Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ ieškinį atsakovei UAB „VITANOS GRUPĖ“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2017 m. birželio 13 d. teismas preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „VITANOS GRUPĖ“ 2 450 Eur skolą, 11,28 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 461,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. liepos 10 d. atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka, nes šalys yra sutarusios ginčą spręsti arbitražiniame teisme, todėl ginčas yra neteismingas bendros kompetencijos teismui ir negalėjo būti priimtas. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tarptautinių sutarčių viršenybės principas, o kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi griežto, specialaus reguliavimo efektą, todėl klausimai, kurie patenka į jos reguliavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šios Konvencijos negalimi (CMR konvencijos 40 - 41 straipsniai). Teismai, galintys nagrinėti ginčus, patenkančius į CMR konvencijos reguliavimo sritį, nurodyti CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje - į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančius ginčus turi teisę nagrinėti dviejų kategorijų teismai: pirma, šalies CMR konvencijos dalyvės teismai, kuriuos bendru susitarimu nurodo sutarties šalys, antra — 31 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti teismai. CMR konvencijos komentare ir doktrinoje nurodoma, kad tik minėti teismai turi jurisdikciją nagrinėti į CMR konvencijos taikymo sritį patenkančias bylas, tačiau šalių susitarimas neturi viršenybės kitų nuostatoje nurodytų teismų atžvilgiu ir nepaneigia jų jurisdikcijos nagrinėti ginčus. Pažymėjo, kad šiuo klausimu taip pat išsamiai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013, kurioje nurodė, jog nors įstatymuose tiesiogiai ir nenustatyta, kad šalys gali susitarti, jog ginčai bus sprendžiami nacionaliniame teisme arba arbitražo teisme, tačiau draudimo susitarti dėl alternatyvaus ginčų sprendimo būdo taip pat nėra, tai reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl joms priimtiniausio ginčų sprendimo būdo. Kitaip tariant, arbitražo išimtinumo taisyklė neturėtų būti suprantama kaip draudimas šalims sutartimi palikti teisę ginčą inicijuojančiai šaliai pasirinkti ginčų sprendimo būdą (nacionaliniame teisme arba arbitražo teisme). Vadovaujantis šia nuostata bei CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalimi, ieškovė ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, t. y. ieškinį pateikė pagal krovinio pristatymo vietą, kuri buvo adresu Kirtimų g. 41, Vilnius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.Teismas nustatė, jog tarp ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ ir atsakovės UAB „VITANOS GRUPĖ“ 2017 m. kovo 13 d. buvo sudarytas Užsakymas-Sutartis Nr. AK03-26 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį (gręžimo vamzdžius) iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o atsakovė už suteiktas krovinio vežimo paslaugas sumokėti ieškovei 2 450 Eur sumą. Sutarties 9 punkte šalys numatė, jog visi nesutarimai, kylantys iš Sutarties sąlygų, susiję su jos nesilaikymu arba nutraukimu, bus sprendžiami Arbitražiniame Teisme pagal Vilniaus Arbitražinio Teismo Reglamentą; Arbitražinio Teismo teisėjų skaičius – trys, teismo posėdžių vieta - Vilnius.Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, šiems santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (anksčiau ir toliau – CMR konvencija). CMR konvencijos 33 straipsnyje nustatyta, kad vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo teismo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražo teismas vadovausis šia konvencija. Todėl šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalyku, o Sutarties 4 punkte šalims aiškiai nurodžius, kad vežimai atliekami vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, Sutarties 9 punkte numatyta arbitražinė išlyga atitinka CMR konvencijos 33 straipsnio reikalavimus, nes ginčas arbitražo teisme bus nagrinėjamas remiantis CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-181/2013). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nekvestionavo arbitražinės išlygos galiojimo, todėl susitarimas dėl ginčo sprendimo arbitražo teisme yra privalomas abiem šalims.Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsniu teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. palikti 2017 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:CMR konvencijos 33 straipsnyje yra aiškiai nustatyta, kad vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo teismo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražo teismas vadovausis šia konvencija. Tuo tarpu šalių sudarytos 2017 m. kovo 13 d. Užsakymo-Sutarties Nr. AK03-26 9 punkte nėra nurodyta, kad arbitražo teismas,

