Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimus Nr. 10669 ir Nr. 10670, kuriais nutarta išskaityti iš G. K. mokamų šalpos išmokų paskaičiuotas išmokų permokas po 20 procentų kas mėnesį, įpareigoti atsakovą grąžinti G. K. pagal nurodytus sprendimus išskaičiuotas lėšas, panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. 8145 ir Nr. 8144, kurie numato šalpos išmokų mokėjimo sustabdymą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., įpareigoti atsakovą grąžinti G. K. sulaikytas 1008 Eur dydžio lėšas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31 pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. 8145 ir Nr. 8144. 2017 m. vasario 22 d. patikslintu skundu pareiškėja atsisakė reikalavimų dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti G. K. pagal šiuos sprendimus išskaičiuotas lėšas, nes atsakovas šiuos sprendimus pasinaikino ir jai priklausančias išmokas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. grąžino, prašo bylą šioje dalyje nutraukti.

Pareiškėja skunde ir patikslintuose skunduose bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu jos sesuo G. K. pripažinta neveiksnia, o 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi ji paskirta neveiksnios sesers globėja. Tuo metu G. K. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbiami), tačiau ji visą laiką buvo globojama pareiškėjos namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), ir šalpos išmokas gaudavo būtent šiuo adresu. 2016 m. liepos 29 d. iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškėja sužinojo, kad jos globotinė negaus šalpos pensijos ir tikslinės kompensacijos, nes yra nepranešusi apie deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tuo metu buvo keičiamas G. K. pasas, nes buvo pasibaigęs jo galiojimas, todėl pareiškėja negalėjo atlikti jokių veiksmų dėl jos deklaravimo kitu adresu. G. K. gavus naują pasą, 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja globotinės gyvenamąją vietą deklaravo savo adresu. 2016 m. spalio 8 d. G. K. iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus gavo 2016 m. spalio 6 d. raštus Nr. SS-132 bei Nr. SS-131 ir 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimus Nr. 10669 ir Nr. 10670, kuriuose buvo nurodyta, kad G. K. neinformavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus apie tai, jog nedeklaravo gyvenamosios vietos nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., nors privalėjo apie tai pranešti, todėl už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2016-07-01 šalpos išmokos jai buvo išmokėtos neteisėtai, susidarė 2424,00 Eur šalpos pensijos ir 3030,00 Eur slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos permokos, kurios bus išskaičiuotos iš mokamų šalpos išmokų po 20 procentų kas mėnesį. Pareiškėja mano, kad šie atsakovo sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.13 str. numato, kad neveiksnių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jų globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Tytuvėnų apylinkės seniūnija informavo, kad 2015 m. birželio 19 d. buvo gautas būsto savininkės V. J., gyvenančios (duomenys neskelbiami), prašymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo G. K., todėl seniūnija 2015-07-03 sprendimu G. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis panaikino, nes pastaroji šiuo adresu negyveno. Pareiškėja nieko nežinojo apie sesers gyvenamosios vietos išdeklaravimą, kol socialinės paramos skyrius G. K. nustojo mokėti šalpos išmokas. Pareiškėja mano, kad socialinės paramos skyriaus vedėja viršijo savo įgaliojimus, priimdama sprendimus dėl permokų grąžinimo, nes Šalpos išmokų įstatymas numato, kad tokio rūšies sprendimus gali priimti tik savivaldybės administracijos direktorius. Atsakovo sprendimai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijaus, nes socialinės rūpybos skyrius turėjo teismo sprendimus ir žinojo, kad G. K. nustatyta globa, o pareiškėja paskirta jos globėja, globėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbiami).

Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija su skundu ir patikslintais skundais nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad G. K. šalpos pensija neįgaliam asmeniui mokama vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2009 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 45, o slaugos išlaidų tikslinė kompensacija mokama vadovaujantis 2012 m. vasario 23 d. sprendimu. Nuo 2016 m. liepos mėn. pradėjus gauti duomenis iš Socialinės paramos informacinės sistemos, buvo patikrinti šalpos išmokų gavėjai pagal Gyventojų registro duomenis ir nustatyta, kad G. K. gyvenamoji vieta nėra nurodyta, todėl nuo 2016 m. liepos 1 d. jos gaunamų išmokų mokėjimas buvo sustabdytas. Šių išmokų mokėjimas pratęstas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., atskaitant iš gaunamų išmokų po 20 procentų susidariusią permoką, kadangi nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. G. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbiami). Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 punkte nustatyta, kad šalpos išmokos skiriamos ir mokamos tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, G. K., nedeklaravusi gyvenamosios vietos teisės aktų nustatyta tvarka, nevykdė įstatyme numatytų sąlygų. Šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalis įpareigoja šalpos išmokų gavėją ar globėją pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, o savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba globėjui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jeigu šalpos išmokos gavėjas arba globėjas apie tokias aplinkybes administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 galiojimus panaikino 2016 m. spalio 21 d. sprendimais nuo 2016 m. spalio 1 d., taip pat priėmė sprendimus pratęsti šalpos išmokų mokėjimą nuo 2016 m. spalio 1 d., grąžinant padarytus išskaitymus. Susidariusi šalpos išmokų permoka bus išskaitoma Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Apie tai, kad G. K. pripažinta neveiksnia, o jos globėja paskirta V. M., socialinės paramos skyriui tapo žinoma tik gavus procesinius dokumentus iš Šiaulių apygardos administracinio teismo. V. M. savo, kaip neveiksnios G. K., globėjos teises pradėjo realizuoti tik 2016 m. spalio 17 d., nes tik tada buvo gautas jos prašymas nustatyti G. K. gebėjimus pasirūpinti savimi. Globėja V. M. neinformavo socialinės paramos skyriaus apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų mokėjimui, iš šis faktas leidžia daryti išvadą, kad globėja netinkamai vykdė Šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą pareigą, elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai.

Pareiškėjos patikslinti skundai tenkintini visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo socialinės paramos skyriaus priimtų sprendimų sustabdyti pareiškėjai mokamų šalpos išmokų - šalpos pensijos ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., bei išskaityti iš pareiškėjai mokamų šalpos išmokų nustatytą šalpos išmokų permoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – Įstatymas) ir Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. liepos 8 d., toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 346. Įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad įstatymas taikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – duomenys apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja šalpos išmokų rūšis, kurioms priskiriamos ir šalpos pensijos bei slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnį šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad šalpos išmokos gavėjas <.....>, globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui <.....>, globėjui ar rūpintojui kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui; jei šalpos išmokos gavėjas <.....>, globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad asmens gyvenamoji vieta – tai Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba ta asmens gyvenamoji vieta, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas pripažįstama jo nuolatine gyvenamąja vieta ar gyvenamąja vieta; Nuostatų 39 punktas numato, kad šalpos išmoka mokama pagal šalpos išmokos gavėjo deklaruotą ar nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2009 m. sausio 5 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui pateiktas G. K. prašymas šalpos išmokai gauti Nr. 35, o 2009 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 45 jai paskirta šalpos pensija, kaip neįgaliam asmeniui, netekusiam 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidui) (97, 115-117 b. l.). 2015 m. vasario 13 d. G. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2557 nutarta nuo 2015 m. kovo 1 d. neterminuotai mokėti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (95, 104 b. l.). 2013 m. balandžio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu G. K. pripažinta neveiksnia, 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi G. K. nustatyta globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta sesuo V. M. (6, 7 b. l.). 2016 m. spalio 6 d. raštais Nr. SS-131 ir Nr. SS-132 G. K. buvo informuota, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. šalpos pensija ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija jai buvo mokėta neteisėtai, kadangi ji neinformavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, jog nedeklaravo gyvenamosios vietos nuo 2015 m. liepos 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., susidarė 2424,00 Eur šalpos pensijos ir 3030,00 Eur slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos permokos (8, 11 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius priėmė sprendimus Nr. 8145 ir Nr. 8144 dėl šalpos pensijos ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos mokėjimo G. K. sustabdymo nuo 2016 m. liepos 1 d. (55, 56 b. l.), 2016 m. rugsėjo 30 d. - sprendimus Nr. 10669 ir Nr. 10670 dėl šalpos išmokų mokėjimo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. atnaujinimo ir permokų dengimo, išskaitant kas mėnesį po 20 procentų (10, 12 b. l.), bei sprendimus Nr. 299 ir Nr. 300 dėl permokų nustatymo (26, 36 b. l.). 2016 m. spalio 21 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius panaikino 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 galiojimą bei nutarė pratęsti šalpos išmokų mokėjimą nuo 2016 m. spalio 1 d., grąžinant rugsėjo mėn. padarytus išskaitymus (22-23, 25, 37 b. l.). G. K. gyvenamoji vieta nuo 2010-03-03 buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbiami), 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Tytuvėnų apylinkių seniūnija panaikino jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal 2015-06-19 būsto savininkės V. J. prašymą, ir laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2016-08-30 G. K. gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota; jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys atnaujinti 2016 m. rugpjūčio 1 d. adresu (duomenys neskelbiami) (13, 14, 24 b. l.).

