Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis suvirintoju UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2015-03-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., teistas 2 kartus: 1) 2016-06-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs; 2) 2017-11-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. l/at, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 3 mėn., įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sugyventinės sveikatos nežymiu sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 4 d. apie 17.40 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) name, Kėdainių m., savo šeimos narei - sugyventinei V. B. tyčia sugriebė už sprando ir lenkė jos galvą žemyn, po to, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė ją, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant grindų, sugriebė V. B. už plaukų ir juos tempė, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei V. B., su kuria gyvena apie 4 metus, tyčia buvo sugriebęs už sprando ir lenkė jos galvą žemyn, kas ji paimtų numestą jo asmens dokumentą, po to, ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė ją, dėl ko nukentėjusioji suklupo, sugriebė jai už plaukų ir juos tempė. Supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. Jo veiksmus matė bent trys kaimynai, kažkuris jį nuo sugyventinės nutraukė. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi V. B. parodė, kad ji kartu su E. M. gyvena keturis metus, veda bendrą ūkį. E. M. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, neblaivus tampa agresyvus, neįmanoma jo nuraminti. 2017-12-04 apie 17.40 val. ji pakėlė buto durų kilimėlį ir pasakė, kad E. M. pasiimtų ten padėtą savo asmens tapatybės kortelę. E. M. buvo neblaivus, ranką padėjo jai ant sprando ir jėga ėmė lenkti jos galvą žemyn norėdamas, kad ji pakeltų jo dokumentą. Ji juto fizinį skausmą, pakėlė kortelę ir padavė M. Tada jis ją paleido, o ji nuėjo į bendro naudojimo tualetą ir ten užsirakino, nes bijojo jo. M. ėmė ją šaukti, įžeidinėti. Kai ji nuėjo prie savo buto ir atrakino duris, M. staiga sugriebė jai už dešinės rankos ir ėmė tempti į butą. Jai skaudėjo, ji bandė išsivaduoti, suklupo buto koridoriuje. Kaimynai J. ir S. M.ramino, bet jis vis vien sugriebė jai už plaukų ir tempė ją į butą. Kažkas iš kaimynų M. nuo jos nustūmė, o kaimynė J. iškvietė policiją (I tomas, b. l. 36, 40).

Blaivumo patikrinimo testo metu nustatytas, kad V. B.blaivi (0,00 promilių) (1 tomas, b. l. 31), o E. M. nustatytas 2,00 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 79).

Liudytojas S. S.parodė, kad M. pažįsta apie 4-5 mėnesius, jo bute kiekvieną vakarą girdi triukšmą, keiksmažodžius, riksmus. Į namus 2017-12-04 jis grįžo apie 17 val. ir būdamas namo koridoriuje girdėjo, kad V. yra užsidariusi bendro naudojimo tualete, o E. M. buvo koridoriuje, rėkavo, plūdosi. Po pusvalandžio jis išgirdo dar stipresnį M. rėkimą, jis rėkė ant V., reikalavo atiduoti jam dokumentus. Jis išėjo iš savo buto pažiūrėti kas vyksta, nes triukšmas jau buvo didelis. Koridoriuje jau buvo kaimynė iš 307 buto A. Č., J. iš (duomenys neskelbtini) buto. Jos žodžiu bandė raminti neblaivų, agresyvų, įsisiautėjusį E. M.. Tuo metu V. tupėjo prie savo buto durų, buvo labai išsigandusi. M. rėkė, ranka buvo suėmęs V. už sprando, lenkė žemyn jos galvą, reikalavo dokumentų. V. buto durys buvo kiek praviros, M. liepė jai eiti į kambarį, tačiau V. atsisakė. T. M.sugriebė V. už rankos, tempė ją jėga į butą. Aiškiai buvo matyti iš veido išraiškos, kad V. skauda ranką. Jis bandė M. sustabdyti, neleido jam įeiti į butą su V., bet nepavyko. Tada komendantė A. griebė rankomis M. už nugaros ir stipriai jį atitraukė nuo V. Daugiau M. nebepuolė, nes kaimynė J. ėmė skambinti policijai. Tai išgirdęs M. puolė bėgti (1 tomas, b. l. 53).

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2017-12-04 vakare, kiek buvo laiko nepamena, ji išėjo parūkyti į bendro naudojimo koridorių. Ten jau buvo kaimynė J. ir neblaivus M.. Netrukus iš tualeto išėjo V. ir ėjo link savo buto. Staiga prie V. pribėgo M., rankomis sugriebė jai už pečių, rankų ir V. dėl to suklupo. V. prašė paleisti, šaukė. Ji iš V. balso suprato, kad jai skauda. Prie M. priėjo kaimynai S., A., jį ramino. Kiek toliau stovėjo ji ir kaimynė J.. A. griebė rankomis M., atitraukė jį nuo V., o J. kvietė policiją. Tai išgirdęs M. puolė bėgti (1 tomas, b. l. 60).