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas suteikimo, vadovaudamasis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, t. y. dėl šio reikalavimo šalys iš esmės nebuvo sudariusios jokio arbitražinio susitarimo, iš kurio ir kildinamas ieškinyje reiškiamas reikalavimas, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymi, jog sutartis buvo sudaryta tarp dviejų ekspeditorių, t. y. nei ieškovas, nei atsakovas nebuvo krovinio vežėjai, faktiniu krovinio vežėju turi būti laikoma įmonė RENI TRANS (CMR važtaraščio 16 grafa). Tuo tarpu ekspedijavimo santykius reglamentuoja CK XLI skyrius, t. y. jie savaime nėra reguliuotini CMR konvencijos normomis. Vadinasi, toks susitarimas reiškia, kad vežimas yra vykdomas pagal CMR konvenciją, tačiau jos nuostatos taikomos ne visiems teisiniams santykiams, o tik tiems, kurie yra konkrečiai Konvencijos sureguliuoti. Šiuo atveju, CMR konvencijos normos negali būti taikomos visai sutarčiai, todėl ir sutartyje numatyta arbitražinė išlyga negali būti taikoma.Teismų praktikoje laikomasi principo, jog pirma, teismai arbitražinius susitarimus turi aiškinti taikydami in favors contractus principą, antra, aiškinant arbitražinį susitarimą pirmenybė turi būti teikiama tokiam aiškinimui, kuris leistų išsaugoti arbitražinio susitarimo efektyvumą (efektyvaus aiškinimo principas). Šis principas turi būti taikomas konkrečiai įvertinus kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes išsamus bylos aplinkybių ištyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo šalių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimą „patologiniu” ir jį aiškinti remiantis efektyvaus aiškinimo principu.Atsakovė akivaizdžiai siekia padidinti bylos nagrinėjamo kaštus, kadangi arbitražo procedūra yra ženkliai brangesnė, reikalaujanti nemažai išlaidų, todėl šiuo atveju atsakovas veikia nesąžiningai ir tokiu būdu apsunkinta ieškovo galimybes atgauti teisėtai priklausantį užmokestį, ką įrodo ir jo nedalyvavimas teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami.Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 2 dalies 6 punktas), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo – teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ ir atsakovės UAB „VITANOS GRUPĖ“ 2017-03-13 sudaryta sutartimi Nr. AK03-26 įsipareigojo už atlygį, gaunamą iš atsakovo organizuoti krovinio vežimą iš Madrido (Ispanija) į Vilnių (Lietuva). Atsakovas įsipareigojo sumokėti 2 450 Eur. Šalys pasirašytos sutarties 9 p. susitarė, kad visi nesutarimai, kylantys iš sutarties sąlygų, susiję su jos nesilaikymu sprendžiami Arbitražiniame Teisme pagal Vilniaus Arbitražinio Teismo Reglamentą. Arbitražinis susitarimas yra rašytine forma sudaryta sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitraže, o ne teismine tvarka. Tokio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Šis susitarimas šalims yra privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti (CK 6.189 str. 1d.). Šalys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Minimas susitarimas yra privalomas ne tik jos šalims, bet ir teismui, todėl esant arbitražinei išlygai, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos.Teismo vertinimu, ginčo objektas (prievolių pagal transportavimo ir ekspedijavimo sutartį nevykdymas arba netinkamas vykdymas) nėra priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 11,12 str.). Tai, kad šalys paminėtu Užsakymu-Sutartimi susitarė, jog vežimas bus vykdomas laikantis CMR konvencijos sąlygų, nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nei ieškovė nei atsakovė nėra byloje pateiktos krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutarties (CMR) dalyvės, todėl plačiau dėl CMR normų taikymo nagrinėjamu atveju nepasisakytina, nes nagrinėjamo ginčo teismingumą apsprendžia aukščiau paminėta šalių 2017-03-13 sudaryta sutartis. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl galimybės ieškinį nagrinėti teisme, todėl ieškovės UAB „Krovinių karavanas“ atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.