Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 10 d. VMI prie FM, įstaigos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kuriuo pakvietė pareiškėją per 10 d. nuo informacijos paskelbimo interneto svetainės puslapyje atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti dokumentų dėl 2018 m. kovo 1 d. mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą, tačiau pareiškėjas per kvietime nurodytą laiką į VMI prie FM atsiimti dokumentų neatvyko, todėl minėti dokumentai buvo pateikti ir Komisijai, kuri nagrinėjo pareiškėjo skundą.

Paaiškina, kad VMI prie FM Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai. Pareiškėjas, gavęs Raštą, galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos institucija sustabdyti arba nutraukti išieškojimą gali tik gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais. Pareiškėjui nepateikus skundo kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai, VMI prie FM privalo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytais pagrindais.

VMI prie FM, gavusi (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 469,95 Eur skolą, pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. VMI prie FM nuomone, papildomų faktinių aplinkybių (pvz., ar prašančioji valstybė tinkamai informavo mokesčių mokėtoją apie procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus; ar buvo imtasi priemonių, jog priskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti nesikreipiant į Lietuvos Respublikos instituciją ir pan.) nei nurodyta Suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimus, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI prie FM kompetencijos ribas.

VMI prie FM nuomone, papildomų faktinių aplinkybių (pvz., ar prašančioji valstybė tinkamai informavo mokesčių mokėtoją apie procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus; ar buvo imtasi priemonių, jog priskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti nesikreipiant į Lietuvos Respublikos instituciją ir pan.) nei nurodyta Prašyme vykdyti reikalavimą, nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI prie FM kompetencijos ribas. Prašyme vykdyti reikalavimą aiškiai nurodyta, kad reikalavimo pobūdis yra pridėtinės vertės mokestis.

Visa informacija apie reikalavimo pobūdį pateikta Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente. VMI prie FM Sprendime aiškiai nurodyta, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis Prašymu vykdyti reikalavimą ir Suvienodintu dokumentu. Kaip jau minėta, Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas pareiškėjui buvo siunčiami VMI prie FM Raštu, šis VMI prie FM Raštas laikomas įteiktu 2018 m. balandžio 10 d. (pranešimo paskelbimo VMI prie FM interneto svetainėje dieną). Pažymėtina, kad Prašymo vykdyti reikalavimą yra nurodytas ir reikalavimo senaties terminas – 2022 m. gruodžio 31 d.

Atsakovės įsitikinimu, Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Jei pareiškėjas nesutinka su Prašymu vykdyti reikalavimą ir Suvienodintu dokumentu, (duomenys neskelbtini) kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai (duomenys neskelbtini) įstaigai. VMI prie FM neturi duomenų, kad pareiškėjas inicijavo ar bando inicijuoti ginčą Vokietijoje.

Mano, kad VMI prie FM gavusi (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, tinkamai taikė mokestinės nepriemokos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl VMI prie FM ir Komisijos priimti ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2018 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 3R-291 (AG-238/01-2018) ir VMI prie FM 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08)491-155, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-6000 informuotas apie VMI prie FM 2018 m. vasario 22 d. gautą (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl 16469, 95 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo, kurią prašoma susimokėti per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos (b. l. 71), tačiau minėtų dokumentų pareiškėjui įteikti nepavyko.

2018 m. balandžio 10 d. VMI prie FM, įstaigos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kuriuo pakvietė pareiškėją per 10 d. nuo informacijos paskelbimo interneto svetainės puslapyje atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti dokumentų dėl 2018 m. kovo 1 d. mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą (b. l. 72), tačiau pareiškėjas per kvietime nurodytą laiką į VMI prie FM atsiimti dokumentų neatvyko.

2018 m. gegužės 9 d. VMI prie FM priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)491-155 dėl 16 469,95 Eur mokestinės nepriemokos ir su ja susijusių sumų išieškojimo iš pareiškėjo (b. l. 37).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI prie FM Sprendimu, 2018 m. birželio 4 d. su skundu kreipėsi į Komisiją dėl šio sprendimo panaikinimo (Komisijos byla Nr. AG-238/01-2018, b. l. 1–4, 8–11).

Komisija 2018 m. liepos 4 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. AG-238/01-2018, b. l. 65–67).

Pareiškėjas su VMI prie FM ir Komisijos priimtais Sprendimais nesutinka.

2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva) preambulėje nurodyta, kad suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas.

Pagal Direktyvą Nr. 2010/24/ES įgyvendinančio Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog prašančioji institucija gali pridėti kitus prašančiosios institucijos valstybėje narėje išduotus su reikalavimu susijusius dokumentus, o gavusi svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio pateiktas prašymas vykdyti išieškojimą, nedelsdama šią informaciją perduoda Lietuvos Respublikos institucijai. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Suvienodintas dokumentas, kurį pateikia prašančioji institucija, negali būti kokiu nors būdu pildomas, keičiamas ar pripažįstamas Lietuvos Respublikos institucijoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pareiškėjui nebuvo įteikti jokie dokumentai, patvirtinantys skolos dydį (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui, informacija apie išieškomos sumos atsiradimo pagrindus, rūšį, nėra nurodomas koks tai mokestis ir už kurį laikotarpį jis yra priskaičiuotas. VMI prie FM Sprendimo priedo Nr. 1 pateiktoje Prievolių ataskaitoje nėra nurodoma, kokių mokestinių prievolių pareiškėjas neįvykdė.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos 2018 m. vasario 19 d. Prašyme vykdyti reikalavimą buvo nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje ir kad reikalavimas nėra užginčytas. Pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Šių dokumentų gavimas laikytinas pakankamu pagrindu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, todėl VMI prie FM pradėjo išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo pagrįstai.

