Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Byla Nr. ATP-1033-628/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
ATP-1033-628/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1033-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01903-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. sausio 11 d., apie 14.15 val., Vilniuje, Ozo g. 18, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį autobusą Neoplan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad dalyje, kurioje nurodomi pažeisto teisės akto punktai, įvardinti Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 132 p, tačiau nei pažeidimo esmės aprašyme, nei nurodant pažeistų teisės aktų punktus, M. S. nebuvo kaltinamas pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo A. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu iš esmės skyrėsi nuo paaiškinimų, duotų iš karto po eismo įvykio. Pastarasis 2013 m. sausio 11 d. policijos pareigūnams savo paaiškinime nurodė, kad per langą matė, kaip automobilis Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į autobusą Neoplan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, paaiškino, kad buvo matyti, jog automobilį Renault vairavo apie 30 metų vyras, bet atpažinti jo negalėtų, nes buvo užrasoję langai. Tuo tarpu duodamas parodymus 2013 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, liudytojas A. B. paaiškino, kad įvykio metu, būdamas maždaug 50 metrų atstumu ne tik matė, bet ir girdėjo automobilio buferio kontakto su kitu buferiu garsą, taip pat matė, kaip Renault automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar, atsižvelgiant į nustatytų apgadintų transporto priemonių pažeidimų pobūdį, dviejų transporto priemonių kontaktas galėjo sukelti garsą.

Apeliaciniu skundu abejojama ir tuo, kad garsas, kurį girdėjo liudytojas A. B., sėdėdamas autobuse uždarytais langais, sningant, 50 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos, buvo automobilio kontakto su autobusu garsas.

Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių susijusių su nagrinėjamu eismo įvykiu, t.y. nebuvo nustatyta, ar ant automobilio Renault ir autobuso Neoplan esantys apgadinimai atsirado vienu metu, ar šios transporto priemonės dalyvavo viename eismo įvykyje, nes tiriant įvykį minėtos transporto priemonės nebuvo sugretintos, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jo vairuojamas automobilis yra senas ir ant jo iš ankščiau yra daug įvairių apgadinimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepašalino visų prieštaravimų esančių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš 2013 m. vasario 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto M. S., matyti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir 234 p. pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei pažeidimo esmės aprašyme, esančiame minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nurodant pažeistų teisės aktų punktus, apeliantas nebuvo kaltinamas pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negali.

Iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateikto 2013 m. vasario 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad protokolo dalyje, kur nurodomi teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti punktai, yra įvardinti Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p. ir 234 p. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 132 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tuo tarpu 234 punkte nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių 234 punktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., numato reikalavimą apie eismo įvykį pranešti policijai. Būtent šio punkto pažeidimo pagrindu apeliantas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., numatantį atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, nagrinėjamu atveju 234 punkto, reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad minėto administracinio teisės pažeidimo protokolo dalyje, kur nurodomi Lietuvos Respublikos ATPK straipsniai, numatantys atsakomybę už protokole įvardintų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nurodytas ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad protokole nebuvo suformuotas kaltinimas dėl M. S. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo A. B. parodymai yra prieštaringi, jo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo pastarojo pirminiame paaiškinime nurodytų aplinkybių, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas šio asmens parodymus duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes nurodytas jo pirminiame paaiškinime (b. l. 9) jokių esminių prieštaravimų juose nenustatė. Tokių prieštaravimų neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti vertinami kaip pagrindas nesivadovauti tokių liudytojų parodymais. Pabrėžtina ir tai, kad netikėti A. B. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Iki nagrinėjamo eismo įvykio dienos pastarasis administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. nepažinojo, todėl byloje nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi, tokios aplinkybės neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas.

Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina ir tai, kad liudytojo A. B. parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai: transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 14), apgadintų transporto priemonių fotolentelės (b. l. 15-17). Be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad 2013 m. sausio 11 d., apie 14.15 val., atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę Ozo gatvėje Vilniuje. Iš savo stovėjimo vietos judėjo atbuline eiga. Kadangi galinis jo vairuojamo automobilio Renault Laguna lango stiklas buvo padengtas ledu, manevrą stebėjo per šoninio vaizdo veidrodėlius. Pajuto automobilio ratą į kažką įsirėmus, manė, kad ratas užvažiavo ant sniego ar šaligatvio krašto. Išlipęs ir apžiūrėjęs savo automobilį, jokių apgadinimų nematė, buvo pavargęs po sesijos. Papildomai paaiškino, kad jo automobilis senas, turi daug įvairių įbrėžimų. Aplink automobilį taip pat nieko įtartino nepastebėjo, joks asmuo jam jokio ženklo kad jis būtų kontaktavęs su kita transporto priemone nedavė, todėl nieko blogo neįtardamas nuvažiavo toliau. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. S., vairuodamas automobilį Renault Laguna atbuline eiga, pajuto kažkur atsitrenkęs, išlipęs apžiūrėjo savo transporto priemonę, tačiau jokių apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo ir dėl to iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tuo tarpu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2013 m. vasario 8 d. paaiškinimo (b. l. 13) matyti, kad apelianto mama po kelių savaičių Renault Laguna automobilio apgadinimus pastebėjo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apgadinimai nebuvo tokie nepastebimi, kad jų nebuvo įmanoma pastebėti iš karto po eismo įvykio išlipus ir apžiūrėjus savo transporto priemonę.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodo ir nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos apgadinto automobilio ir autobuso fotonuotraukos (b. l. 15-17). Iš jų matyti, kad įbrėžtas Renault Laguna automobilio galinis dešinės pusės žibintas bei įlenktas galinis dešinės pusės sparnas, įbrėžtas galinio bamperio dešinys šonas, įbrėžtas ir įlenktas galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durys. Visų minėtos transporto priemonės apgadinimų aukštis 0,50-0,95 m. Tuo tarpu fotonuotraukose užfiksuoti autobuso Neoplan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra tokiame pačiame aukštyje kaip ir automobilio Renault Laguna nustatyti apgadinimai, t.y. 0,50-0,95 m aukštyje. Be to, ant minėto autobuso kairės pusės galinio bamperio matyti žalios spalvos dažai, o M. S. vairuojamas automobilis Renault Laguna yra tokios pačios spalvos, todėl abejoti, kad minėti automobilio ir autobuso apgadinimai atsirado būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, ar ant automobilio Renault ir autobuso Neoplan esantys apgadinimai atsirado vienu metu, ar šios transporto priemonės dalyvavo viename eismo įvykyje, nes tiriant įvykį minėtos transporto priemonės nebuvo sugretintos, vertinami kaip M. S. pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), ėmėsi visų galimų priemonių pažeidimui ir už jį atsakingiems asmenims išaiškinti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

M. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė