- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-204-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00141-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viršininko (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. K. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė nuobauda 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda, be transporto priemonės konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 24 d., apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. 55, vairavo transporto priemonę automobilį BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,1 promilės girtumas, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, asmuo per metus nuo administracinės nuobaudos įvykdymo padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Vairavo transporto priemonę neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 224 punktų reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas E. K. administracinių nusižengimų metu valdyto automobilio, kaip nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo klausimą, skundžiamame nutarime nurodė, kad, nesant duomenų, jog teisėta automobilio savininkė būtų žinojusi apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, transporto priemonės konfiskavimo netaikė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti teismo nutarimą ir pažeidėjui už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo, kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei būdamas neblaivus, todėl paskyrus E. K. nuobaudą – ne jam priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skunde pažymima, kad, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Taip pat Institucija skunde akcentuoja, kad ANK 29 straipsnio aspektu transporto priemonės kaip nusižengimo padarymo įrankio perleidimas naudotis yra aiškinamas kaip jo patekimas pažeidėjo žinion ne prieš savininko valią o šioje byloje nėra duomenų, kad E. P. priklausantis automobilis E. K. žinion perėjo neteisėtais būdais. Apelianto įsitikinimu, įvertinus, kad E. P. automobilį ir jo užvedimo raktelius palikdama E. K. žinomoje ir lengvai prieinamoje vietoje, kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
3.2. Skunde taip pat pastebima, kad teismas nors ir nustatė, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą E. K. padarė per metus nuo administracinės nuobaudos, paskirtos už tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą įvykdymo, tačiau šios ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos aplinkybės nepripažino E. K. atsakomybę sunkinančia.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. Institucijos skundas netenkintinas.
6. Ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. kaltės nėra. Institucija skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai neskyrė administracinio poveikio priemonės, t. y. automobilio, kuriuo buvo padarytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 427 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Ši aplinkybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 427 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę, darant neteisėtus veiksmus.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. P., buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo priemonė, tačiau vien šio automobilio vairavimo faktas nėra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti ir daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Taigi, šiuo atveju ginčas kyla dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės buvimo nustatymo. Sprendimą už E. K. administracinio nusižengimo padarymą netaikyti ne jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teismas motyvavo tuo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog transporto priemonės savininkė E. P. būtų žinojusi apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą ir kad ji būtų atsakinga už šios nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, todėl jai priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai ir visapusiškai išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. tvirtino, kad jo draugei E. P. priklausančiu automobiliu administracinių nusižengimų padarymo dieną naudojosi be jos žinios. E. P. ką tik nusipirktą automobilį parvarė iki jo namų ir palikusi jį kieme, išėjo į darbą. Jis neturėjo teisės vairuoti, buvo neblaivus, tačiau labai norėjo pabandyti pavažiuoti su šiuo naujai draugės įsigytu automobiliu, todėl be E. P. žinios vis tiek paėmė raktelius ir jį vairavo. Automobilio savininkė E. P., nurodė, jog ji skubėjo į darbą, todėl jai priklausantį automobilį paliko savo draugo E. K., su kuriuo tuo metu gyveno kartu, namų kieme, o automobilio raktelius paliko bute. Ji žinojo, kad E. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, prie jos jis niekada nevairavo, ji juo pasitikėjo ir tikėjo, kad jis automobilio nevairuos. Šių asmenų nurodytą aplinkybę, kad automobilį BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. įsigijo prieš dvi dienas iki E. K. administracinių nusižengimų padarymo patvirtina pateikta informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 19). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir automobilio savininkės paaiškinimų, administracinių nusižengimų padarymo metu E. K. ir E. P. gyveno kartu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens namuose, abu turėjo galimybę į juos patekti ir disponuoti jame esančiais daiktais. Šioje konkrečioje byloje aktualu ir tai, kad E. P. automobilį buvo įsigijusi tik prieš dvi dienas. Automobilis buvo nupirktas su defektais, kurie aprašyti transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte: kėbulas lankstytas, be priekinių grotelių, išdaužtu priekinio posūkio žibintu, viduje trūksta galinių sėdynių ( b.l.13). Be to transporto savininkė nebuvo spėjusi šį automobilį apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kas leidžia manyti, jog ji žinodama šią aplinkybę nesitikėjo, kad be jos žinios bus paimta nesuremontuota ir neapdrausta transporto priemonė ir ja bus naudojamasi. Todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. P. ne tik, kad nežinojo apie jai priklausančio turto panaudojimą administraciniams nusižengimams daryti, tačiau nėra duomenų, jog ji šį turtą apskritai perleido pažeidėjui, todėl laikytina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą. Remiantis aptartu, E. P. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK minimo straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.
10. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas privalėjo E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė per metus nuo administracinės nuobaudos, paskirtos už tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, įvykdymo. Kaip matyti iš aptariamo ANK straipsnio, už kurį E. K. buvo nubaustas, dispozicijos, atsakomybė atsiranda už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus <...> vairuotojas, t.y., vairuotojui, kuriam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Taigi, šiuo atveju, kai aplinkybė apibūdina patį administracinį nusižengimą ir yra jį kvalifikuojantis požymis, ją pripažinti dar ir asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nėra teisinio pagrindo.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.