Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. K. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2005 m. birželio 29 d. ir nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas Vilniaus areštinės gyvenamosiose kamerose, kuriose nebuvo įrengtos patalpos rūkyti ir laikyti maistą. Kameros buvo perpildytos, jose neįrengta ventiliacija, nepakankamas apšvietimas, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos asmens higienai, miegui ir poilsiui. Pareiškėjas pažymėjo, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinį nepatogumą. Papildomai paaiškino, kad netinkamomis sąlygomis nuo 2005 m. birželio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo laikomas ir Lukiškių TI-K. Šios įstaigos administracija tyčia ir sąmoningai pažeidinėjo sveikatos apsaugos ministro išleistus įsakymus dėl kamerų įrengimo ir eksploatavimo. Kamerose nebuvo įrengtas reikalingas žmogui būtinas inventorius, nesudarytos tinkamos sąlygos asmens higienai, miegui bei poilsiui. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjo normaliai judėti, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo baldų susidėti maisto ir asmens higienos reikmėms. Dėl tyčia ir sąmoningai sudarytų nežmogiškų sąlygų, žeminančių orumą, diskriminuojančių jo socialinę padėtį, patyrė psichologinį sukrėtimą bei nepatogumus, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui, palaužė dvasiškai ir sugniuždė kaip asmenybę. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija nesistengė pašalinti trūkumų.Pareiškėjas pažymėjo, kad apie tai, kad buvo laikytas netinkamomis sąlygomis Vilniaus areštinėje, sužinojo 2013 metais iš kitų nuteistųjų ir televizijos laidų, kadangi Vilniaus AVPK Vilniaus areštinės ir Lukiškių TI-K administracija nesuteikė pareiškėjui galimybės susipažinti su galiojančiais teisės aktais.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime (b. l. 12–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas tariamai buvo laikomas Vilniaus areštinėje nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2005 m. birželio 29 d. ir nuo 2005 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugsėjo 9 d. (data nepatikslinta). Maksimalūs dokumentų saugojimo terminai yra 5 metai, o įvairūs areštinės registracijos žurnalai saugomi 3 metus, todėl atsakovas jokių duomenų apie pareiškėjo buvimą areštinėje ir apie buvimą konkrečiose kamerose su konkrečiu asmenų skaičiumi dokumentų neturėjo. Praėjus dešimčiai metų atsakovas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo buvimo areštinėje. Pareiškėjas, laiku nesikreipęs ginti savo tariamai pažeistų teisių, dabar kreipiantis turėjo turimais įrodymais pagrįsti patį savo buvimo areštinėje faktą, apie kurį duomenys neišlikę.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 26–34) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas praleido Lukiškių TI-K nuo 2005 m. birželio 28 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., o su skundu teismui dėl žalos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 12 d.Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negalėjo daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturėjo teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat yra viršijamas, tačiau skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso normų. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis įrodymais nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindė ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai citavo tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio pateko į laisvės atėmimo vietą.