Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo ir Nutarimo surašymo metu) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. To paties įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Kaip matyti, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas imperatyvus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu su tam tikromis išimtimis, t. y. draudimas netaikomas pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Kitaip tariant, paros metu nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai turi būti parduodami arba išpilstyti, arba tik su atidaryta pakuote vartoti vietoje.

LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr. LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, patikrinimų tikslą, rūšis, pavedimų skyrimo, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarką, trukmę, dokumentų patikrinimo ir veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką nustato Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25, o 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-402 pakeistomis ir išdėstytomis nauja redakcija Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Patikrinimų tikslas – nustatyti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholio produktais, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, reikalavimų, vertinti informaciją apie ūkio subjektą, teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių (Taisyklių 5 punktas).

Pagal šias Taisykles nustatytos dvi ūkio subjektų veiklos patikrinimų rūšys – planinis ir neplaninis patikrinimai (6 punktas).

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad Departamento valstybės tarnautojai, atliekantys ūkio subjekto veiklos patikrinimus, privalo turėti Departamento direktoriaus pasirašytą nustatytos formos pavedimą, įpareigojantį atlikti patikrinimą. Pavedime turi būti nurodyta valstybės tarnautojo (-ų), kuriam (-iems) pavesta atlikti patikrinimą, vardas (-ai) ir pavardė (-ės), pareigos, patikrinimo tikslas ir rūšis, trukmė, tikrinamojo ūkio subjekto pavadinimas ir adresas, konkreti diena, kurią bus tikrinama. Kai atliekami neplaniniai patikrinimai, Pavedime turi būti nurodyta valstybės tarnautojo (-ų), kuriam (-iems) pavesta atlikti patikrinimą, vardas (-ai) ir pavardė (-ės), pareigos, patikrinimo tikslas ir rūšis, vietovė ir konkreti diena, kurią bus tikrinama. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad ūkio subjekto patikrinimą gali atlikti tik įgalioti asmenys ir turintys nustatytos formos pavedimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento direktorius 2017 m. liepos 13 d. pavedimu Nr. ATK1-118 pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei J. T. ir vyriausiajam specialistui R. D. 2017 m. liepos 20–21 d. patikrinti ūkio subjektus Vilniaus miesto savivaldybėje. Patikrinimo tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholiu ir tabaku, o patikrinimo rūšis – neplaninis.

Pagal Taisyklių 29 punktą neplaninio patikrinimo metu Departamento valstybės tarnautojai gali atlikti prekių pirkimą, siekdami nustatyti, ar ūkio subjektas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir (ar) nevykdo kitokios neteisėtos veiklos.

Iš 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-098 matyti, kad minėti Departamento darbuotojai 2017 m. liepos 21 d. 1–3 val. patikrino pareiškėjai UAB „Akepus“ priklausantį barą, esantį adresu: Pergalės g. 4, Vilniuje. Patikrinimo metu baro veikla buvo stebima iš lauko ir užfiksuoti 2 alkoholinių gėrimų išsinešimo iš baro patalpų faktai. 1 val. 32 min. R. D. atliko kontrolinį pirkimą – nupirko keturias alaus skardines, jas įmonės darbuotoja atidarė ir padavė pirkėjui. Patikrinimo metu buvo nufotografuota prekybos salė, alkoholiniai gėrimai, kontrolinė kasos juosta, įsigijimo dokumentai, baro asortimento kainos. Protokolą pasirašė Departamento specialistai J. T. ir R. D.. Su juo pasirašytinai tą pačią dieną buvo supažindinta alkoholinius gėrimus pardavusi barmenė-pardavėja N. V..

Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš faktų fiksavimo protokolo turinio, jame nustatyti faktai, susiję su atlikto patikrinimo laiku, vieta, nurodyti pareigūnai, atlikę patikrinimą, detaliai aprašytas R. D. alaus skardinių pirkimo atvejis, o dėl kitų epizodų nurodyta, kad buvo užfiksuoti du alkoholinių gėrimų išsinešimo iš baro patalpų faktai, nes patikrinimo metu baro veikla buvo stebima ir iš lauko.