2018 m. vasario 19 d. VMI prie FM pateiktame Prašyme vykdyti reikalavimą (b. l. 39–57) ir Suvienodintame dokumente (b. l. 59–70) nurodytas reikalavimo pobūdis (pajamų ir kapitalo mokestis), jo apimtis (16 469, 95 Eur), įstaiga, atsakinga už mokestinio reikalavimo apskaičiavimą (Byndeszentralamt fur Steuern), prašymą teikianti institucija ir jos kontaktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)), bylos nuoroda ((duomenys neskelbtini)), pateiktų dokumentų apskundimo tvarka, delspinigių skaičiavimo tvarka, terminas, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog VMI prie FM Sprendime yra aiškiai nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei dokumentas, kurio pagrindu VMI prie FM pareiškėjo atžvilgiu pradėjo išieškojimo veiksmus. Atsakovė pareiškėjui yra pateikusi bei išaiškinusi visą informaciją, susijusią su prievolės įvykdymu, t. y. apskundimo tvarką, delspinigių skaičiavimo tvarką, terminą, per kurį turi būti įvykdyta mokestinė prievolė. Įvertinus tai, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės, leidžiančios išieškojimo vykdymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, VMI prie FM turėjo pareigą būti aktyvi, teikti visus dokumentus ir domėtis ar išieškomos mokestinės prievolės yra pagrįstos. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) VMI pareiškėjui pretenzijų nebuvo pateikusi, o apie mokestines prievoles (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui sužinojo tik po to, kai gavo VMI prie FM Sprendimą priverstinai išieškoti mokėtinas sumas.

Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo argumentas, jog šiuo atveju nebuvo aišku ar išieškomos mokestinės prievolės yra pagrįstos, atmestinas.

Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus apie mokėtinas sumas, nors pareiškėjo adresas jiems yra gerai žinomas.

Apie mokestinės prievolės, kurios nevykdymas yra konstatuotas vienos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos ir perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai (VMI prie FM) nustatyta tvarka, t. y. pagal Direktyvą, VMI prie FM privalo informuoti skolininką, kad jo atžvilgiu pradedami atlikti veiksmai, susiję su mokestinės prievolės išieškojimu, skolininkui turi būti žinoma, kokios priemonės jam taikomos, kokie sprendimai priimami jo atžvilgiu, vykdant kokio pobūdžio kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, susijusį su mokesčių išieškojimu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Suvienodintą dokumentą, VMI prie FM pareiškėjui siuntė 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (23.1-08-3-5) RNA-6000, prie kurio buvo pridėtos Prašymo bei Suvienodinto dokumento kopijos, tačiau minėtų dokumentų pareiškėjui įteikti nepavyko. 2018 m. balandžio 10 d. VMI prie FM, įstaigos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kuriuo pakvietė pareiškėją per 10 d. nuo informacijos paskelbimo interneto svetainės puslapyje atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti dokumentų dėl 2018 m. kovo 1 d. mokestinės nepriemokos išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą (b. l. 72), tačiau pareiškėjas per kvietime nurodytą laiką į VMI prie FM atsiimti dokumentų neatvyko. Minėti dokumentai buvo pateikti ir Komisijai, kuri nagrinėjo pareiškėjo skundą.

Mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio nustatytais būdais informavo skolininką (pareiškėją), kad jo atžvilgiu pradedami atlikti veiksmai, susiję su mokestinės prievolės pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą išieškojimu, pareiškėjui MAĮ nustatytu būdu buvo išsiųstas Sprendimas, kurį priėmė VMI prie FM, taikydama išieškojimo priemones pagal nacionalinę teisę. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius neturėjo pareigos tiesiogiai susisiekti su pareiškėju, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjo nuomone, VMI prie FM pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, kadangi pareiškėjui buvo trukdoma pasinaudoti teise į gynybą ir teikti papildomus dokumentus, įrodymus ar paaiškinimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d.) nutartis byloje Nr. A556-336/2011).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamame Sprendime yra nurodytas jo faktinis pagrindas – (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos Prašymas bei Suvienodintas dokumentas, kuriame pateikti pagrindiniai duomenys apie mokestinę prievolę. Minėtas dokumentas buvo pridėtas prie VMI prie FM Sprendimo. Sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI prie FM ir Komisijos priimti Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimus.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti VMI prie FM ir Komisijos priimtus Sprendimus. Byloje nenustatyta, kad atsakovė ir Komisija būtų veikusios pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Skundžiami Sprendimai pakankamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis bei iš skundžiamų aktų turinio galima suvokti, remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. (K. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.