurodė, kad yra netinkama atsakovė ir prašė pirmosios instancijos teismo ją pašalinti iš atsakovų. Apeliantė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią netinkamos šalies pakeitimą tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Nors ieškovas ir neteikė prašymo pakeisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ procesinę padėtį, teismas savo iniciatyva, privalėjo pakeisti apeliantės procesinę padėtį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas 2019 m. spalio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame bendraatsakove kartu su Vilniaus miesto savivaldybe patraukė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Patikslintas ieškinys teismo protokoline nutartimi buvo priimtas, tačiau šalims išsiųstas tik patikslintas ieškinys, o pranešimas apie pateiktą patikslintą ieškinį ir apie pareigą per 14 dienų pateikti atsiliepimus neišsiųstas. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiuntė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kuriame save traktavo kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės;
9.2. pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju šalių procesinę padėtį pasirinko ieškovas, todėl netinkamos šalies pakeitimas tinkama galėjo įvykti tik sutinkant ieškovui;
9.3. butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šią patalpą išnuomojus, nuosavybės teisė nėra perleidžiama ir toliau išlieka Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 visos gyvenamosios patalpos (tarp jų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) patikėjimo teise perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Bet kuriai iš atsakovių neatlikus savo veiksmo, ieškovo reikalavimas – sudaryti nuomos sutartį su ieškovu, nebūtų įvykdytas.
Atsiliepimas
10. Ieškovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. ieškovas, susipažinęs su šalių pateiktais procesiniais dokumentais – atsiliepimais ir rašytiniais įrodymais, bei įvertinęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad visus atsakovei nuosavybės teises priklausančius butus patikėjimo teisė valdo apeliantė, kuri atsakinga už asmenų skundų nagrinėjimą ir nuomos sutarčių su jais sudarymą, nusprendė, kad būtų racionalu pateikti teismui prašymą pakeisti šalių procesinę padėtį į bendraatsakovių. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą;
10.2. pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nebuvo tinkamai informuota apie pasikeitusį jos procesinį statusą byloje, 2019 m. spalio 10 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės; išsiuntė atsakovėms pranešimus dėl atsiliepimų į patikslintą ieškinį pateikimo; skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. vasario 11 d. Tokiu būdu esminiai civilinio proceso principai – lygybės teismui, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, nebuvo pažeisti, nes apeliantė buvo tinkamai informuota apie pasikeitusį jos procesinį teisinį statusą ir jai buvo suteikta galimybė tinkamai išreikšti savo valią bei tinkamai gintis teisme;
10.3. nors buto savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau šios patalpos patikėjimo teise yra perduotos apeliantei, kuri sprendžia klausimus dėl nuomos sutarčių sudarymo, nagrinėja asmenų prašymus, skundus, pretenzijas ir sudaro nuomos sutartis. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės buto nuomos sutartis NR. 1-41-G16/1232 ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 1.35-19/1965. Visas procedūras dėl nuomos sutarties perrašymo, asmenų iškeldinimo ir kt. vykdo ne Vilniaus miesto savivaldybė, o apeliantė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi kilus ginčui dėl ieškovo pripažinimo nuomininko šeimos nariu ar kt. procedūrų vykdymo, atsakovu byloje turėtų būti laikomas asmuo, kuriam yra patikėtas šio turto valdymas ir disponavimas bei kuris yra įpareigotas vykdyti su šio turto nuoma susijusias funkcijas, t. y. apeliantė;
10.4. analogiškoje Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1653-603/2018 apeliantė sutiko su jos kaip atsakovės procesine padėtimi ir jokių prieštaravimų dėl procesinės padėties nereiškė. Apeliantė vilkina bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesiekia kuo greičiau išspręsti šalių ginčo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Atsakovas civiliniame procese yra materialiojo teisinio santykio šalis, tariamai pažeidusi ieškovo materialiąsias teises ar interesus, kviečiama į teismo posėdį atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą.
15. Ieškovas ieškiniu siekia, kad jis būtų pripažintas E. T., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu ir su ieškovu būtų sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.
16. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, butą patikėjimo teise valdo atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
17. Viena iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetencijų, įtvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.18 punkte, yra socialinio būsto, savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas.
18. Taigi, nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise perduotos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos gali būti išnuomotos tik remiantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.14 punktas), šių patalpų nuomos sutartis sudaro SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri yra nuomos sutarčių šalis – nuomotojas.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasiekti ieškiniu reiškiamą tikslą turi būti atlikti abiejų atsakovų veiksmai: Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl nuomos sutarties su ieškovu sudarymo ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos sutarties su ieškovu sudarymas. Bet kuriam iš atsakovų neatlikus savo veiksmo, ieškovo reikalavimas – sudaryti nuomos sutartį su ieškovu, nebūtų įvykdytas.
20. Todėl nepagrįstas SĮ Vilniaus miesto būstas apeliacinio skundo argumentas, kad SĮ Vilniaus miesto būstas nėra tinkama atsakove pagal ieškovo pareikštus reikalavimus.
21. Nepagrįstas ir SĮ Vilniaus miesto būstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas privalėjo pakeisti SĮ Vilniaus miesto būstas procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo asmens net ir nesant ieškovo sutikimo. Pagal CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, atsakovas kitu asmeniu gali būti pakeistas tik esant ieškovo sutikimui.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovas už atsiliepimo į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 300 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovo A. G. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.