Departamento vyriausioji specialistė J. T., vadovaudamasi 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-098 ir Departamento surinkta medžiaga, 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė protokolą Nr. ATK2-103, kuriame nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Šį pažeidimą išdėstė trimis epizodais. Pirmasis epizodas – 2017 m. liepos 21 d. 00:00 val. įmonės barmenė-pardavėja N. V. O. V. pardavė du butelius alaus ir du butelius degtinės, šiuos butelius atidarė, o pirkėjas juos išsinešė iš baro patalpų. Antrasis epizodas – tą pačią dieną 1 val. 30 min. N. V. Y. K. (Y. K.) pardavė vieną butelį degtinės, jį atidarė, padavė pirkėjui ir įspėjo, kad alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje, tačiau pirkėjas degtinės butelį iš baro patalpų išsinešė. Trečias epizodas – tą pačią dieną 1 val. 32 min. N. V. Departamento darbuotojui R. D. pardavė keturias skardines alaus, skardinių pakuotę pažeidė, tačiau iki galo neatidarė (skardinių liežuvėliai buvo pažeisti, tačiau visiškai neatplėšti, todėl iš skardinių vartoti alkoholį nebuvo galimybės), neįspėjo, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje. R. D. iš baro patalpų alaus skardines iš karto netrukdomai išsinešė.

Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą.

Dokumentai, kuriais Departamento valstybės tarnautojai fiksuoja patikrinimų rezultatus, išvardinti Taisyklių 31 punkte, t. y. patikrinimo protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, faktų fiksavimo protokolas, protokolas, patikrinimo pažyma, materialinių vertybių atsakingo saugojimo aktas, daiktų paėmimo protokolas, dokumentų paėmimo protokolas.

Pagal Taisyklių 31.2 papunktį administracinio nusižengimo protokolas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal 31.4 papunktį protokole Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai nustatomi Departamentui neatliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimo arba po atlikto patikrinimo atlikus papildomus veiksmus, siekiant surinkti patikslinančią ar papildomą informaciją ir nustačius minėto įstatymo reikalavimų ar kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus veiklai su alkoholio produktais, pažeidimus.

Kaip matyti, Alkoholio kontrolės įstatyme reikalavimai protokolo turiniui ir formai nenustatyti, tačiau dėl protokolo turinio yra nukreipiama į Administracinių nusižengimų kodeksą, kuriame reikalavimai protokolo turiniui detaliai išdėstyti, o administracinio nusižengimo protokolo forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Teismas, įvertinęs 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. ATK2-103 turinį, su pareiškėjos argumentais iš dalies sutinka.

Šis protokolas surašytas vadovaujantis Taisyklėmis patvirtinta protokolo forma, bet ne minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinta administracinio nusižengimo protokolo forma. Iš protokolo turinio matyti, kad jį surašė vyriausioji specialistė J. T., vadovaudamasi 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-098 ir kita medžiaga, jame nurodyta įmonė, pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymą (pareiškėja), jos rekvizitai, nurodyta pažeidimo sudėtis ir teisinis pagrindas, prie protokolo pridėti dokumentai, kuriais remiantis nustatytas pažeidimas, protokolą pasirašė įgaliotas asmuo vyriausioji specialistė J. T.. Taip pat matyti, kad pareiškėja protokolo nepasirašė, jame nenurodyti liudytojų adresai, telefonų numeriai, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo.

Pažymėtina, kad šis protokolas UAB „Akepus“ išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. S-2330, adresu: Fabijoniškių g. 43-36, Vilnius, ir elektroniniu paštu info@chiefpizza.lt. Šiame rašte ne tik nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta, tačiau taip pat pasiūlyta įmonei iki 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikti rašytinius paaiškinimus dėl galimai padaryto pažeidimo, pasiūlyta susipažinti su bylos medžiaga.

