Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtos kaltinamosios S. D. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2015 m. kovo 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) kaltinama tuo, kad būdama Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., pirmininke siekdama pasisavinti jai patikėtą svetimą bendrijos ir jos narių turtą, apgaulingai tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d.; taip pat pasisavino jai kaip Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent, iš Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ AB „Šiaulių bankas“ paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestus 75720,00 Lt (21930,03 Eur), Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos apyskaitoje neapskaitytus iš bendrijos gyventojų surinktus 2010 m. 1803,45 Lt ir 2011 m. surinktus 9569,04 Lt, t. y. grynuosius pinigus, surinktus grąžinamai paskolos daliai, iš kurių pasisavino Gyvenamojo namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 47578,46 Lt (13779,67 Eur) ir bendrijos nariams priklausančius 11372,49 Lt (3293,70 Eur) surinktus grąžinamai paskolos daliai; 2012 m. birželio mėnesį tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k., suklastojo 2012 m. liepos 1 d. Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir protokolo priedus Nr. 1 ir Nr. 2 įrašydama tikrovėse neatitinkančius duomenis, kuriuos pateikė VĮ Registrų centro Panevėžio filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui; 2012 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną bei tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP 2011/031 PRIEDĄ Nr. 1 prie 2012 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP 2011/031 įrašydama tikrovėse neatitinkančius duomenis, po to, remdamasi šia sutartimi ji tyrimo metu nenustatytą dieną bei tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. sąskaitos išrašą įrašydama tikrovėse neatitinkančius duomenis ir šį žinomai netikrą sąskaitos išrašą pateikė susipažinimui bendrijos gyventojams, taip siekdama nuslėpti pasisavintus Gyvenamojo namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigus.

Skundžiamoje 2015 m. kovo 18 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą S. D. Panevėžio apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Ginčydama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, atkreipia dėmesį į tai, kad vien nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas negali būti pagrindas skirti (tęsti terminą) griežčiausią kardomąją priemonę.

Pratęsdamas suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas visiškai nepasisakė dėl švelnesnių karomųjų priemonių taikymo galimybės, nors jos gynėjas prašė taikyti kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą bei užstatą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios S. D. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. D. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra iš dalies pačios kaltinamosios, taip pat liudytojų S. D., D. Š., I. R. P., D. S., G. S., M. I., T. K., M. R. ir kitų liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti kratos protokole, bankų sąskaitų išrašuose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtosios kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajai S. D. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinama S. D., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajai S. D. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalie 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų formuojamoje praktikoje konstatuojama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. D. kaltinama padarius keturis tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir apysunkių (BK 221 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, du - nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 2 dalis) (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Už kitus apysunkį ir nesunkius nusikaltimus baudžiamasis įstatymas kaip alternatyvą taip pat numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę: BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki ketverių metų, BK 300 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytu pagrindu.

Aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamosios skundo argumentu, kad nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Konstatuotina, kad priešingai, nei nurodyta kaltinamosios skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

Bylos medžiaga patvirtina tai, jog S. D. turi šeimą, gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Šios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra svarbios, tačiau būtina šiuo atveju pažymėti tai, kad kaltinamoji neatvykdavo į paskirtus teisiamuosius posėdžius, kas trukdė bylą nagrinėti teisme.

Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu 2013 m. liepos 2 d. buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. 2013 m. rugpjūčio 28 d. 10 val. buvo paskirtas pirmas teisiamasis posėdis. Nors kaltinamajai apie šį teismo posėdį buvo žinoma, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko dėl ligos. Dėl analogiškos priežasties neįvyko iš anksto numatytas teismo posėdis 2013 m. rugsėjo 12 d. Bylą nagrinėjantis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskyrė S. D. medicininę ekspertizę, tikslu išsiaiškinti, ar iš tiesų kaltinamoji serga (sirgo) ligomis, dėl kurių negalėjo atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismui pateiktame 2013 m. spalio 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nurodytu laikotarpiu S. D. nustatyti negalavimai neturėjo trukdyti dalyvauti teismo posėdžiuose, taip pat nenustatyta, jog ji sirgtų ligomis, dėl kurių ji negalėtų atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Byla pradėta nagrinėti iš esmės tik 2013 m. spalio 16 d. 2013 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje S. D. dalyvavo, šiame posėdyje buvo pranešta apie kitų teisiamųjų posėdžių datas. Nors kaltinamajai apie kitų posėdžių datas, tame tarpe ir 2013 m. lapkričio 22 d. teisiamąjį posėdį, buvo žinoma, tačiau į paminėtą teisiamąjį posėdį vėl neatvyko, teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Baudžiamojoje byloje buvo padaryta pertrauka iki 2014 m. vasario 3 d. 10 val. Kaltinamajai S. D. teismo šaukimas apie šį teisiamąjį posėdį buvo įteiktas, apie teisiamąjį posėdį jai buvo žinoma, tačiau ji į teisiamąjį posėdį ir vėl neatvyko, teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartimi kaltinamajai buvo paskirta 10 MGL dydžio bauda už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties. 2014 m. kovo 26 d. 9 val. ir 2014 m. balandžio 2 d. 9 val. teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamoji dalyvavo, pastarajame posėdyje buvo pranešta ir kito teismo posėdžio data, tačiau į 2014 m. gegužės 2 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį kaltinamoji vėl neatvyko dėl ligos. Medicininio dokumento išrašo teismui nepateikė. Kaltinamoji S. D. taip pat nedalyvavo 2014 m. gegužės 21 d. 13.30 val. teisiamajame posėdyje, nors apie šį teisiamąjį posėdį jai buvo žinoma, jos nedalyvavimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi kaltinamajai kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę - suėmimą. Į 2014 m. birželio 2 d. 9.00 val. paskirtą teisiamąjį posėdį kaltinamoji S. D. nebuvo pristatyta, kadangi policijos komisariato viršininkas informavo, jog kelis kartus ieškojo S. D. pagal nurodytus gyvenamosios vietos adresus, bet nesurado. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajai S. D. paskelbta paieška. 2014 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamosios S. D. paieška nutraukta, jai pačiai atvykus į Panevėžio apskrities VPK. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi palikta galioti to paties teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis kaltinamajai S. D. pakeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą ir suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Nors kaltinamoji skunde nurodo, kad neatvykdama į teismo posėdžius pateikdavo jos nedalyvavimą pateisinančius medicininius dokumentus, tačiau aukščiau aptarti bylos duomenys rodo, kad tokie jos teiginiai pagrįsti tik iš dalies, be to, teismo paskirtas ir atliktas medicininis tyrimas patvirtino, jog kaltinamosios nurodyti negalavimai nebuvo tokie, kurie būtų sutrukdę dalyvauti teismo posėdyje. Pastebėtina, jog pačios S. D. procesinė padėtis baudžiamojoje byloje įpareigoja pastarąją domėtis bylos eiga ir netrukdyti procesui. Dėl kaltinamosios S. D. neatvykimo į teismo posėdžius, baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo skelbiamos pertraukos, sutrikdytas kitų proceso dalyvių bei numatytų teismo posėdžių darbas. Be to, apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad kaltinamoji neturi pastovios gyvenamosios vietos arba vengia ją nurodyti, nes viso proceso metu nurodomi vis kiti adresai. Bylos duomenimis, kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamoji buvo nuteista ir atliko jai paskirtą bausmę. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai kaltinamajai taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą ir pagrįstai pratęsė jo terminą iki 2015 m. birželio 19 d. Aukštesniojo teismo nuomone, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nėra išnykęs, nes būdama laisvėje ir siekdama išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamoji S. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Baudžiamoji byla, kurioje S. D. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, tačiau tai iš esmės sąlygojo pačios kaltinamosios nesąžiningas elgesys, taip pat ir objektyvios priežastys: byloje buvo skelbiamos pertraukos atliekant teismo paskirtą medicininį ir buhalterinius tyrimus, kelis kartus keičiant bylą nagrinėjančio teismo sudėtį. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, šioje byloje įrodymų tyrimas yra pabaigtas ir 2015 m. gegužės 7 d. 16 val. bus skelbiamas nuosprendis. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamoji, apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtosios teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.

Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinama S. D., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti jos galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu, apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimu ir svetimo turto pasisavinimu, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jos galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jos teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Kaltinamoji skunde pasisakė dėl galimybės suėmimą pakeisti į kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajai pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes. Akivaizdu, jog pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad kaltinamajai suėmimas įstatymo numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios S. D. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.