Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovėms Birutei Blusevičienei ir Dangirai Bareikienei

teismo posėdyje išnagrinėjo D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio Vilniaus universitete lektoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius D. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnį ir jame nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. nustatyta, kad D. O. galimai savavališkai užėmė dalį R. S. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jame įrengdamas apie 0,03 ha ploto kelią. 2015 m. liepos 1 d. jam buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 44ŽN-201-(14.44.73). D. O. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimą iki 2015 m. rugsėjo 22 d., tačiau 2015 m. rugsėjo 23 d. pakartotinai patikrinus, pažeidimas nebuvo pašalintas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius D. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnį.

Teismo posėdžio metu D. O. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014 m. spalio – lapkričio mėn. jis sutvirtino kelio dangą, nes kelias skirtas patekti į jo sklypus. Pagal Registro duomenis padaryto kelio vietoje yra Stirnų gatvė. Jis taip pat nurodė, kad darydamas kelią vadovavosi detaliuoju planu ir žemės sklypo planais. Žemėtvarkininkai vadovaujasi suklastotu dokumentu ir teigia, kad kelio nėra. Dokumentuose matosi pribraukymai, nors neparašyta kada pataisyta. D. O. nurodė, jog žemėtvarkos skyrius yra šališkas ir bando savo klaidas ištaisyti D. O. sąskaita. D. O. prašė bylą nutraukti, nes jis darydamas kelią vadovavosi oficialiais dokumentais, kuriuose šis kelias pavaizduotas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus Birutė Blusevičienė nurodė, kad 1995 metais buvo suprojektuoti žemės sklypai R. S. ir D. O. 2000 m. žemės dokumentuose yra įbraižytas S. sklypas ir jokių keliukų nėra. 2006 metais pirmą kartą atsiranda keliukas per privačią nuosavybę. Pas D. O. pagal tiksliuosius matavimus kelio nėra. Visi duomenys idealiai atitinka kitus duomenis. Tas kelias turi būti D. O. sklype. Ten kur padarytas kelias yra ne jo žemė, todėl jis turėjo gauti savininko leidimą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė Dangira Bareikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos departamentas išnagrinėjo D. O. skundą dėl Širvintų skyriaus veiksmų ir nurodė, kad nors nėra aiškių duomenų kur yra kelias, bet kompleksiškai vertinant, žemės sklypo dalis, kurioje D. O. padarė kelią, yra valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui ir nėra R. S. žemės sklypo dalies užėmimas. D. O. įsitikinęs, kad kelią įrengė ne per R. S. sklypą. R. S. ribas gali patikslinti darydamas kadastrinius matavimus, nes privatizavimo metu jo sklype kelių nebuvo ir tai Nacionalinę žemės tarnybą suklaidino. Dangira Bareikienė prašė bylą nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad jokių abejonių nekeliančių įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. O. savavališkai užėmė R. S. žemę, nėra, yra tik R. S. pareiškimas dėl savavališko žemės užėmimo, nutiesiant 0,03 ha ploto kelią. Kaip jau minėta, tiek D. O. darydamas kelią vadovavosi žemės sklypų dokumentais ir buvo visiškai įsitikinęs, kad kelią daro dokumentuose numatytoje vietoje. Tai, kad toje vietoje turi būti kelias paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, kuri papildomai nurodė, kad kelias yra valstybinėje, o ne R. S. žemėje.

Remiantis aukščiau išdėstytu, šiuo atveju D. O. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnį nepakanka įrodymų. Be to, šiuo atveju jo veiksmuose nėra ir administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios. Jau minėta, kad D. O. darydamas kelią vadovavosi dokumentais, kuriuose šis kelias pavaizduotas, todėl D. O. veiksmuose nėra tyčinio, sąmoningo ir savavališko žemės užėmimo.

Taigi, remiantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principu, laikytina, kad D. O. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, D. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.