Iš minėto faktų fiksavimo protokolo matyti, kad su juo UAB „Akepus“ darbuotoja barmenė- pardavėja N. V. buvo supažindinta pasirašytinai ir vieną egzempliorių gavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad jau 2017 m. liepos 21 d. įmonė žinojo apie pradėtą tyrimą.

Pažymėtina, jog LVAT yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). LVAT laikosi nuomonės, kad ūkio subjekto teisinė atsakomybė neatskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie atliekami prekybos vietoje. Taigi, ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto (pareiškėjos) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimus, nagrinėjamu atveju pardavėja-barmenė N. V. laikytina tinkama pareiškėjos atstove ir neplaninio patikrinimo metu ne tik galėjo dalyvauti, bet ir dalyvavo patikrinime, galėjo teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus be atskiro įmonės vadovo įgaliojimo ar leidimo.

Liudytojų adresai nurodyti apklausos protokoluose, kurie pridėti prie 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolo.

Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad Departamentas laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo proceso šalims raštu pranešti apie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlė susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kai kurios informacijos nenurodymas protokole nėra esminis pažeidimas, nes visi reikalaujami duomenys buvo surinkti ir pateikti kartu su protokolu pareiškėjai.

Bylos nagrinėjimo tvarka nurodyta Alkoholio kontrolės įstatymo 38 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis.

Ginčijamu Nutarimu pareiškėjai paskirta 360 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą. Departamentas iš surinktos medžiagos nustatė, kad UAB „Akepus“ priklausančiame bare, adresu: Pergalės g. 4, Vilnius, draudžiamu laiku (nuo 20:00 val. iki 8:00 val.) buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti, t. y. barmenė-pardavėja N. V. 2017 m. liepos 21 d. apie 00.00 val. pardavė O. V. du butelius alaus „Tauras Tradicinis“ ir du butelius degtinės „Švogerių Tradicinė“, alaus ir degtinės butelius atidarė, o O. V. nusipirktus alkoholinius gėrimus polietileniniame maišelyje išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (1 epizodas); 1.30 val. ta pati barmenė pardavė Y. K. (Y. K.) vieną butelį degtinės „Moskovskaya Osobaya“, degtinės butelį atidarė, padavė pirkėjui, įspėjo, kad alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje, tačiau jis degtinės butelį iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (2 epizodas); 1.32 val. N. V. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. D. pardavė 4 skardines alaus „Horn Disel“, alaus skardinių gamyklinę pakuotę pažeidė, tačiau iki galo neatidarė (t. y. skardinių liežuvėliai buvo pažeisti, tačiau iki galo neatplėšti, todėl iš skardinių alkoholio vartoti nebuvo galimybės), kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, R. D. neįspėjo, pastarasis alaus skardines iš viešojo maitinimo vietos iš karto netrukdomai išsinešė (3 epizodas). Konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė teisėtų ir efektyvių veiksmų (neinformavo pirkėjų asmeniškai, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje (1, 3 epizodai), neišpilstė alkoholinių gėrimų (1, 2, 3 epizodai), nepateikė taros alkoholiniais gėrimams vartoti (1, 2, 3 epizodai), neatsisakė parduoti alkoholinių gėrimų, nors iš pirkėjų įsigyto alkoholinių gėrimų kiekio matė, kad jie nebus vartojami vietoje (1 ir 3 epizodai), pardavė maišelį, skirtą alkoholiniams gėrimams susidėti (1 epizodas), iki galo tinkamai vartoti alkoholinių gėrimų skardinių neatidarė, t. y. tik nežymiai atplėšė skardinių liežuvėlius, tačiau faktiškai skardinių neatidarė (3 epizodas). Departamentas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsižvelgęs į jos veiksmų sistemiškumą, paskyrė baudą, artimą sankcijos vidurkiui.

