Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1314-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2A-1314-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08235-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
E. G.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Civilinė byla Nr. 2A-1314-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08235-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.2.4.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringa Švedienė. ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. G. priešieškinį ieškovui A. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą dukters E. G. atžvilgiu ir nustatyti ieškovo prašomą bendravimo su dukra tvarką.Atsakovė E. G. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametė pažįsta tėvą, jis nėra jai visiškai svetimas asmuo. Vaiko ryšiai su tėvu gali būti suvaržyti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis ir pagrįsti svariais argumentais, įrodymais. Tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu, esant „sutrikusiems“ vaiko tėvų tarpusavio santykiams, nesusiformavo ir ieškovo bei dukros E. G. tarpusavio ryšiai, todėl siekiant juos atkurti prieš nustatant prašomą bendravimo su vaiku tvarką galėtų būti skiriamas psichologinis įvertinimas dėl ieškovo galimybių pasirūpinti mažamete dukra bei pereinamasis laikotarpis su labiau ribota bendravimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo A. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės E. G. priešieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo A. V. tėvo valdžią nepilnametės dukros E. G. atžvilgiu. Nustatė tokią tėvo A. V. matymosi su nepilnamete dukra E. G. tvarką: nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. V. vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip 60 kartų iš eilės bendrauja su nepilnametė dukra E. G. poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotinas tėvas A. V. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti motinai E. G. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). O motina E. G. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologą bendravimui su tėvu psichologo paskirtą valandą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš A. V. 396,11 Eur bylinėjimosi išlaidų E. G. naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui tėvo valdžia dukros Esteros atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu laikinai apribota konstatavus, jog ieškovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys psichologinio ir fizinio smurto naudojimu motinos atžvilgiu, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje, tėvo ir vaiko emocinis ryšys nėra susiformavęs, tėvas nededa pastangų, kad tą ryšį sukurtų ir atstatytų.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, jog tėvo valdžios apribojimas jam turėtų būti panaikintas. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, remdamasis įrodymų pakankamumo principu bei vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuo sprendimo, kuriuo ieškovui laikinai apribota tėvo valdžia ieškovo elgesys ne tik nepasikeitė bet pablogėjo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti jam taikytą laikiną valdžios apribojimą ir tai prieštarauja vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovo elgesys neatitinka moralės normų, jis yra agresyvus ne tik artimų asmenų atžvilgiu, tačiau ir kitų, jam svetimų žmonių atžvilgiu. Ieškovas yra konfliktiška, emocionali ir spontaniška asmenybė. Ieškovas buvo traukiamas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismo vertinimu, nuolatinis psichologinio ir fizinio smurto naudojimas nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu, yra netinkamas pavyzdys nepilnametei ieškovo dukrai ir kenkia ne tik nepilnamečio vaiko interesams, tačiau ir stabiliai psichinei būklei, jos interesui augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad ieškovas ne visiškai supranta šeimos sąvokos ir nėra tinkamai pasiruošęs rūpintis vaiku, atlikdamas jam įstatymo pavestą pareigą ir funkcijas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas yra pagrindas ieškovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, psichologinę išvadą, VTAS atstovės paaiškinimus, sprendė, kad tėvui ir dukrai yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas su dukra bendrautų dalyvaujant psichologui. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas gyvena JAV ir Lietuvoje būna nepastoviai, yra itin užimtas darbine veikla, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra turėtų bendrautų pas psichologą ne mažiau nei 60 kartų. Siekiant aktyviau, operatyviau atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį ir ateityje išvengti ginčų dėl įstaigos ar psichologo kandidatūros pasirinkimo, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą užsiregistruoti su dukra pas psichologą poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) arba (duomenys neskelbtini) ir apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto vizito, o motina privalo pristatyti dukrą matymuisi su tėvu pas specialistą, nurodytą dieną ir valandą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo gyvenimo situacija nėra stabili, t.y. abi šalys patvirtino, kad per kelerius metus ieškovas gyveno Lietuvoje, Latvijoje, Izraelyje ir dabar gyvena JAV, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslinga nustatyti tėvo ir dukros matymosi tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir panaikinti A. V. tėvo valdžios apribojimą dukters E. G. atžvilgiu; nustatyti tokią ieškovo A. V. bendravimo su dukra E. G. tvarką:

