Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-11 · Administracinė byla Nr. I-1831-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
I-1831-426/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00470-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Narkotikų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1831-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00470-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. B.,atsakovo atstovui Rokui Dakniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji kryptis“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) prašo panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-128/16 (toliau – Nutarimas) ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Skunde (b. l. 1–4) nurodo, jog priimdamas Nutarimą, atsakovas neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas.

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 15 d. gavo atsakovo raštą Nr. S-3116(3), kuriuo informavo, jog Bendrovė pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „4ICE“ pirko ir pagal 2017 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė alkoholinį kokteilį „24lce Vodka Energy & Alkohol”, alk. 5 proc. tūrio, 65 ml tūbelėse. Atsakovo nuomone, tai vertintina kaip Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų pažeidimas.

Pareiškėjos vadovas L. B. 2017 m. lapkričio 28 d. Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją.

Bendrovė 2018 m. sausio 2 d. gavo Nutarimą, kuriuo už tariamus Įstatymo pažeidimus skirta 2 896,00 Eur bauda. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėja vykdė neteisėtą ir Įstatyme draudžiamą alkoholio reklamą, nes jos trečiajam asmeniui parduotų gaminių etiketėse nurodytas terminas „energy”, nors nėra šį faktą pagrindžiančių įrodymų apie Bendrovės veiklos neteisėtumą ir/ar įstatymo draudžiamos alkoholio reklamos teikimą. Departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėja padarė sudėtinį Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų pažeidimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja aiškina, kad nėra tinkamas subjektas Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies prasme. Tvirtina, kad jokia forma ir jokiomis priemonėmis neskleidė informacijos, susijusios su Bendrovės komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir / ar vartoti alkoholio produktus. Pareiškėja teisėtai ir nepažeisdama galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, vykdydama veiklą ir turėdama reikiamus tokios veiklos vykdymui leidimus bei licencijas, įsigijo iš gamintojo konkretų gaminį, kurio pavadinime (etiketėje) jau buvo nurodyti žodžiai „Vodka Energy Ice & Alkohol“, ir, susimokėjusi visus privalomus mokesčius bei užklijavusi reikiamas banderoles, minėtuosius gaminius pardavė trečiajai šaliai. Pareiškėja neplatino reklamos apie gaminį, neteikė apie jį informacijos savo įmonės puslapyje ar kitais kanalais, niekaip neįtakojo vartotojo noro ar nenoro įsigyti konkretų gaminį. Pareiškėja vykdė ne alkoholio reklamos, bet gaminio perpardavimo funkciją. Pareiškėja tvirtina, kad net neprekiauja nuolatinai minėtaisiais gaminiais, o konkretaus užsakymo pagrindu įvykdė vienkartinį pirkimo-pardavimo sandorį.

Pareiškėjai nepriimtinas atsakovo argumentas, jog gaminio etiketėje nurodyta informacija, „didina Įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijusi su įmonės komercine veikla“. Pareiškėja šį produktą tik įvežė konkrečiam renginiui pagal poreikį ir pardavė trečiajam asmeniui. Tokia veikla, pareiškėjos tvirtinimu, galima ir teisėta ir nesusijusi su alkoholio reklamos draudimu. Pareiškėja nekūrė gaminio etiketės, neteikė apie ją informacijos viešojoje erdvėje, Bendrovei reikėjo į Lietuvos rinką pagal poreikį pateikti specifinį produktą – ledų formos alkoholinį kokteilį, kurio tūris – 65 ml, o alkoholio koncentracija – 5 proc. Alternatyvaus produkto, kurio etiketėje, anot atsakovo, nebūtų alkoholio reklamos, tariamai draudžiamos įstatymu dėl vieno jame esančio žodžio „energetinis“, rinkoje nėra.

Gamintojo „Vodka Energy Ice & Alkohol” etiketė ir pavadinimas – gamintojo prerogatyvos pasirinkti tinkamą/norimą gaminio dizainą klausimas. Tai nurodytas bendrasis gaminio pavadinimas. Pareiškėja tokio gamintojo sprendimo neįtakojo ir negalėjo įtakoti. Pabrėžia, kad prekės ženklas pateikiamas ne valstybine lietuvių, bet anglų kalba lotyniškomis raidėmis, ko galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nelaiko reklama.