Iš Nutarimo ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja nagrinėjant bylą Departamente nedalyvavo, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Pranešimas apie posėdį jai buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, todėl laikytina, kad apie posėdį buvo pranešta tinkamai. Tai, kad pareiškėja pažeidimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu aktyviai nesinaudojo savo teisėmis, t. y. neteikė paaiškinimų, įrodymų, prašymų ir pan., nesudaro pagrindo teigti, kad Departamentas pareiškėjai šiuos veiksmus kokiu nors būdu suvaržė atlikti.

Iš ginčijamo Nutarimo matyti, kad Departamentas minėto punkto pažeidimą nustatė vadovaudamasis 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolu, Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų R. D., J. T. 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniais pranešimais, Departamento laikinai einančio Tabako ir alkoholio skyriaus vedėjo pareigas J. K. 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniu pranešimu, pirkėjų Y. K. ir O. V. 2017 m. liepos 21 d. apklausos protokolais, nuotraukomis, kasos kvitais ir kitais duomenimis.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 27 punktą, Departamento pareigūnai yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašytini administracinių nusižengimų protokolus. Pagal Taisyklių 35 punktą, patikrinimo medžiaga po patikrinimo pateikiama Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjui. Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas, susipažinęs su atlikto patikrinimo medžiaga, organizuoja nustatyto pažeidimo, jei jis nustatytas, tolesnį tyrimą.

Iš J. K. 2017 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-19 matyti, kad jis, laikinai einantis Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo pareigas, pranešė Departamento direktoriaus pavaduotojai, laikinai vykdančiai direktoriaus funkcijas, apie 2017 m. liepos 21 d. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų J. T. ir R. D. atliktą viešojo maitinimo vietos, esančios Pergalės g. 4, Vilniuje, patikrinimą. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad J. K. stebėjo patikrinimą iš šalies, tačiau pats patikrinimo neatliko, tarnybiniame pranešime detaliai išdėstė pastebėtas aplinkybes ir galimai daromus pažeidimus. Šiuo tarnybiniu pranešimu pasiūlė surinktą medžiagą pridėti prie UAB „Akepus“ neplaninio patikrinimo medžiagos ir tęsti tyrimą dėl galimai padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų. Taigi, Departamento pareigūnas J. K. vykdė teisės aktų pavestas funkcijas, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jo tarnybinio pranešimo surašymo teisėtumu.

2017 m. liepos 21 d. apklausos protokole (apklausa pradėta 1 val. 40 min., baigta 2 val.) Y. K. nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 1 val. 35 min. su draugu atėjo į barą Pergalės g. 4, Vilniuje, ir nusipirko butelį degtinės. Pardavėja šį butelį atidarė ir pasakė, kad jo negali išsinešti iš baro, tačiau jis vis tiek jį paslapčia išsinešė.

2017 m. liepos 21 d. apklausos protokole (apklausa pradėta 00 val. 20 min., baigta 00 val. 35 min.) O. V. nurodė, kad apie 00:00 val. atėjo į naktinę parduotuvę, esančią Naujojoje Vilnioje, S. Batoro g. „Maxima“ parduotuvėje, išgėrė vieną skardinę alaus, nusipirko du butelius mineralinio vandens, du butelius alaus ir du butelius degtinės. Barmenė-pardavėja alaus ir degtinės butelius atidarė. Toje pačioje parduotuvėje nusipirko maišelį, į kurį susidėjo alkoholinius gėrimus, ir išėjo iš baro.

2017 m. liepos 24 d. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. tarnybiniame pranešime Nr. TP-21 nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 1 val. 25 min. kartu su J. T. nuvyko į parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelę. Su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnu Remigijumi Matuko nuėjo į UAB „Akepus“ priklausantį barą Pergalės g. 4, Vilniuje, ir atliko kontrolinį alkoholinių gėrimų pirkimą: įsigijo keturias skardines alaus, pardavėja skardinių gamyklinę pakuotę pažeidė, tačiau iki galo neatidarė, neinformavo, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, jie išėjo iš baro, o tada grįžo atlikti patikrinimą.

