Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamoji A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamų veikų esmė

A. G. 2025 m. sausio 24 d. apie 22⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė ranka dukrai G. G. į dešinį skruostą bei ranka sugriebė jai už kaklo ir stipriai suspaudė, sukeldama fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. 2025 m. balandžio 15 d. apie 14⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė viena ranka dukrai G. G. už plaukų ir pešdama išpešė plaukų sruogą, kita ranka griebė už kaktos ir nagais įbrėžė į veidą, taip sukeldama fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas

fizinio skausmo sukėlimo 2025 m. sausio 24 d.

Kaltinamosios (įtariamosios) A. G. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. sausio 25 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kalta prisipažįsta iš dalies. Pasak kaltinamosios (įtariamosios), ji su dukra G. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji (įtariamoji) 2025 m. sausio 24 d. namuose su dukra bei savo draugu G., kurio pavardės nežino, vartojo alkoholį. Kaltinamoji (įtariamoji) su G. gėrė alų, dukra – vyną. Kaltinamoji (įtariamoji) ir G. (G.) begerdamos apie 22⁰⁰ val. sukonfliktavo. Neprisimena konflikto priežasties. Anot kaltinamosios (įtariamosios), ji su dukra dažnai konfliktuoja. Konflikto metu dukrai sudavė delnu vieną kartą į veido sritį, tačiau dukros nesmaugė. O dukra griebė kaltinamajai (įtariamajai) už plaukų ir pešė. Jai neskaudėjo. Dukra paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją (kaltinamąją (įtariamąją) sulaikė. Įvykį matė G. Gailisi, kad sudavė G. Mano, kad tokiems jos veiksmams įtakos turėjo alkoholis.

Papildomais kaltinamosios (įtariamosios) paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. kovo 19 d., kuriuose teigiama, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie ankstesnių paaiškinimų, tik nori papildyti, jog įvykio metu ranka sugriebė dukrai už kaklo ir stipriai suspaudė, o ne smaugė. Gailisi dėl savo veiksmų. G. atsiprašė, ši jai atleido ir susitaikė.

Nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuriuose rašoma, kad A. G. yra jos mama. Su mama gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, t. y. 2025 m. sausio 24 d., apie 19⁰⁰ val. namuose ji su mama bei mamos draugu G. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji gėrė vyną, mama su G. – alų. Jiems begeriant apie 22⁰⁰ val. tarp jos ir mamos kilo konfliktas, nes ji, žaisdama telefonu, išleido 20 €. Mama dėl to labai supyko, yra linkusi kontroliuoti jos pinigus ir kartais prašo net jos vardu išduotos banko kortelės, kad patikrintų, kiek ji turi pinigų sąskaitoje. Kartais mamai duoda savo banko kortelę, nes kartu gyvena ir dalijasi išlaidomis. Konflikto metu mama jai rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinį skruostą bei ranka sugriebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Dėl tokių mamos veiksmų patyrė fizinį skausmą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad mama delnu jai vieną kartą sudavė į dešinį skruostą bei ją smaugė. Pasak nukentėjusiosios, mama jai ranka sugriebė už kaklo, tačiau jos nesmaugė, o tiesiog stipriai suspaudė. Gal policijos pareigūnams kažką ne taip pasakė ir jie ne taip suprato. Į medikus nesikreipė. Įvykį matė mamos draugas G. Jis ramino jos mamą, liepė abiem nusiraminti. Mamai atleido ir nori su ja susitaikyti.

Papildomais nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuriuose sakoma, kad 2025 m. sausio 28 d. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus. Ant kairės rankos rado poodinę kraujosruvą. Neprisimena, kaip atsirado minėtas sužalojimas. Mano, kad pati kažkur netyčia susižalojo. Mama su šiuo sužalojimu nesusijusi. Dėl šio sužalojimo mamai pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. apklausto liudytojo G. B. parodymais.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas N. G. 2025 m. sausio 24 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“.

