- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3064-1008/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00928-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., R. L., A. L.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. L., R. L., A. L., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad pareiškėjo močiutė V. L. po vyro A. L. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo ne tik kilnojamąjį turtą, išvardintą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, tačiau ir nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu 1a1/ž; pastatą – vasaros virtuvę plane pažymėta 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą plane pažymėtą 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, plane pažymėtą – k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kad pareiškėjo tėvas A. L. po motinos V. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė motinos palikimą pagal 1995 m. liepos 26 d. testamentą; 3) kad pareiškėjas A. L. po savo tėvo A. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė tėvo palikimą pagal įstatymą.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė V. L.. Jos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini) V. L. 1995 m. liepos 26 d. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūno, kuriuo savo sūnui (pareiškėjo tėvui) A. L. paliko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, 4 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną. Dėl palikimo priėmimo pagal testamentą A. L. į notarą nesikreipė, tačiau po motinos mirties liko gyventi gyvenamajame name su savo šeima ir užvaldė bei prižiūrėjo visą motinos turėtą turtą, juo rūpinosi, remontavo, dirbo žemę. (duomenys neskelbtini) mirus A. L., visą likusį po jo mirties turtą užvaldė sūnus A. L., kuris ir iki tėvo mirties ir iki dabar čia gyvena, rekonstruoja gyvenamąjį namą, dirba žemę ir kt. Kaip paaiškėjo, V. L. nuosavybės teisės buvo tinkamai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre tik į 4,0800 ha ploto žemės sklypą, o likęs nekilnojamasis turtas neįregistruotas ir neinventorizuotas. Pareiškėjui pavyko rasti Pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 1966 m. vasario 7 d. bei patvirtintą Mažeikių notaro, kurios pagrindu gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais pareiškėjo senelis A. L., t. y. V. L. sutuoktinis įsigijo iš A. P. už 1000 rublių. Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Telšių filialo gautas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, iš kurio matyti, kad A. L., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo jo sutuoktinė V. L., tačiau paveldimo turto sąraše nei gyvenamojo namo, nei ūkinių pastatų nėra, paveldėti tik kilnojamieji daiktai. Iš to paties archyvo dar anksčiau gautos Mažeikių rajono Mažeikių apylinkės (duomenys neskelbtini) 1991-1995 m. ūkinių knygų kopijos, iš kurių matyti, kad jog šiame kaime gyveno L. V., D., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Taip pat knygoje įrašyti gyventojai A. L. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. L. gim. (duomenys neskelbtini). Analogiškas aplinkybes patvirtina ir Mažeikių apylinkės seniūnijos išduotos pažymos apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurių matyti, jog tiek V. L., tiek jos sūnus A. L., tiek pareiškėjas, nuo 1993 metų gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono pirmasis notarų biuras 2023 m. vasario 8 d. pateikė pažymą, jog dėl V. L. ir jos sūnaus A. L. palikimų priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos. Vertinant turimus rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog dėl A. L. (senelio) palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik jo sutuoktinė V. L., kuriai ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Nors į paveldėjimo teisės liudijimą nekilnojamasis turtas neįtrauktas, tačiau iš 1966 m. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad jis buvo įgytas, o įrašai (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose bei pažymos apie deklaruotas gyvenamąsias vietas liudija, jog V. L. po vyro mirties valdė tiek gyvenamąjį namą, tiek kitus statinius. Kiti išvardinti rašytiniai įrodymai, be abejonės patvirtina ir kitus du juridinę reikšmę turinčius faktus, jog po V. L. mirties jos palikimą pagal testamentą, faktiškai užvaldydamas turtą priėmė sūnus A. L., o po pastarojo mirties jo turtą, faktiškai jį užvaldydamas, priėmė sūnus – pareiškėjas A. L., todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. L. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. L. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tarnyba neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo pareiškimą, jeigu nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L.. A. L. 1966 m. vasario 7 d. nuosavybės teise iš A. P. už 1000 rublių įsigijo gyvenamąjį medinį namą keturių gyvenamųjų kambarių ir dviejų virtuvių, medinį klėtį, molinį tvartą su daržinėmis ir abiejų galų, esančius (duomenys neskelbtini). Po A. L. mirties atsiradusį palikimą paveldėjo jo žmona, pareiškėjo močiutė V. L.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Mažeikių valstybinės notarinės kontoros valstybinio notaro išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Minėtame liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro ½ motociklo IŽ-Jupiter 3K, 1978 m. laidos, ir piniginis indėlis su priskaitomais procentais, esantis Mažeikių taupomojoje kasoje Nr. 6863/013 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). V. L. 1995 m. liepos 26 d. sudarė testamentą, patvirtintą seniūno, kuriuo patvarkė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 4 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai mirties dieną, palikti sūnui A. L.. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad V. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Paveldėjimo byla notarų biure dėl mirusiosios palikimo nebuvo užvesta, tačiau iš pažymos apie paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog velionės sūnus A. L. nuo 1993 m. sausio 19 d. buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini). A. L., pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje. Po A. L. mirties į notarų biurą dėl atsiradusio palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog velionio sūnus – pareiškėjas A. L. nuo 1993 m. sausio 19 d. deklaruotas (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame kaime, kur buvo deklaruota pareiškėjo močiutė ir tėvas.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjo senelio A. L. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. A. L. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo A. L. mirties (duomenys neskelbtini), palikėjo sutuoktinė V. L. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė, tačiau išduotame Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, nebuvo įrašytas visas palikėjo turtas, t. y. minėtame liudijime neįrašyti duomenys apie palikėjo turėtą nekilnojamąjį turtą. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog A. L. iki mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo įgijęs ne tik Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą aprašytą turtą, tačiau ir gyvenamąjį medinį namą keturių gyvenamųjų kambarių ir dviejų virtuvių, medinį klėtį, molinį tvartą su daržinėmis ir abiejų galų, esančius (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad V. L. paveldėjo ir minėtą turtą, kadangi vien ta aplinkybė, jog nebuvo atlikta pastatų teisinė registracija, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog V. L. neatsirado nuosavybės teisės į minėtą turtą. Pastebėtina, jog teisinė pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.
Byloje esantys duomenys, taip pat patvirtina, jog po V. L. mirties, pareiškėjo tėvas ir velionės sūnus A. L. faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo motinos V. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjo tėvas A. L. po savo motinos V. L. mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, liko gyventi V. L. priklausiusiame nekilnojamajame turte, todėl teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog A. L. faktiniu valdymu priėmė po V. L. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu.
Byloje esančių duomenų visuma, taip pat nekelia abejonių, jog po A. L. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas A. L.. Pastebėtina, jog pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai užvaldė likusį nekilnojamąjį turtą, liko jame toliau gyventi, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimų priėmimo nėra, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridiniai faktai nustatytini tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė V. L. gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro A. L. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo ne tik kilnojamąjį turtą, išvardintą (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą, tačiau ir nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu 1a1/ž; pastatą – vasaros virtuvę plane pažymėta 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą plane pažymėtą 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – šulinį, plane pažymėtą - k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė motinos V. L. palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti priėmė tėvo A. L. palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.