Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojos B. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., S. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad antstolis veda vykdomąją bylą Nr. 0010/13/02613 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-07-20 vykdomąjį raštą Nr. N2-633-04/2004, vykdomąsias bylas Nr. 0010/12/1802, Nr. 0010/13/02610 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-148-867/2012 iš skolininko A. M. išieškotojos B. D. naudai. Išieškomas išlaikymo įsiskolinimas dviem nepilnamečiams ir vienam pilnamečiui vaikams. 2016-05-27 antstolis priėmė patvarkymą „Dėl patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo patikslinimo“ Nr. S1a-36003, juo patvarkė, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal 2004-07-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą vykdomąjį raštą Nr. N2-633-04/2004 ir 2012-05-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-148-867/2012 dviems nepilnamečiams vaikams D. M., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnamečiui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2016-04-30 sudaro – 11 629,63 Eur. Antstolis patvarkė informuoti skolininko darbovietę UAB „Vakarų medienos grupė Sakuona“, kad periodinės išmokos kiekvieną mėnesį turi būti išskaitomos šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o indeksuota periodinės išmokos suma pagal 2012-05-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-145-867/2012 vienam vaikui yra 298,00 Eur (nuo 2014-02-01 nebekintanti suma). A. M. ir S. M. (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Sodros duomenimis, S. M. nuo 2004-10-01 dirba Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. S. M. vardu registruotas turtas: žemės sklypas, įgytas 2007-04-19 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, transporto priemonės. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų sutartis, nėra. A. M. ir S. M. augina nepilnametį sūnų H. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2016-03-30 turto arešto aktu areštuotas skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir išieškotojai pasiūlyta per 2 mėnesius (iki 2016-04-30) kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėm nuosavybėn (LR CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.1 d. 7 p., 2 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 123 str. nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui taikius sutuoktinių bendro turto ne lygių dalių principą nukenčia ne tik išieškotojos, bet ir jos bei skolininko vaikų interesai – nebūtų galima išieškoti išlaikymo ir jo skolos, susidariusios dėl skolininko neveikimo. Teismo nutartyje konstatuota, kad skolininkas turi darbą, o tai reiškia, kad nustačius lygias sutuoktinių bendro turto dalis, suinteresuoto asmens A. M. ir skolininko sūnaus interesai nebus pažeisti, nes išlaikymas jam bus užtikrintas ne tik S. M. ½ dalimi bendro turto, bet ir skolininko darbo užmokesčiu.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad skolininko visų vaikų interesai yra vertintini vienodai. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad skolininkas turi darbą ir nustačius lygias sutuoktinių bendro turto dalis, suinteresuoto asmens S. M. ir skolininko sūnaus interesai nebus pažeisti, kadangi išlaikymas jam bus užtikrinamas ne tik S. M. ½ dalimi bendro turto, bet ir skolininko darbo užmokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį šioje byloje, taip pat nurodė, kad: „jeigu skolininkas nutarties priėmimo dieną turi asmeninių pajamų ar kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, procesinis sprendimas šioje byloje neužkerta kelio pareiškėjos reikalavimo patenkinti iš minėto turto“. Tai reiškia, kad byloje nustačius, jog skolininkas turi asmeninių lėšų, t.y. gauna darbo užmokestį Vakarų medienos grupėje „Sakuona“, taigi visų pirmą išieškojimas bus vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio ir tik ta dalimi, kiek skolininko darbo užmokesčio nepakanka, bus išieškoma iš 1/3 skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su S. M..

Dėl 1/3 skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo, kadangi šioje byloje nustačius, kad suinteresuotas asmuo S. M. dirba 0,5 etatu Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, o jos vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29 buvo 247,08 Eur yra pagrindas daryti išvadą, kad ženkliai sumažės skolininko ir jo sutuoktinės bendram vaikui skiriamas išlaikymas, todėl vaiko interesai realiai nukentės. Nors išlaikyti nepilnametį skolininko ir jos sutuoktinės vaiką turi pareigą abu sutuoktiniai, tačiau įvertinus skolininko prievolės pobūdį, t.y. kad iš skolininko turto kas mėnesį bus išieškoma dalis pajamų padengti 11 629,63 Eur įsiskolinimą išieškotojai bei tai, kad jo sutuoktinės darbo užmokestis nesiekia MMA, konstatuotina, kad likusios skolininko ir jo sutuoktinių pajamos nebus pakankamos užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atmestus išieškotojos atskirąjį skundą nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.