Asmens apžiūros protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios G. G. apžiūra. Ant dešinio skruosto matyti paraudimas. Daugiau sužalojimų nesimato.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvada Nr. G 109/2025(04) nurodyta, kad G. G. padaryta kairės rankos poodinė kraujosruva. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. sausio 25 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. vasario 24 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. vasario 27 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

Įtariamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo 2025 m. kovo 19 d. protokole nurodyta, kad įtariamoji A. G. pripažino kaltę sukėlusi fizinį skausmą dukrai, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Budris 2025 m. kovo 25 d. nutarimu atleido įtariamąją A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą susitaikius su nukentėjusiąja G. G. ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03180-25 nutraukė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas A. Prygunkovas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. 2025 m. kovo 25 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo A. G. atžvilgiu nutraukimo, pastarajai susitaikius su nukentėjusiąja.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Budris 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu panaikino sprendimą dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiąja, ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei atnaujino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03180-25 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja A. Karpytė 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. Budrio 2025 m. balandžio 25 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-03180-25 A. G. atžvilgiu.

fizinio skausmo sukėlimo 2025 m. balandžio 15 d.

Kaltinamosios (įtariamosios) A. G. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. balandžio 16 d. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad kaltės nepripažįsta. Prieš dukrą nesmurtavo. 2025 m. balandžio 11 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai (nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03180-25), ji grįžo namo. Iki tol negalėjo grįžti namo, nes jai buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi ir nesiartinti prie dukros.

Kaltinamoji (įtariamoji) 2025 m. balandžio 15 d. išvyko į miestą ir namo grįžo apie 12⁰⁰ val. Namuose išgėrė ne pilną butelį alaus. Apie 14⁰⁰ val. tarp jos ir dukros vėl kilo konfliktas. Dukra priekaištavo, kad ji (kaltinamoji (įtariamoji)) grįžo į namus. Dukra pasakė, kad dabar butas priklauso jai ir ji gyvens viena. Tačiau butas nuosavybės teise priklauso kaltinamajai (įtariamajai). Prieš dukrą nesmurtavo, tai dukra puolė (kaltinamąją (įtariamąją)) virtuvėje: spyrė jai į nugarą, sugnybė dešinės rankos pirštą, įdrėskė nagais. Kaltinamajai (įtariamajai) bėgo kraujas. Kaltinamoji (įtariamoji) ranka atstūmė dukrą nuo savęs, stumdama ranka į kaktą, todėl galėjo nagais įbrėžti. Dukrai plaukų nepešė. Dukra nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams, kaltinamoji aiškino, kad dukra ją puolė, tačiau šie nesiklausė. Prašo, kad prieš dukrą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinamosios (įtariamosios) papildomais paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. balandžio 30 d., kuriuose teigiama, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jos ir dukros santykiai blogi. Pasak kaltinamosios (įtariamosios), 2025 m. balandžio 11 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuri buvo priimta dėl smurto prieš dukrą, ji grįžo namo. Prieš tai gyveno atskirai nuo dukros, nes jai buvo paskirta kardomoji priemonė.

Įvykio dieną, t. y. 2025 m. balandžio 15 d., apie 14⁰⁰ val. tarp kaltinamosios (įtariamosios) ir dukros kilo konfliktas dėl to, kad jai (kaltinamajai (įtariamajai) paskambino iš probacijos tarnybos ir liepė atvykti pas juos. Kaltinamoji (įtariamoji) išsigando, kad jai uždės apykoję. Ji ėmė priekaištauti dukrai. Nesuprato, kad jai reikės išklausyti smurtinio elgesio keitimo programą. Bekonfliktuojant dukra bandė jai įspirti, bet nepataikė. Dukra nuėjo į savo kambarį ir paskambino policijai. Kaltinamoji (įtariamoji) išsigando, kad atvyks policija, todėl norėjo atimti iš dukros telefoną. Kadangi dukra nedavė telefono, todėl suėmė jai už plaukų ir timptelėjo, o kita ranka suėmė už kaktos ir galėjo nagais jai įdrėksti. Gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusiosios G. G. parodymais, kuriuose rašoma, kad ji 2025 m. balandžio 15 d. buvo namuose. Apie 12⁰⁰ val. grįžo mama. Mamai paskambino iš policijos ir pranešė, kad ji turi nueiti į probacijos tarnybą išklausyti smurtinio elgesio kursus. Mama supyko, kaltino ją. Prašė mamos nešaukti ir nedaryti gėdos prieš kaimynus. Šauksmai tęsėsi apie 15 minučių. Mama bandė įeiti į jos kambarį, tačiau ji uždarė duris. Mama spyrė į duris ir pateko į kambarį. Jai sėdint ant lovos, mama viena ranka griebė už plaukų, kitos rankos nagais įdrėskė į kaktą virš antakio. Taip pat išplėšė plaukų kuokštą. Prašė mamos liautis, nes jai skaudėjo. Gali būti, kad gindamasi ir norėdama išsilaisvinti, įdrėskė mamai į ranką. Mama plaukus pešė apie 10 sekundžių. Po to mama apsiramino, o ji rado ant lovos išpeštų plaukų kuokštą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykusiems pareigūnams mama skundėsi, kad tai ji smurtavo prieš mamą ir savo kaltę neigė. Ji prieš mamą nesmurtavo. Gindamasi galėjo netyčia nagais įdrėksti mamai į ranką. Mamą sulaikė ir uždarė į areštinę. Nevyko ir nevyks pas teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų, nes jų nebėra. Mama kreipėsi į savivaldybę dėl jos iškeldinimo iš buto, todėl šiuo metu ieško kur gyventi.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja R. N. 2025 m. balandžio 15 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios G. G. apžiūra. Kaktos srityje matyti įdrėskimai. Ant lovos matyti plaukų kuokštas. Daugiau sužalojimų nesimato.