Liudytoja J. B.parodė, kad 2017-12-04 E. M. jau nuo pietų kėlė triukšmą bendro naudojimo patalpose, iš balso suprato, kad jis neblaivus. Apie 17.30 val., B. nuėjo į tualetą, o M. iš jos reikalavo kažkokių dokumentų. B. išėjus iš tualeto, M. pribėgo prie jos ir griebė už plaukų, tempė juos. B. šaukė, prašė paleisti. B. suklupo, o M. vis dar tempė jai už plaukų. Ji iškvietė policiją, o M. pasišalino (1 tomas, b. l. 67).

Liudytoja A. Z. parodė, kad E. M.dažnai kelia triukšmą, pykstasi su sugyventine V. B.. 2017-12-04 apie 17.30 val., ji išgirdo didelį triukšmą bendro naudojimo koridoriuje - rėkė kaimynai J., E.. Išėjusi iš savo buto ji matė, kad V. B.yra suklupusi ant slenksčio prie savo buto durų, o prie jos stovėjo M., kažką rankomis jai darė. Ji iš nugaros pusės griebė E. M.už rūbų ir stipriai jį patraukė nuo B.. Tuo metu kaimynė J. telefonu iškvietė policiją (1 tomas, b. l. 74).

Dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusioji vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisakė, nes sužalojimo žymių nebuvo (1 tomas, b. l. 48).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. apie 17.40 val., E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei - sugyventinei V. B. tyčia sugriebė už sprando ir lenkė jos galvą žemyn, po to, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė ją, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant grindų, sugriebė V. B. už plaukų ir juos tempė, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie ketverius metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojų – kaimynų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo sugyventinės atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo teistumų priešistorė, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, todėl atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą nuteisiamas jau trečią kartą, pirmą kartą dėl to paties buvo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str., tai yra išvadų nepadarė, toliau darė ir ketvirtą kartą vėl padarė tokį patį nusikaltimą, vėl smurtavo prieš tą pačią moterį, visi teistumai neišnykę, kas rodo, jog ir toliau smurtaudamas, jis savo elgesio kritiškai nevertina, nepergyvena dėl padarytų veiksmų, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi ketvirtą kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą kaltinamasis iš įvykio vietos pabėgo, nesiėmė priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – atsiprašyti nukentėjusiosios, pasirūpinti jos sveikata ir pan., o sulaikytas mušęs sugyventinę policijos pareigūnams neprisipažino (1 tomas, b. l. 13), pirmos apklausos metu prisipažino tik iš dalies (1 tomas, b. l. 98), pažeidė kitoje byloje paskirtą kardomąją priemonę nesiartinti prie nukentėjusiosios (2 tomas, b. l. 13), nes paskutinis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, nes yra sulaikytas/suimtas, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios savijautos.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį, kuri buvo išgąsdinta, patyrė fizinį skausmą; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 tomas, b. l. 1-29): 2015-03-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl tos pačios nukentėjusiosios – kaip nurodė kaltinamasis - sumušimą nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., teistas 2 kartus už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą - 2016-06-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, o 2017-11-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. l/at., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 3 mėn., nuosprendis įsiteisėjęs (2017-12-19), turintis neišnykusį teistumą, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padaręs praėjus savaitei nuo nuosprendžio paskelbimo, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs, todėl nuobaudos galioja, nuo 2016-09-08 iki 2017-11-02 buvęs įrašytas į Priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, iki sulaikymo dirbęs, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą sistemingai smurtaujančiam kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatant atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė (BK 54 str. 3 d.), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2017-11-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 1 d., 2 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra trijų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas/suimtas nuo 2017-12-04 (1 tomas, b. l. 82, 117-118). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, turi neišnykusį teistumą, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., ), be to, už nusikaltimą, už kurio padarymą kaltinamasis pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.), kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis, teismo įsitikinimu, nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti ne tik kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, bet ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, siekiant užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą, teisę gyventi saugioje ir ramioje aplinkoje.

Proceso išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis proceso eigoje buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį - valstybei nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. - bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. lapkričio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-12-21.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-11-10 iki 2017-11-12, ir nuo 2017-12-04 iki 2017-12-21 (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).