- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-336-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01571-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. G.
Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01571-2014-2
NUTARTIS
2015 m. kovo 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės (apeliantės) A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 900 Lt skolą, 770,58 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2014-02-05, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, jog atsakovė 2010-12-14 pasirašė skolos raštelį, kuriuo pasiskolino iš ieškovo 4 900 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2013-12-24, tačiau negrąžino. Nurodė, kad gyvendamas su atsakove jai priklausančiame bute, pirko įvairias statybines medžiagas būsto remontui, surinko visas sąskaitas už pirktas prekes ir atidavė jas atsakovei. Kai susidarė 4 900 Lt suma, paprašė pasirašyti skolos raštelį. Paaiškino, jog prieš pradėdamas gyventi su atsakove, buvo apgautas moterų, todėl norėdamas apsidrausti, kad ir atsakovė jo neapgautų, paprašė dėl išleistos sumos pasirašyti skolos raštelį. Nors į butą buvo investuota daugiau pinigų, buvo pirkti baldai, kiti buities reikmenys, tam išleido dar papildomai apie 10 000 Lt, tačiau su atsakove susitarė, jog skiriantis už 2 000 Lt visi baldai liks atsakovei. Gyvendamas su atsakove išlaikė ir ją, ir jos dukrą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pinigų iš atsakovo negavo, todėl yra pagrindas skolos raštelį pripažinti nesudarytu. Paaiškino, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžios gyveno kartu su atsakovu jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Pradėjus kartu gyventi, ieškovas nuolat guodėsi, jog prieš tai su juo gyvenusios moterys išnaudojo jį finansiškai, todėl 2010 m. gruodžio pradžioje pareiškė, kad nenori būti apgautas. Ieškovas sutiko skirti piniginių lėšų buto komunaliniams mokesčiams bei bendrų poreikių tenkinimui su sąlyga, kad bus pasirašytas skolos raštelis. Ieškovas teigė, jog skolos raštelį nori turėti kaip garantą, jei atsakovė jį paliktų, žadėjo vėliau skolos raštelį suplėšyti. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, todėl sutiko pasirašyti ginčo sumos skolos raštelį. Tekstą padiktavo ieškovas, tačiau ji jokių pinigų iš jo negavo. Jokių medžiagų buto remontui ieškovas nedavė, sąskaitų nepateikė, o visas medžiagas pirko pati.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 4 900 Lt skolos, 32,83 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 932,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 200,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei 78,06 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Teismas nustatė, kad atsakovė 2010-12-14 pasirašė skolos raštelį, kuriuo iš ieškovo pasiskolino 4 900 Lt bei įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2013-12-24. Atsakovei 2014-01-02 buvo surašytas reikalavimas, kuris buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, sumokėti skolą per 3 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos arba grąžinti skolą dalimis po 400 Lt. Atsakovė raštu ieškovui atsakė, jog nėra jam skolinga, kadangi nėra pasiskolinusi ir gavusi 4 900 Lt, o raštelį jis ją privertė pasirašyti. Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatė, kad ieškovas gyvendamas kartu su atsakove pirko įvairių statybinių medžiagų atsakovės buto remontui, o susidarius 4 900 Lt sumai už prekes, pareikalavo pasirašyti skolos raštelį. Šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovė yra pakankamai išsimokslinusi ir yra įgijusi žinių bei gyvenimiškos patirties, todėl, suvokdama, jog ieškovui yra skolinga ir skolą privalės sugrąžinti, pasirašė skolos raštelį, neįvertindama prievolės pasekmių. Teismas kritiško vertina kaip liudytojos apklaustos I. G. parodymus, kuri palaikė atsakovės poziciją, motyvuodamas aplinkybėmis, jog ji yra atsakovės dukra ir ginčo skolos raštelio pasirašymo metu ji buvo vos 14 metų amžiaus. Kaip liudytojų apklaustų E. Ž. ir V. P. parodymus, atsižvelgęs į tai, jog šie asmenys nedalyvavo pasirašant skolos raštelį, iš esmės vertino tik kaip ieškovo ginčo situacijos perpasakojimą. Teismas nurodė, jog abejotinas atsakovės teiginys, jog ieškovas ją privertė pasirašyti skolos raštelį, nes po šio skolos raštelio pasirašymo šalys kartu gyveno dar apie trejus metus. Sprendė, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų apie skolos ieškovui grąžinimo faktą. Vadovavosi CK 6.870 str. 1 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas tiesiogiai atsakovei neperdavė nuosavybėn pinigų ar daiktų, sprendė, jog skolos raštelis nelaikytinas paskolos sutartimi, ir kartu padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Motyvavo, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sprendė, jog ieškovas įrodė 4 900 Lt skolos faktą (CPK 12, 178, 185, 189, 200, 226, 265 straipsniai). Įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė prievolę turėjo įvykdyti iki 2013-12-24, sprendė, jog palūkanos skaičiuotinos būtent nuo šios datos iki kreipimosi į teismą dienos – 2014-02-11, iš viso – už 49 dienas, šią ieškinio dalį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 32,83 Lt palūkanų (4 900 x 5 proc. = 245/365 = 0,67 x 49 = 32,83 Lt). CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. pagrindu priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinį patenkinęs iš dalies (86,99 proc.), remdamasis bylos rašytiniais įrodymais apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 200,46 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 78,06 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Nurodė, jog byloje teismo 2014-02-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą panaikinti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai taikė prievolių atsiradimo ir paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenustatė ir nepagrindė ginčo prievolės atsiradimo pagrindo, nes: 1) ieškovas atsakovei pinigų skolos raštelio pasirašymo metu neperdavė ir tai pats pripažįsta; 2) ieškovas paprašė atsakovės pasirašyti skolos raštelį tik neva susidarius ginčo 4 900 Lt sumai dėl už jo lėšas pirktas prekes atsakovei, taigi iki skolos raštelio pasirašymo šalys nesiekė sukurti tarpusavio teisių ir pareigų, o sandorio sudarymo metu ginčo prievolės neatsirado, nes teismas pripažino, jog skolos raštelis nelaikytinas paskolos sutartimi; 3) ieškovas turėjo įrodyti, kokiu pagrindu atsakovei atsirado piniginė prievolė, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, už kokią pinigų sumą pirko prekių. Byloje ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė, nors kaip asmuo, dirbantis mažmeninėje prekyboje, einantis vadovo pareigas, turėjo pasirūpinti perkamų prekių dokumentų išsaugojimu, o aplinkybė, kad jis to nepadarė, įrodo, jog ieškovas nesiekė, kad atsakovė jam kažkokiu būdu įsipareigotų.
Ieškovas atsiliepimus su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog byloje nustatyta, jog ieškovas iki skolos raštelio pasirašymo dienos perdavė atsakovei 4 900 Lt sumą, ir tai patvirtina pačios atsakovės parašas raštelyje bei liudytojų E. Ž. ir V. P. parodymai. Aplinkybė, jog pinigai skolos raštelio pasirašymo metu atsakovei nebuvo perduoti, o buvo paskolinti atsakovei anksčiau, neturi teisinės reikšmės paskolos prievolei atsirasti. Teismas bylos esmę atskleidė, t. y. įvertino, jog šalys gyveno kartu 3 metus, atsakovė neturėjo lėšų buto remontui, skolinosi pinigų iš skirtingų šaltinių, taip pat ir iš ieškovo. Ieškovas niekada nesiekė, kad už jo paskolintus pinigus nupirktas turtas taptų bendras su atsakove, be to, už ginčo 4 900 Lt sumą atsakovė įsigijo daugiausia statybinių medžiagų buto remontui, o šių pagerinimų net nebūtų galima atskirti natūra, todėl atsakovė turi prievolę grąžinti paskolintus pinigus, už kuriuos asmeninėn nuosavybėn įsigijo turtą. Nesutinka, jog ieškovas turi pareigą įrodyti, kur buvo panaudoti pinigai. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė byloje neteikė priešieškinio dėl skolos raštelio ginčijimo ar jo pripažinimo apsimestiniu ar kitokiu sandoriu, nors naudojosi byloje teisininko pagalba, todėl atsakovės argumentai dėl neva netinkamo teisinių santykių suvokimo ar valios netinkamo išreiškimo vertintini kritiškai. Ieškovas yra tik samdomas darbuotojas – vadybininkas, o ne verslininkas, o atsakovė pinigus skolinosi ne pirmą kartą, taigi turėjo suprasti, jog pasirašydama skolos raštelį privalės grąžinti paskolintus pinigus. Šalių santykiai yra pasibaigę ir net šiuos santykius traktuojant kaip sugyventinių jungtinės veiklos, taikant jungtinės veiklos teisės normas, pasibaigus tokio pobūdžio santykiams, šalys privalo atsidalyti asmeninį turtą ir prievoles.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas, kai viena šalis (ieškovas) teigia atsakovei paskolinusi ginčo sumą, o kita šalis (atsakovė) neigia faktą, jog pinigus ieškovas jai perdavė skolos raštelio pasirašymo metu, todėl neturi prievolės grąžinti ginčo sumą ieškovui ir todėl paskolos teisiniai santykiai šalių nesieja.