Tą pačią dieną tarnybiniame pranešime Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė J. T. iš esmės nurodė identiškas aplinkybes kaip ir R. D., tik papildomai pažymėjo, kad prieš pradedant patikrinimą Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo pareigas einantis J. K. perdavė bare parduodamų alkoholinių gėrimų pirkėjų O. V. ir Y. K. rašytinius apklausos protokolus, kuriuose nurodyta, kad bare buvo parduoti alkoholiniai gėrimai išsinešti.

Teismui nėra pagrindo abejoti minėtų pirkėjų apklausos protokoluose ir Departamento vyriausiųjų specialistų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Iš šių apklausos protokolų ir R. D. tarnybinio pranešimo pagrįstai galima daryti išvadą, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val. ir visi trys pirkėjai juos išsinešė iš baro atidarytose pakuotėse, t. y. nebuvo įvykdyta nė viena Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta sąlyga.

Vien tai, kad, parduodama alkoholinio gėrimo butelius ir skardines, pardavėja butelius atidarė ir pažeidė skardinių atidarymo liežuvėlius bei vieną pirkėją įspėjo, kad alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje, nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į alkoholio kontrolės įtvirtintos išimties taikymo sferą.

Įstatymų leidėjas konkrečiai nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad minėto punkto nustatytas reikalavimas būtų įvykdytas, tačiau tokias priemones turi pasirinkti pats ūkio subjektas, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatymo imperatyvių nuostatų laikymąsi.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, o tai reiškia, kad, padarius tokį pažeidimą, pareiškėjos kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015).

Akivaizdu, kad pareiškėjos pasirinktos Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvumo reikalavimo (nebuvo pasirinktos apdairiai, tinkamos ir pakankamos priemonės tikslui pasiekti), nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. Tai, kad per trumpą laiką pažeidimas pasikartojo kelis kartus, leidžia daryti išvadą, kad tai nebuvo atsitiktinis atvejis, o vertintina kaip įprasta įmonės praktika. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja tokiu būdu (efektyvių priemonių nepasirinkimu) pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

Pareiškėja turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima ir atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą. Jei ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų neišsinešami iš prekybos vietos 22:00–8:00 val., jis tuo laiku neturėtų tokių gėrimų pardavinėti pakuotėse.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad Departamento pareigūnai nepaėmė alaus skardinių, neapklausė barmenės-pardavėjos ir kitų liudytojų, todėl negalėjo pašalinti prieštaravimų ir padaryti teisingų išvadų.

Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad kiekvienas Departamento valstybės tarnautojų nustatytas pažeidimo faktas patikrinimo protokole turi būti aprašomas atskirai. Pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, kuriais vadovaudamiesi Departamento valstybės tarnautojai konstatuoja pažeidimą.

Iš 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-098 matyti, kad patikrinimo metu buvo nufotografuota prekybos salė, alkoholiniai gėrimai, kontrolinė kasos juosta, įsigijimo dokumentai, baro asortimento kainos ir prie bylos medžiagos pridėtos nuotraukos. Tai patvirtina, kad pareigūnai laikėsi Taisyklių 22 punkto reikalavimų.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144,00 Eur iki 579,00 Eur bauda. Pagal to paties straipsnio 7 dalį konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nagrinėjamu atveju Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjai paskyrė artimą sankcijos vidurkiui baudą – 360,00 Eur.

Pareiškėjai skirtas baudos vidurkis, teismo nuomone, dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvatus teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Aplinkybių, kad paskirta sankcija akivaizdžiai yra neteisinga, byloje nenustatyta.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad panaikinti ginčijamą Nutarimą remiantis pareiškėjos skundo ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.