Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui Č. K. dėl nuostolių atlyginimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Vadovaujantis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusia (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 599 str. 1 d. redakcija, asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo saugomi pareigūnų nustatytose vietose o išnagrinėjus bylą, ir, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo konfiskuotos prekės (cigaretės) ir transporto priemonė buvo saugomos muitinės sandėlyje, laikantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-03-25 įsakymu Nr. 1B-158 patvirtintoje Muitinės sulaikytų prekių perdavimo į laikinojo saugojimo vietą ir pristatymo į centralizuotą F tipo muitinės sandėlį instrukcijoje nustatytos tvarkos. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Sulaikytų prekių perdavimo aktai bei Išduotų iš muitinės sandėlio prekių sąrašai. Už minėtų daiktų sunaikinimą ieškovas sumokėjo tretiesiems asmenims. Ieškovo patirtų nuostolių dydį patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai, turto sunaikinimo aktai, mokėjimo paraiškos, sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktai. Iš viso už iš atsakovo konfiskuotų daiktų transportavimą, saugojimą ieškovas patyrė 547,08 Eur išlaidų (491,36 Eur + 39,60 Eur už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą ir 7,58 Eur + 8,54 Eur už konfiskuotų cigarečių transportavimą ir saugojimą). Ieškovas siuntė atsakovui pranešimus siūlydamas geranoriškai atlyginti ieškovui nurodytas išlaidas, tačiau atsakovas į pranešimus nereagavo, ieškovui 547,08 Eur neatlygino. Remiantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 str. 1 d. a) p. nuostatomis, muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas apmoka 1 dalies a punkte nurodytu atveju – bet kuris asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas, arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d. nuostatas, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos (nuostolių), kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos (nuostolių), susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra teismo pripažintas kaltu padarius ANK 208 str. 3 d. numatytą nusižengimą (kontrabandą). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.) ieškovas patyrė 547,08 Eur dydžio išlaidas (tiesioginius nuostolius CK 6.249 str. 1 d.) už iš atsakovo konfiskuotų daiktų saugojimą ir transportavimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.) atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, todėl ieškovo reikalavimas dėl 547,08 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 547,08 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 8 ct) nuostolių atlyginimo ieškovo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188656838, naudai.

Priteisti iš atsakovo Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,70 Eur (dvidešimt septynis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų (20,00 Eur žyminis mokestis ir 7,70 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.