Tėvas A. V. ir duktė E. kartu lankosi pas psichologą D. K., (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), bendrose psichologo konsultacijose du kartus per mėnesį. Tuo tikslu kas antros savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. 30 min. A. V. su dukra E. kartu lankosi Centre, kur jiems teikiamos bendros psichologo konsultacijos. Atsakovė E. G. privalo pristatyti dukrą kas antros savaitės ketvirtadienį iki 17 val. 30 min. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą ir išvykti iš Centro. Ieškovas A. V. privalo po konsultacijų iki 19 val. pristatyti dukrą į jos gyvenamąją vietą arba į kitą su dukters mama sutartą vietą. Tuo atveju, jeigu atsakovė E. G. negalės pristatyti dukters į konsultaciją nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. V. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Tuo atveju, jeigu A. V. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai E. G. ir suderinti kitą konsultacijų dieną, A. V. apmoka konsultacijas Centre; E. G. pradėjus normaliai bendrauti su tėvu ir gavus psichologo išvadą A. V. nustatyti tokią bendravimo su dukterimi E. G. tvarką: dukra kas antrą mėnesio savaitgalį praleidžia su tėvu A. V., o būtent, tėvas dukrą penktadienį 17 val. paima iš motinos namų ir sekmadienį 19 val. pristato į motinos namus. Vasaros atostogų metų (birželio - rugpjūčio mėnesiai) dukra su tėvu praleidžia tris savaites (21 kalendorinę dieną) tėvui dukrą paimant iš motinos paskutinę darbo dieną 17 val. ir grąžinant motinai po 30 dienų iki 19 vai. Žiemos metu (gruodžio - vasario mėn.) dukra su tėvu praleidžia vieną savaitę (7 kalendorines dienas) analogiškai tėvui paimant dukrą iš motinos ir ją gražinai motinai. Atostogų metu vaiko motina privalo tėvui atiduoti dukters asmens pasą, būtiną kelionėms. Tėvas A. V. apie savo atostogų pradžią ir pabaigą turi pranešti dukters motinai prieš vieną mėnesį. Tėvas turi teisę bet kada bendrauti su dukra tiek vaikų darželyje, tiek ateityje mokykloje, tiek kitose vietose neribotai. Ši tvarka įsigalioja teismui priėmus sprendimą ir vykdoma taip: po teismo sprendimo pirmąjį savaitgalį dukra praleidžia su tėvu, o toliau pagal bendrą tvarką.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad jo elgesys nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu pasikeitė. Jo nuomone, teismas turėtų įvertinti tokių įrodymų pateikimo ribotumą ir atsižvelgti į ieškovo pateiktus įrodymus ir vadovautis tikėtinumo principu. Tai, kad dukra leisdama laiką su ieškovu yra laiminga ir noriai bendrauja patvirtina pateiktos nuotraukos ir eksperto išvada. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės bent jau patvirtina faktą, kad ieškovo elgesys nesudaro pagrindo palikti ieškovui laikiną valdžios apribojimą ir juo labiau nustatyti neterminuotą. Ieškovas turi tiek finansines, tiek asmenines galimybes auklėti dukrą ir daryti jai teigiamą įtaką. Apeliantas pažymi, kad ginčas byloje pagrinde kilo dėl apelianto tariamai netinkamo elgesio su atsakove, tačiau ieškovo elgesys su dukra rimtesnių kaltinimų – net ir esant aiškiam atsakovės nusistatymui, nesulaukė. Apelianto nuomone, skundžiamą sprendimą teismas priėmė išimtinai vadovaudamasis atsakovės parodymais ir medicininiais dokumentais. Ieškovas pažymi, jog atsakovės pateikta medicininėje išvadoje nurodyti sužalojimai, neva ieškovo padaryti sužalojimai, nesutampa su jos paaiškinimais, tačiau teismas jais tikėjo ir padarė klaidingas išvadas, jog ieškovas naudojo smurtą prieš atsakovę Izraelyje. Teismas taip pat nepagrįstai kaip įrodymą vertino ekspertizės akte užfiksuotus vaiko žodžius, kad ieškovas muša atsakovę. Šalių nepilnametė dukra nematė ieškovo smurtaujančio prieš atsakovę. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu dėl įvykių kurie buvo 2011, 2012 m., t.y. kai dukra dar nebuvo gimusi. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog ieškovo elgesys ne tik nepagerėjo bet ir pablogėjo niekuo nepagrįsta ir padaryta remiantis išskirtinai atsakovės melagingais paaiškinimais bei ieškovo elgesio posėdžio metu. Tačiau ieškovui byloje sprendžiami klausimai yra svarbūs emocine prasme, todėl jis posėdžių metu buvo emocingesnis nei įprasta, tačiau tai negali būti pakankamas pagrindas spręsti, kad elgesys žymiai pablogėjo. Teismui priimti sprendimą neterminuotai apriboti valdžią dukros atžvilgiu nebuvo CK 3.180 str. 1 d. nurodytų sąlygų. Apeliantas pažymi, jog su atsakove negyvena jau daugiau nei 5 m., su dukra nėra matęsis 2 m., todėl nesuprantama, kaip ieškovas gali pažeisti vaiko interesus. Skundžiamas sprendimas suvaržo ieškovo ryšius su dukra, nes niekas negali garantuoti, kad atsakovė atves vaiką į susitikimus pas psichologą ir tikėtina, jog šis sprendimas nebus vykdomas. Tuo tarpu teismo išvada, kad tarp ieškovo ir dukters nėra susiformavusio emocinio ryšio prieštarauja byloje esantiems įrodymams.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. G. prašė jį atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą panaikinti jo atžvilgiu taikytą tėvo valdžios apribojimą, t.y. įrodymų, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir tėvo valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams. Priešingai, ieškovas ir toliau demonstruoja smurtinį ir nepagarbų elgesį vaiko motinos atžvilgiu. Atsakovės nuomone, nepakanka pateikti teismui trumpalaikius tėvo ir dukros bendravimo epizodus, kad būtų pagrindas panaikinti tėvo valdžios apribojimą. Ieškovo minimus susitikimus su dukra iniciavo atsakovė, siekdama padėti užmegzti dukrai artimesnį ryšį su tėvu, tačiau ieškovas tik trumpą laiką sugebėdavo išlikti nesusierzinęs, kol jo elgesys virsdavo į atvirą smurtavimą. Atsakovė taip pat pažymi, jog nepakanka išvardinti vaiko tėvo galimybių auklėti dukrą turėjimo, svarbu kaip vaiko tėvas sugeba jas realizuoti.Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi išimtinai atsakovės parodymais ir pateiktais dokumentais. Ieškovas, vertindamas atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, remiasi subjektyvaus pobūdžio išvedžiojimais. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovas neginčijo Valstybinės teismo medicinos 2014 m. spalio 9 d. specialisto išvadoje užfiksuotų atsakovės sužalojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstai remiasi šiais argumentais apeliaciniame skunde. Atsakovės nuomone, ieškovas manipuliuoja faktinėmis bylos aplinkybėmis jam palankia linkme. Nors apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai kaip įrodymą vertino 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas pripažintas kaltu dėl įvykių buvusių prieš 5-7 m., tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi ne vien šiais įrodymais, o įrodymų visuma.Atsakovė taip pat pažymi, jog nei viename iš teismo posėdžių ieškovas nesilaikė drausmės ir tvarkos ir taip elgėsi ne dėl to, kad kaip pats nurodo sprendėsi jam svarbūs klausimai, o dėl to, kad ieškovas turi asmenybės sutrikimų susijusių su impulsyviu būdu ir agresyvumu. Apeliantas yra į smurtą linkusi asmenybė, dėl jo smurtavimo teisėsaugos institucijoms yra skundęsis ne vienas asmuo, tarp jų ir buvusi sutuoktinė, sesuo, buvęs jo įmonės darbuotojas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi tik teorinių žinių ir bendrą supratimą apie vaiko poreikius, tačiau neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti dukrą vienas. Ieškovas niekada nedėjo pastangų nepertraukiamai dalyvauti vaiko gyvenime, todėl reikalinga specialistų pagalba ir būtinybė pakeisti savo elgesį su aplinkiniais. Atsakovė nesutinka su apelianto teigimu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas suvaržė jo ryšius su dukra. Pažymi, jog neterminuotai apribojus tėvo valdžią dukros atžvilgiu jam išliko teisė matytis su dukra. Teismo sprendimas yra privalomas, todėl nepagrįstos apelianto abejonės, kad sprendimu nustatytą tvarką vykdys atsakovė ir pristatys dukrą nustatytu laiku pas psichologą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo neterminuotai apribota ieškovo valdžia dukros atžvilgiu bei nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka per psichologą, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė E. G. yra ieškovo A. V. ir atsakovės E. G. dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1763-595/2016 nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. G., iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai bei terminuotai 2 metams apribojo tėvo A. V. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu. Ieškovas 2015 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti teismo nustatytą laikiną valdžios apribojimą dukros E. G. atžvilgiu, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukros atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, jog ieškovo elgesys nuo teismo sprendimo laikinai apriboti jo valdžią dukters atžvilgiu ne tik nepasikeitė, bet ir pablogėjo, todėl sprendė, jog yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukters atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, psichologinę išvadą bei VTAS atstovių nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo ir dukters bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, nustatė ieškovo bendravimo su dukra tvarką su psichologu ne mažiau nei 60 kartų iš eilės.