Šalies argumentai

Pareiškėja tvirtina, kad trečiajam asmeniui parduotame gaminyje buvo nurodyta ne reklama, kaip kad teigia atsakovas, bet privaloma pateikti informacija. Ginčijamas pavadinimas ir anglų kalba pateiktas terminas „energy“, yra specialiai tam kokteiliui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to kokteilio bendrojo pavadinimo dalis.”

Pareiškėjai akivaizdu, jog didmena įsigyto ir vėliau parduoto gaminio etiketėje nurodyta informacija nėra ir negali būti vertinama kaip alkoholio reklama, draudžiama Įstatyme. Aiškina, jog tai tiesiog privaloma alkoholinio kokteilio etiketėje nurodytina informacija, atitinkanti tiek Reglamento, tiek ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėja nurodo, jog nėra tinkamas subjektas Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo prasme. Vadovaujantis minėtojo įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, reklamos davėjas yra asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Reklamos skleidėjas (to paties straipsnio 13 p.) yra bet kokiomis informacijos priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo. Pareiškėja neatitinka nė vienos iš išvardintų sąlygų.

Skunde atkreipia dėmesį, jog terminai/sąvokos „energetinis“ ir „energija” nėra identiški/tapatūs. Atsakovas, neturėdamas jam suteiktų teisių, plečiamai aiškina terminų turinį ir pateikia tai kaip neginčijamą įrodymą. Nutarimo tekstas, pasak pareiškėjos, pagrįstas iš esmės būtent termino „energetinis” išaiškinimu ir Departamento nuomone.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodo, jog oficialiame aptariamo produkto gamintojo internetiniame puslapyje: https://24ice.com/ aiškiai nurodyta, jog terminas „Vodka Energy” yra konkretaus kokteilio pavadinimas.

Pareiškėja pabrėžia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis pakeista, nekalbama apie klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, siejimą su asmens fizinėmis ir psichinėmis būklėmis. Pareiškėjai Nutarimas buvo skirtas dar galiojant senajai Įstatymo redakcijai, tačiau Nutarime pateikiama atsakovo argumentacija ir tariamas padarytas pažeidimas.

Bendrovė atkreipia teismo dėmesį, kad skirtos baudos dydis siekia beveik 3 000 eurų, kai bendra įsigytų gaminių buvo už 4 590 eurų. Pareiškėja papildomai sumokėjo 487 eurų akcizą, suklijavo banderoles bei pardavė trečiajam asmeniui didmena už galutinę 5 436,90 Eurų kainą. Pareiškėjai liko 359,90 eurų bendrojo pelno iš šio sandorio. Paskirtos baudos dydis – 2 896,00 eurų. Pareiškėjai akivaizdu, jog pareiškėjos veiksmuose draudžiamos alkoholio reklamos fakto atsakovas Nutarimu konstatuoti negalėjo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog Departamentui pateikė atsiskaitymo suderinimo aktą, kuris patvirtino, jog pareiškėja UAB „Gera nuotaika“ sumokėjo už įvežtus alkoholio produktus tiesiogiai. Teigė, jog savo veiklą Bendrovė vykdo 12 metų ir visuomet laiku pateikia reikalingą informaciją apie įvežamus alkoholio produktus. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog ateityje minėtų produktų į rinką netieks, o konkretus užsakymas buvo vienkartinis.

Atsakovas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 20–23) atsakovas nurodo, jog vadovaudamasis surinkta medžiaga nustatė, kad Bendrovė pateikė draudžiamą alkoholio reklamą. Pareiškėja iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „24ICE“ pirkto ir Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė alkoholinį kokteilį „I. V. Energy Ice & Alcohol“, alk. 5 proc. tūrio, 65 ml tūbelėse (toliau – ir alkoholinis gėrimas). Ant alkoholinio gėrimo priekinės ir galinės tūbelių (t. y. pakuotės) pusių viršutinėse dalyse pateiktas pavadinimas „Vodka Energy Ice & Alcohol“, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Šaldytas energetinis alkoholinis gėrimas su degtine“.

Departamentas už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų reikalavimų pažeidimus Nutarimu skyrė pareiškėjui 2 896 eurų ekonominę sankciją.

Skundo argumentus atsakovas vertintina kritiškai. Pažymi, kad Departamentas išsamią poziciją išdėstė ginčijamame Nutarime.

Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė turi 2012 m. lapkričio 12 d. išduotą licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl yra atsakinga už tai, kad prekyba alkoholiniais gėrimais vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų.

Kritiškai ir kaip nesusiję su byla atsakovo vertinami skundo argumentai, kad alkoholinis gėrimas buvo įsigytas legaliai, už jį sumokėti mokesčiai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai inkriminuojamas ne prekyba ir laikymas alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, pažeidimas (Įstatymo 17 str. 1 d. 3 p., 2 d. 3 p.), o alkoholio reklamos turiniui nustatytų apribojimų, numatytų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų, pažeidimas.

Kritiškai vertinami pareiškėjos argumentai, kad ji neįtakojo ant alkoholinio gėrimo pateikto pavadinimo, kadangi jį kūrė alkoholinio gėrimo gamintojas, informacijos apie alkoholinius gėrimus neplatino savo internetinėje svetainėje ar kitur, pardavė pagal vienkartinį užsakymą trečiam asmeniui, todėl negalėjo įtakoti vartotojo noro įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Departamento nuomone, akivaizdu, kad pareiškėja, kaip licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja, atsakinga už tai, kad alkoholiniai gėrimai, kuriuos ji platina Lietuvos Respublikoje, atitiktų Įstatymo reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus nustatytos alkoholio reklamos turiniui. Pažymi, kad informacijos patrauklus pateikimas alkoholinio gėrimo etiketėje yra skatinimas įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą, didina Įmonės platinamo produkto patrauklumą ir tuo neabejotinai yra susijęs su įmonės komercine veikla. Atsakovo nuomone, tik pareiškėjos valia ir interesais alkoholinis gėrimas su atitinkama etikete pateko į Lietuvos rinką, todėl laiko, kad už neleistinos informacijos pateikimą atsakinga būtent Bendrovė, nepriklausomai, kad ne jis kūrė minėtą etiketę. Pažymi, kad kiekvienoje valstybėje keliami skirtingi reikalavimai alkoholio reklamai, todėl gamintojas, gaminantis alkoholinius gėrimus kitoje valstybėje, nepažeisdamas tos valstybės teisės aktų reikalavimų, nebūtinai jų nepažeidžia ir Lietuvos Respublikoje.

Kritiškai atsakovas vertina argumentus dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-322 patvirtinto Alkoholinių kokteilių terminų, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento. Departamento nuomone, šis dokumentas niekaip nepaneigia Įmonės pareigos veikti atsakingai bei laikytis Įstatymo reikalavimų, nustatytų alkoholio reklamos turiniui.

Atsakovo nuomone, neabejotinai, vidutinis vartotojas, net gi gerai nemokantis anglų kalbos, angliško žodžio „energy“ prasmę supranta, kadangi šio žodžio kilmė yra tarptautinė ir tokia pačia žodžio šaknimi žodžiai aptinkami įvairiose kalbose, įskaitant ir lietuvių kalbą. Vidutinio vartotojo požiūriu toks žodis alkoholio reklamoje, neabejotinai suprantamas kaip „energetinis“, o šis žodis tampriai siejasi su žodžiu „energetika“, „energija“.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, jog pareiškėja nepagrįstai argumentuoja, kad Departamentas neturėjo teisės aiškinti sąvokų. Pažymi, kad Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų reikalavimai yra išreikšti imperatyviomis teisės normomis. Darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti pateikiamos reklamos turinį, jos formą, vaizdinę, grafinę informaciją, reklamos priemonių panaudojimą ir kt. Departamentas nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų nenukrypo, darbuotojai, nustatę ir įvertinę Įstatymo reklamos pažeidimą, įformino nustatyto turinio protokolą. Teisę ir pareigą nustatyti Įstatymo pažeidimus ir taikyti ekonomines sankcijas už juos pagal Įstatymą turi Departamentas.

Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai cituoja visuomenės informavimo priemonėje pateiktą Departamento nuomonę apie alkoholio reklamą užsienio žurnaluose. Ši nuomonė niekaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču. Šios nuomonės kontekstas susijęs tik su nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu absoliučiu alkoholio reklamos draudimu. Atsakovas aiškina, kad atsakomybės netaikymas pareiškėjai neatitiktų Įstatymo nustatytų tikslų mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju skirta minimalaus dydžio ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį keisti nėra pagrindo. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomų dokumentų nepateikė, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad už minėtos alkoholio produkcijos įvežimą į Lietuvos Respublikos rinką atsakingas pareiškėjas. Dėl paskirtos sankcijos nurodė, jog joje nebuvo numatyta įspėjimo, todėl pažeidimas ir paskirta sankcija yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo (b. l. 6–10), kuriuo pareiškėjai UAB “Naujoji kryptis“ buvo paskirta 2 896,00 Eur bauda.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Įvertinant pateiktų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina nustatyti skundžiamo sprendimo, kuris yra laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. lapkričio 15 d. gavo atsakovo raštą Nr. S-3116(3), kuriuo informavo, jog Bendrovė pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „4ICE“ pirko ir pagal 2017 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos rinkoje pardavė alkoholinį kokteilį „24lce Vodka Energy & Alkohol”, alk. 5 proc. tūrio, 65 ml tūbelėse. Dėl šios priežasties, Departamentas 2017 m. lapkričio 14 d įsigaliojusiu nutarimu Nr. ATK2-165 konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktus. Nurodė, jog už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) pažeidimą atsakomybė numatyta Įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje (skiriama nuo 2 896,00 Eur iki 14 481,00 Eur bauda). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai buvo paskirta 2 896 Eur bauda.

Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktuose numatyta, jog yra draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės (4 punktas), psichinės būklės pagerėjimu (6 punktas), stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 punktas), taip pat ta, kurioje yra pateikiama neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (11 punktas).

Pareiškėja su minėto pažeidimo kvalifikavimu nesutinka. Nesutikimą su skundžiamu Nutarimu grindžia tuo, jog minima sankcija buvo paskirta neteisingai, kadangi jos įsigyto ir vėliau parduoto gaminio etiketėje nurodyta informacija nėra ir negali būti vertinama kaip alkoholio reklama.

Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog alkoholio reklama – tai bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

Teismas, nustatydamas ar tam tikra informacija, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius produktus yra alkoholio reklama, privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju ginčo teiginiai sudaro alkoholio reklamą atsižvelgdamas į šių teiginių pateikimo būdą ir formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas (2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-604/2004). Vidutinis vartotojas yra suprantamas kaip tam tikras standartas, kurį, dėl reklamos turinio bei tam tikrų jos pateikimo aplinkybių, gali klaidinti ir paveikti jo ekonominį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas P. A. C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant klausimą, ar tam informacija Įstatymo taikymo prasme gali būti laikoma alkoholio reklama, informacijos, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius produktus išraiškos būdas nėra reikšmingas. Alkoholio reklama laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tai reiškia, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, kartu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (nors ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip tam tikras aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-483-143/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką su pareiškėjo pozicija, jog jis vartotojo noro ar nenoro įsigyti konkretų gaminį neįtakojo ir reklamos apie gaminį neplatino, nesutinka ir vertina kritiškai.

Pareiškėja pagal 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 7 iš Nyderlandų Karalystės ūkio subjekto „4ICE“ pirko ir pagal 2017 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos rinkoje išplatino 9000 vnt. alkoholinių gėrimų „24lce Vodka Energy & Alkohol” pakuočių t. y. turėdama licenciją aktyviai siekė būtent tokią produkciją tiekti ir tokio turinio reklaminę informaciją paskleisti. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog ji konkretaus užsakymo pagrindu t. y. įvykdė vienkartinį pirkimo – pardavimo sandorį, jos atsakomybės už Įstatymo pažeidimą nepašalina, kadangi už minėtų gėrimų importą ir platinimą yra atsakinga būtent ji. Šiuo požiūriu gamintojo kuriamas gaminio dizainas nėra priežastis, dėl kurios pareiškėja, galėtų būti savaime atleidžiama nuo atsakomybės už Įstatymo pažeidimus, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai tokių išlygų nenumato.

Ant pareiškėjos importuotų ir parduodamų alkoholinių gėrimų pakuočių pateiktas užrašas laikytina informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio formuojama praktika panašiose bylose (2012 m. kovo 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-388-12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-483-143/2016 ir kt.) ir remdamasis Įstatymo pateikiama alkoholio reklamos sąvoka. Taigi, teismas konstatuoja, jog alkoholinio gėrimo etiketė gali būti laikytina reklamos priemone, kadangi tam tikrais atvejais gali skatinti įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus.