Teismas, nagrinėjantis administracines bylas dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Skundžiami Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimai Nr. 8144 ir Nr. 8145, kuriais nutarta sustabdyti šalpos išmokų mokėjimą G. K., Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos pareigos, sprendimai turi būti pasirašyti jį priėmusios institucijos vadovo ar įgalioto asmens.

Patikslintais skundais ginčijami Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimai Nr. 8144 ir Nr. 8145 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ (55, 56 b. l.). visiškai nemotyvuoti, sustabdymo priežastis – išvyko, sprendimuose nenurodyta, kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu vadovaujantis jie priimti, sprendimai pasirašyti skyriaus vedėjos ir vyriausiosios specialistės išmokoms. Atsakovas atsiliepime, atsakovo atstovas ir liudytoja - Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad šie ir kiti byloje esantys sprendimai priimti, išmokų mokėjimas sustabdytas ir paskaičiuota permoka, nes nustatyta, kad šalpos išmokos G. K. buvo mokamos nepagrįstai, kadangi ji laikotarpiu nuo 2015-07-03 iki 2016-08-30 nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neinformavo Socialinės paramos skyriaus, kad išsiregistravo iš gyvenamosios vietos, nors buvo pasižadėjusi apie bet kokius pasikeitimus pranešti. Atsakovas šiuos savo teiginius grindžia Šalpos išmokų įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose nurodyta, kad Įstatymas taikomas tik Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, o tokiais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – duomenys apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, bei 19 straipsnio 15 dalimi, kurioje nurodyta, kad šalpos išmokos gavėjas arba globėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; jeigu išmokos gavėjas laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Tačiau to paties 19 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta ir savivaldybės administracijos pareiga pranešti šalpos išmokos gavėjui ar globėjui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovas šios savo pareigos tinkamai neįvykdė. Nors prašymą šalpos išmokai gauti, kuriame nurodyta ir gavėjo pareiga pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokų skyrimui ir mokėjimui, pasirašė G. K. (117 b. l.), tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ji vėliau buvo pripažinta neveiksnia, o 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendime nurodyta, jog G. K. nemoka nei skaityti, nei rašyti (6 b. l.), kyla pagrįsta abejonė, ar tikrai prašymą pasirašė pati G. K., ar ji galėjo suprasti nurodytus įpareigojimus, taip pat kokias pasekmes gali sukelti tinkamas pareigos pranešti apie aplinkybes, įtakojančias šalpos išmokų mokėjimą, nevykdymas. Pareiškėjai V. M., neveiksnios G. K. globėjai, apie Šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje nustatytą pareigą išaiškinta nebuvo. Be to, pareiškėja teigia, kad apie gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimą G. K. ji nežinojo, globotinė visą laiką gyveno pas ją, (duomenys neskelbiami), šalpos išmokos globotinei taip pat buvo mokamos ne G. K. deklaruotu, o faktinės gyvenamosios vietos adresu. Nei Valstybinių šalpos išmokų įstatymas, nei Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nereglamentuoja šalpos išmokų stabdymo, paaiškėjus, kad išmokų gavėjo duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra įrašyti į gyventojų registrą. Įstatymo 19 straipsnio 15 punkte kalbama tik apie permokėtos šalpos išmokos išieškojimą tuo atveju, jeigu šalpos išmokos gavėjas laiku nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui. Įstatymo 21 straipsnis nustato šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir pratęsimo tvarką, kur nurodyta, kad šalpos išmoka mokama tol, kol gavėjas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; šalpos išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio; šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas ir pasibaigus šalpos išmokos mokėjimo terminui. Nuostatų 47 ir 48 punktai numato, kad jeigu šalpos išmokų gavėjas keičia gyvenamąją vietą (išskyrus tą atvejį, kai gyvenamoji vieta keičiama tos pačios savivaldybės administracijos aptarnaujamoje vietovėje), jo prašymu išmokama dviejų mėnesių dydžio jam priklausanti išmoka, o jo byla persiunčiama į naujos gyvenamosios vietos savivaldybę. Taigi darytina išvada, kad Šalpos išmokų įstatymo pagrindu šalpos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas tik jų gavėjui persikeliant nuolat gyventi į kitą valstybę arba pasibaigus šalpos išmokų mokėjimo terminui. Nuostatų 39 punkte numatyta, kad šalpos išmokos mokamos pagal išmokos gavėjo deklaruotą ar nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, taigi Nuostatai įsakmiai nereikalauja, kad šalpos išmokų gavėjo gyvenamoji vieta būtinai būtų deklaruota gyventojų registre. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąją vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jei globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad G. K. iš Lietuvos nebuvo išvykusi ir pastoviai gyveno pas globėją (duomenys neskelbiami), taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad šalpos išmokos per laikotarpį nuo 2015-07-03 iki 2016-08-30 jai buvo mokamos nepagrįstai ir dėl to susidarė permokos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiami Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimai Nr. 8145 ir Nr. 8144 dėl šalpos išmokų mokėjimo sustabdymo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. pripažintini neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą grąžinti G. K. sulaikytas 1008 Eur dydžio šalpos išmokas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31 pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. 8145 ir Nr. 8144, nustačius, kad šalpos išmokų mokėjimas pareiškėjai buvo sustabdytas nepagrįstai ir jų mokėjimas atnaujintas tik nuo 2016-08-31, šis pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja pradiniu skundu prašė panaikinti ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimus Nr. 10669 ir Nr. 10670, kuriais nutarta išskaityti iš G. K. mokamų šalpos išmokų paskaičiuotas išmokų permokas po 20 procentų kas mėnesį, įpareigoti atsakovą grąžinti G. K. pagal nurodytus sprendimus išskaičiuotas lėšas. Iškėlus bylą teisme, Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2016 m. spalio 21 d. sprendimais panaikino 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 galiojimą bei nutarė pratęsti šalpos išmokų mokėjimą nuo 2016 m. spalio 1 d., grąžinant rugsėjo mėn. padarytus išskaitymus (31, 32 b. l.), todėl pareiškėja atsisakė savo reikalavimų dėl nurodytų sprendimų panaikinimo ir pateikė prašymą bylą šioje dalyje nutraukti. Pareiškėjas turi teisę bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį atsisakyti savo skundo, tokiu atveju teismas bylą nutraukia (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnio 4 punktas), todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, jos atsisakymas priimtinas, o administracinė byla dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti G. K. pagal nurodytus sprendimus išskaičiuotas lėšas, nutrauktina. Tai neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų. Pareiškėjai teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius dėl šalpos išmokų G. K. mokėjimo, stabdymo, mokėjimo atnaujinimo, permokų paskaičiavimo yra priėmęs ir daugiau sprendimų, kurie šioje byloje nėra skundžiami, pvz. 2015 m. kovo 9 d. sprendimas dėl mokėjimo sustabdymo nuo 2016 m. liepos 1 d. (27 b. l.), 2009 m. sausio 8 d. sprendimas dėl mokėjimo sustabdymo nuo 2016 m. liepos 1 d. (28 b. l.), 2016 m. spalio 21 d. sprendimai Nr. 11977 ir 10918 sustabdyti išmokų mokėjimą nuo 2016 m. spalio 1 d. (33, 34 b. l.), kai tos pačios 2016 m. spalio 21 d. sprendimais Nr. 11978 ir Nr. 11974 nutarta mokėti šalpos išmokas nuo 2016 m. spalio 1 d. (31, 32 b. l.); dalis šių sprendimų, kaip teismo posėdžio metu nurodė socialinės paramos skyriaus vedėja R. K., yra panaikinti priimant naujus sprendimus, tačiau tokių vienų kitiems prieštaraujančių sprendimų priėmimas, jų priėmimo datų neatitikimas sprendimų turinyje nurodytoms datoms, tokių sprendimų buvimas išmokų gavėjo asmens byloje nesuderinamas su viešojo administravimo principais. Viešojo administravimo subjektų priimami individualūs teisės aktai turi būti aiškūs ir suprantami, juose neturi būti prieštaravimų, asmenys, kuriems šie individualūs aktai skirti, turi aiškiai suprasti jų esmę ir turinį, savo pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, jo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiais aktais suteiktas teises ir vykdyti nustatytas pareigas, efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Atsakovas teigia, kad jų turima kompiuterinė programa leidžia suformuoti tik tokio turinio sprendimus, juos keičiant išlieka tie patys numeriai, tos pačios datos, tačiau tokios programos naudojimas neatleidžia jo nuo pareigos laikytis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir viešojo administravimo principų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. patikslintus skundus tenkinti visiškai.

Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. 8145 ir Nr. 8144 „Dėl mokėjimo sustabdymo“.

Įpareigoti atsakovą grąžinti G. K. sustabdytas šalpos pensijos ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos išmokas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-08-31, viso 1008,00 Eur.

Priimti pareiškėjos prašymą dėl bylos nutraukimo, pareiškėjai atsisakius reikalavimo, ir tuo pagrindu administracinę bylą dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimų Nr. 10669 ir Nr. 10670 panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti G. K. pagal nurodytus sprendimus išskaičiuotas lėšas, nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.