Motyvuojamoji dalis
Dėl skolos raštelio turinio ir formos teisinio kvalifikavimo
Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 str., kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.871 str. 1 d. numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jei skolinama suma viršija du tūkstančius litų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CK 6.875 str. 2 d. numatytas formos nesilaikymo pasekmes, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Ieškovo į bylą pateiktas skolos raštelis, pasirašytas atsakovės, patvirtina, jog atsakovė 2010-12-14 būtent pasiskolino (įrašyta žodis „pasiskolinau“) iš ieškovo 4 900 Lt sumą, kurią įsipareigojo (įrašytas žodis „žadu“) grąžinti iki 2013-12-24 (b. l. 35). Savo parašo tikrumo bei aplinkybių, jog šalys gyveno kartu apie 3 metus ir po ginčijamo skolos raštelio sudarymo, jog ieškovas asmeninėmis lėšomis pirko prekių atsakovės poreikiams tenkinti, atsakovė neneigia.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Išanalizavusi ir įvertinusi šalių argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui, faktinius bylos duomenis, remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo 2010-12-14 skolos raštelis laikytinas paskolos sutartimi CK 6.871 str. 3 d. normos prasme. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip netinkama ir (ar) klaidinanti, nes pirmosios instancijos teismas sprendime kartu padarė ir kitą – teisingą išvadą, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (b. l. 49–51). Be to, šalys iš esmės vienodai aiškina bei neneigia aplinkybių, jog ginčo suma yra ieškovo panaudota atsakovės buto remonto tikslais, tačiau šalys tokio šių pinigų panaudojimo nesieja su jų bendro tikslo – bendrai ir (ar) kooperuojant savo turtą, darbą ar žinias sukurti bendrą nuosavybę ir pan., turėjimu.
Taip pat pažymėtina, kad, kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 str. nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Remdamasi šia įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė byloje priešieškinio nereiškė, neginčijo skolos raštelio teisėtumo ir pagrįstumo ir (ar) neįrodinėjo, jog buvo apgauta ieškovo ir pan., teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl ginčo pinigų panaudojimo ir (ar) perdavimo atsakovei siekia perkelti ieškovui.
Apibendrinus išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantės argumentai nepagrįsti, šiais argumentais naikinti skundžiamą sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Dėl mokėjimo palūkanų (ne) priteisimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad ieškovas į atsakovę raštu dėl ginčo 4 900 Lt skolos grąžinimo, suėjus prievolės grąžinimo terminui (2013-12-24), kreipėsi nedelsdamas – 2014-01-02, į teismą su ieškiniu – po šiek tiek daugiau nei mėnesio – 2014-02-11 (b. l. 3–4, 8). Skolos raštelyje ir (ar) papildomai šalys nebuvo ir nėra susitarusios dėl jokių sutartinių palūkanų. Pažymėtina, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.). Įvertinus aplinkybę, jog šalis tiek iki skolos raštelio sudarymo, tiek ir po to siejo daugiau nei draugiški santykiai, o ginčo sumos iš atsakovės ieškovas pradėjo reikalauti šalims nepavykus toliau gyventi kartu, spręstina, jog faktiškai ieškovas iš atsakovės atlygio už naudojimąsi pinigais nesiekė ir nuostolių dėl prievolės nevykdymo neturėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino (iš dalies) ieškovo reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo (palūkanas sumažino), todėl ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, atsižvelgiant į tai, jog bendras priteistinas ieškovui skolos dydis, panaikinus sprendimo dalį dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, sumažėjo iki 4 900 Lt (1 419,14 Eur), tikslintina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 185 str., 270 str. 5 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str.). Iš viso ieškovas turėjo 1 380 Lt išlaidų (b. l. 5, 6), atsakovė – 1 210 Lt (b. l. 24, 25), ieškinys tenkintas iš dalies – 86,41 proc., todėl ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 1 192,46 Lt (347,68 Eur), atsakovei – didintinos iki 164,44 Lt (47,62 Eur) (b. l. 24, 25).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl mokėjimo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teismo sprendimo dalis dėl 32,83 Lt palūkanų priteisimo naikintina, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteista bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui mažintina iki 1 192,46 Lt (345,36 Eur) išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos didintinos iki 164,44 Lt (47,62 Eur) (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – 0,58 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 0,32 Lt (0,09 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 54), o ieškovui iš atsakovės – 601,49 Lt (174,20 Eur). Taikytinas įskaitymas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 601,17 Lt (174,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo dalį dėl sutartinių (mokėjimo) palūkanų priteisimo panaikinti ir ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmesti.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, patikslinant dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ją išdėstant taip: „Priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 900 Lt (141,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti ieškovui A. S. iš atsakovės A. G. priteistą 1 200,46 Lt (347,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 192,46 Lt (345,36 Eur) ir padidinti atsakovei A. G. iš ieškovo A. S. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 78,06 Lt (22,61 Eur) iki 164,44 Lt (47,62 Eur).
Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės A. G. 174,11 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.