Pateikta frazė: „24lce Vodka Energy & Alkohol” kuri lietuvių kalbą reiškia „Šaldytas energetinis alkoholinis gėrimas su degtine“ (b. l. 42),, yra laikytina komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti šį alkoholinį gėrimą, formuojant nuomonę, kad jo vartojimas gerina fizinę būklę ir psichinę veiklą, stimuliuoja. Minėto teiginio kontekste užrašu „energy“ yra siekiama patraukti dėmesį vartojimo tikslais, kadangi šių sąvokų pateikimas yra sietinas su žmogaus organizmo suaktyvinimu, organizmo funkcijų pagėrėjimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog lietuvių kalbos žodyne žodis „energija“ gali būti suprantamas kaip: 1) viena iš pagrindinių medžiagos savybių t.y. jos judėjimo matas; 2) veiklumas, ryžtingumas, siekiant tikslo. Tuo tarpu žodžio „energetinis“ reikšmė yra nurodoma kaip: susijęs su energetika, energijos gavimu ir panaudojimu. Teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, jog šie teiginiai nėra tapatūs, tačiau pažymėtina, jog atsakovas šių sąvokų nesutapatino, kadangi Nutarime nurodė, jog žodžiai „energetinis“ ir „energija“ yra tik tampriai susiję, o teiginių apie jos tapatumą jame pateikta nebuvo. Tai reiškia, jog Departamentas iš esmės atsižvelgė į abi žodžio „energy“ galimo vertimo reikšmes, o taip pat akcentavo, jog pažeidimą vertino abiejų sąvokų kontekste. Nors teismas neturi pagrindo abejoti oficialiu Vertimų biuro „AirV“ patvirtintu vertimu (b. l. 42), konkrečiu atveju manytina, jog tiek žodis „energija“ tiek ir „energetinis“ yra susijęs su padidėjusiu pajėgumu, darbingumu, todėl tokiu būdu formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pažymėtina, jog žodžiu „energy“ siekiama patraukti dėmesį būtent vartojimo tikslais. Minimos reklamos turinys, jos forma, vaizdinė, grafinė informacija pateikiama didelėmis raidėmis, baltame fone, tokiu būdu ant produkto pakuotės išryškinant užrašą „Vodka Energy Ice“.

Pareiškėja savo argumentus taip pat grindžia tuo, jog oficialiame minėto gaminio gamintojo internetiniame puslapyje: https://24ice24.com/ yra aiškiai nurodyta, jog terminas „Vodka Energy“ yra konkretaus kokteilio pavadinimas.

Vadovaujantis Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 6 dalimi, alkoholio reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kuomet pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto, taip pat kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

Šiuo atveju Įstatyme nustatyti tik išskirtiniai atvejai, kuomet pavadinimai ar prekių ženklai gali būti pateikiami nelaikant šios informacijos alkoholio reklama. Pareiškėjo nurodomas kokteilio pavadinimas į Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio išimčių turinį nepatenka, todėl šis argumentas negali būti laikytinas pagrįstu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų reikalavimus, kadangi pareiškėjos importuotų ir parduodamų alkoholinių gėrimų pakuočių pateiktas užrašas „Energy“ yra laikytinas draudžiama alkoholio reklama.

Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje, yra skiriama nuo 2 896,00 Eur iki 14 481,00 Eur bauda.

Nustatyta, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. įsigaliojusiu nutarimu Nr. ATK2-165 už Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimą paskyrė 2 896,00 Eur baudą. Departamentas, paskirdamas baudą, atsižvelgė ir į atsakomybę sunkinančias, ir lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, jog padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo Įstatymo reikalavimus, nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Įmonės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, jog pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą. Kadangi pareiškėja pažeidė kelias Alkoholio kontrolės įstatymo normas, o Departamentas, paskirdamas baudą atsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas pirmą kartą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjai paskirtą baudą kaip neproporcingą ir neadekvačią padarytam pažeidimui. Pareiškėjai paskirta Įstatymo (galiojusio iki 2018 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 6 dalyje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, bauda parinkta laikantis Įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjos reikalavimas sumažinti baudą taip pat laikytinas nepagrįstu.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundo nurodytais motyvais jo keisti nėra pagrindo.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas šiuo sprendimu atmestas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 88 straipsnio 1punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji kryptis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Rūta Miliuvienė