GMP kvietimo kortelės papildoma informacija: „sužalojimus padarė mama. Stebimas dešinės pusės iki 5 mm nubrozdinimas kaktos srityje, įdrėskimas kairio riešo srityje. Preliminari diagnozė: nepatikslintos kūno srities nubrozdinimas“.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. balandžio 15 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 17 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 23 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės būtinųjų požymių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamosios veiksmai 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. balandžio 15 d. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Nusikalstami kaltinamosios veiksmai abiem atvejais įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2025 m. sausio 24 d. skirti kaltinamajai 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą 2025 m. balandžio 15 d. – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių. Bausmės atlikimo metu uždrausti A. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į atliktą bausmę įskaityti kaltinamosios laikino sulaikymo laiką (3 paras).

Kaltinamoji sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamų veikų sudėtys materialios. Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Nedirba, tačiau nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2022 m. vasario 11 d. turi oficialaus darbo stažo. Nuo 2022 m. vasario 17 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Ji yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) registrą. Nustatytos diagnozės: 2013 m. vasario 19 d. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)); 2013 m. kovo 28 d. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)); 2016 m. birželio 4-9 d. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2016 m. liepos 12 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); 2025 m. sausio 2-13 d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); nuo 2025 m. sausio 29 d. gydyta dėl (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 96TPK-40/2025 rašoma, kad A. G. nereikia atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. 2020-2021 m. 3 kartus bausta administracine tvarka. Baudas sumokėjo. Galiojančių nuobaudų neturi. Neteista. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smūgių skaičių, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatęs vieną jos atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydžius parenkant didesnius už minimumą (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamoki įpareigojama dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jai uždraudžiama visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už du nusikaltimus skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtą įpareigojimą ir draudimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamoji (tuo metu įtariamoji) nuo 2025 m. sausio 24 d. 22⁴⁵ val. iki 2025 m. sausio 26 d. 14⁰⁴ val. ir nuo 2025 m. balandžio 15 d. 14¹⁰ val. iki 2025 m. balandžio 16 d. 13²¹ val. buvo laikinai sulaikyta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis BK 65-66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, laikino sulaikymo laikas (3 paros) santykiu 1:3 įskaičiuojamas į atliktą laisvės apribojimo bausmę ir laikoma, kad ji atliko 9 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: skaitmeninio garso įrašo kopija, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, 2025 m. sausio 24 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, 2025 m. balandžio 15 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 mėnesių ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti (nustatyti) subendrintą 9 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas A. G. visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas A. G. visą bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:3 įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką (3 paras) ir laikyti, kad ji atliko 9 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Išaiškinti A. G., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalį ji turi per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (šiuo atveju – teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar probacijos tarnybos šaukimo gavimo atvykti į probacijos tarnybą; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją ir darbo vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos (miesto, rajono) ribų.

Skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti A. G., kad jeigu ji vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti A. G., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones.

A. G. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: skaitmeninio garso įrašo kopiją, nukentėjusiajai skambinant į BPC Klaipėdos skyrių, ir policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti A. G., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.