Dėl neterminuoto valdžios apribojimo

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį ir neterminuotai apriboti atsakovo valdžią, kadangi byloje nenustatytos CK 3.180 str. 2 d. sąlygos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, iš esmės remdamasis tik atsakovės paaiškinimais, ištraukomis iš ekspertizės akto bei teismų sprendimais nustatytais įvykiais, kurie buvo prie 5-7 m. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.Nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukters atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovo elgesys nuo teismo sprendimo, kuriuo jam laikinai apribota tėvo valdžia nepasikeitė ir pablogėjo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti laikiną valdžios apribojimą rėmėsi atsakovės argumentais ir pateiktais įrodymais apie laikotarpiu 2014-09-24 – 2014-10-03 jos atžvilgiu ieškovo naudotą smurtą jai viešint pas atsakovą Izraelyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu bei ieškovo elgesiu teismo posėdžiuose. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog prieš 5 m. įvykę įvaikiai, už kuriuos ieškovas pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu neturi esminės teisinės reikšmės šiuo metu nagrinėjamai bylai ir klausimui ar yra teisinis pagrindas riboti ieškovo valdžią dukters atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent dėl minėtų įvykių pagrindu pradėtų ikiteisminių tyrimų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu dviejų metų terminui, taikė tėvo valdžios apribojimą ieškovui. Kaip žalingą ir amoralų elgesį teismas vertino ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis apie šalių nepilnametės dukros motinos atžvilgiu naudojamą psichologinį ir fizinį smurtą. Pažymėtina, jog minėtame sprendime teismas laikiną dviejų metų tėvo valdžios apribojimą taikė kaip prevencinę priemonę, kad atsakovas įvertintų ir pakeistų savo žalingą amoralų elgesį. Taigi, darytina išvada, jog praėjus minėtam terminuotam laikotarpiui jam taikytos prevencinės priemonės pasibaigė. Kolegijos vertinimu, kitos byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nėra pakankamos konstatuoti, esant pakankamą pagrindą neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukros atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog ieškovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Sprendimas neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukters atžvilgiu iš esmės grindžiamas ieškovo ir atsakovės konfliktiškais santykiais, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamą ieškovo valdžios įgyvendinimą dukros atžvilgiu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas yra konfliktiška asmenybė ir turi problemų su emocijų valdymu, atsakovės pateikti įrodymai bei vaiko elgesys ekspertizės metu tikėtinai pagrindžia jos nurodytas aplinkybes dėl ieškovo naudoto smurto atsakovės atžvilgiu joms su dukra viešint pas ieškovą Izraelyje, tačiau kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pagrindas taikyti griežčiausius ribojimus ieškovo atžvilgiu. Minėta, jog pagal EŽTT formuojamą praktiką tokio pobūdžio ribojimai turi būti proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tuo tarpu atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kolegijos vertinimu, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nėra proporcingas ir pažeidžia šalių nepilnametės dukros interesus, kuri kaip matyti iš bylos medžiagos noriai su tėvu bendrauja. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateikto Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-58/2016 matyti, jog santykyje su ieškovu šalių nepilnametė dukra elgiasi drąsiai ir spontaniškai, jos būsenoje nepastebimi baimės ir nesaugumo išgyvenimai (T. 2., b.l. 103). Ieškovo elgesys bei byloje esantys įrodymai patvirtina norą ir siekį bendrauti su dukra, užmegzti su ja ryšį bei dalyvauti jos ugdyme, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė riboja ieškovo galimybes tokį ryšį užmegzti. Tai patvirtina išvadą teikiančios institucijos į bylą pateikti įrodymai, t.y. 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, išnagrinėjus ieškovo skundą, kuriame nurodoma, jog ieškovui kreipusis dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, atsakovė atsisakė bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos specialistais siekiant suderinti tokią tvarką. Minėtame ekspertizės akte nurodoma, jog atsakovės santykį su dukra neigiamai veikia emocinis moters jautrumas, jos įtampa ir priešiškumas ieškovui, kuriuos yra sunku suvaldyti vaiko akivaizdoje. Atsakovei yra sunku siekti kompromiso su ieškovu, kuris labiau atitiktu dukters interesus; kadangi jos poreikius ieškovė vertina per savo jausmus ir patyrimą; šiuo metu atsakovė yra labiau susikoncentravusi į savo išgyvenimus, todėl jai sunku kritiškai vertinti vaiko ir jo tėvo bendravimo perspektyvą (T. 2., b.l. 104). Kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, jog šalių konfliktiški santykiai neturėtų būti sprendžiami vaiko intereso bendrauti su abiem tėvais sąskaita. Kaip nurodoma ekspertizės akte atsakovės supratimu vaiko ir tėvo bendravimas yra neatsiejamas nuo tiesioginės jos pačios ir ieškovo sąveikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog yra priemonių užtikrinti ieškovo ir šalių nepilnametės dukters teisę bendrauti išvengiant ieškovo ir atsakovės kontakto, pavyzdžiui skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su dukra dalyvaujant psichologui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant pagrindą neterminuotai apriboti ieškovo valdžią dukters atžvilgiu, todėl sprendimas dalyje, kuria tenkinus atsakovės priešieškinį neterminuotai apribota ieškovo valdžia dukters atžvilgiu naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl bendravimo tvarkos

Apeliantas taip pat kvestionuoja ir skundžiamu sprendimu nustatytą jo ir dukters bendravimo tvarką, kaip varžančią ieškovo ryšius su dukra ir prašo patvirtinti jo siūlomą bendravimo tvarką. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir pažymi, kad apeliantas kvestionuodamas šią sprendimo dalį nepateikė argumentų sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos.Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad tarp ieškovo ir dukros nėra susiformavusių bendravimo santykių, tarpusavio ryšio, ieškovas neturi įgūdžių savarankiškai bendrauti ir prižiūrėti dukrą. Apelianto siūloma nustatyti bendravimo tvarka patvirtina, jog jis pats pritaria, kad ryšių atkūrimui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad palaipsniui susiformuotų tėvo ir dukros santykiai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių. Pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susietos su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v Romania, no. 13589/07,10 January 2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog siekiant sėkmingai atkurti nepilnametės dukros ir ieškovo tarpusavio ryšį pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo poziciją, jog ieškovo ir dukters bendravimas turėtų vykti ne su ieškovo pasiūlytu psichologu, o dalyvaujant asmeniui, kuris nebūtų susijęs su šalimis giminystės, darbiniais ar kitais ryšiais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atitinkamą ieškovo susitikimų su dukra skaičių bei spręsdamas, jog šiuo metu nėra pagrindo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, pagrįstai, atsižvelgė į konfliktiškus šalių santykius bei ieškovo nurodytą aplinkybę, jog šiuo metu jis gyvena JAV, Lietuvoje pastoviai nebūna. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašoma patvirtinti bendravimo tvarka tikėtina nebūtų įgyvendinama ir neužtikrintų nustatomos bendravimo su vaiku tvarkos tikslo, t.y. atkurti ieškovo ir dukters ryšį. Tuo tarpu apelianto nuogąstavimai, jog atsakovė nevykdys tokio teismo sprendimo ir sutartu laiku nepristatys dukros pas psichologą nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą šioje dalyje ir nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nurodyti klausimai gali būti sprendžiami vykdymo procese.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 82,19 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 41,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1,2 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota ieškovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžia nepilnametės dukros E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės E. G. (a.k(duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. G. (a.k(duomenys neskelbtini) 41,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei E. G. (a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka