Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.; (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 2 d.

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsniuose (pasipriešinimu valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų įžeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė

2011 m. rugpjūčio 04 d. apie 21.40 val., R. P., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių m., Respublikos g. 3, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės įtarus jį viešoje vietoje esant neblaiviam, pasipriešino teisėtam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio E. S. reikalavimui pasitikrinti girtumą, tai yra, plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, rankomis nustūmė E. S., sugriebęs pareigūnui už tarnybinės uniformos atplėšė nuo jos antsiuvą „Lietuva“, pečiu pastūmė pareigūną, kuris griūdamas ant grindinio susitrenkė kairės rankos alkūnę, o įsodintas į tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia“, v/n (duomenys neskelbtini) įžeidžiančiais žodžiais išvadino pareigūną E. S. ir to paties komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį E. G., taip įžeisdamas valstybės tarnautojus (policijos pareigūnus), atlikusius tarnybos pareigas bei panaudodamas fizinį smurtą prieš vieną iš jų – E. S., nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

Kaltinamasis R. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku galėjo įžeisti pareigūnus tarnybiniame automobilyje pasakydamas įžeidžiančius žodžius, tačiau taip padarė, nes jam antrankiai labai veržė rankas, piktavališkai pareigūnų neįžeidinėjo, gal ir nusikeikė. Parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis gėrė silpną alų, kurį atvežė jo verslo partneris, kai jam paskambino iš aikštelės ir pasakė, kad jo įmonės vilkikas nulenkė užtvarą. Jis liepė forminti draudiminį įvykį. Iš aikštelės jam paskambino antrą kartą, kvietė atvažiuoti, bet jis nevažiavo. Paskambino trečią kartą ir pasakė, kad jis atvažiuotų, nes kviečia policiją. Jį pavežė blaivus verslo partneris, pastarajam liepė mašiną pasistatyti toliau, o jis nuėjo į aikštelę. Aikštelėje jis darbuotoją pavadino varle, nes ji nesužiūrėjo ir atsitiko įvykis. Atvykę policijos pareigūnai įsisodino jo įmonės vilkiko vairuotoją į tarnybinį automobilį, o jam pasakė, kad jis nereikalingas. Jis stovėjo prie policininkų automobilio ir girdėjo, kaip pareigūnai vairuotojui aiškino pasekmes už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, todėl įsikišo, nes jo manymu čia nebuvo jokio pasišalinimo, nes vilkikas stovėjo aikštelėje. Policijos pareigūnas jam liepė dingti. Jis jiems atsakė, kad jo nevarinėtų, nes jis nėra piemuo. Tada ir prasidėjo. Policininkai pasakė, kad jis girtas ir pareikalavo pūsti į alkotesterį. Jis nesutiko. Tada policininkai norėjo jam uždėti antrankius. Pripažįsta, kad nesidavė pareigūnų sulaikomas, buvo susirietęs, atsitūpęs ir susikišęs rankas, muistėsi. Antrankius jam uždėjo, kai vienas pareigūnas užsmaugė jo kaklą, po ko, jo rankos atsipalaidavo. Mano, kad jis turėjo teisę tokiu būdu ginti savo teises. Policijos pareigūno jis nestūmė, tyčia neplėšė antsiuvo, gal vedant į mašiną už antsiuvo užsikabino jo rūbai. Su liudytojais Š., N. nebuvo anksčiau pažįstamas, su jais jokių konfliktinių situacijų neturėjo. Byloje dalyvaujančių policijos pareigūnų nebuvo anksčiau matęs, konfliktų neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl tie asmenys jį apkalba. Pripažįsta, kad gal elgėsi per karštai, nes gynė savo poziciją būdamas įsitikinęs, kad nėra jokio įvykio, kad kalta budėtoja. Sutinka, jog pareigūnai turi teisę įvykį tirti, bet jie neteisingai tyrė, todėl įsitikinę, kad turėjo teisę ginčytis su pareigūnais, mano, kad iš dalies tinkamai gynė savo teises. Nori atsiprašyti pareigūno, kurį gal įžeidė. Girtas nesijautė. Į alkotesterį pūtė du kartus. Pirmą kartą parodė 0,41, o antrą kartą 1,21 promiles.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis E. S. – policijos pareigūnas, parodė, kad Kėdainių r. PK budėtojo nurodymu aplinkybėse nurodytu laiku su kolega E. G. atvyko į įvykį, įvykusį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Respublikos g. Aiškinantis eismo įvykio, kurio metu važiuojantis vilkikas apgadino nusileidžiantį automobilių saugojimo aikštelės užtvarą ir buvo matyti įlenkimo žymės, aplinkybes, prie jų tarnybinio automobilio priėjo vyriškis, kaip paaiškėjo - vilkiko savininkas kaltinamasis, kuris vaikščiojo aplink automobilį, jiems aiškino, kad jie be reikalo čia atvažiavo, nes čia nėra jokio įvykio, kalbėjo pakeltu tonu, trukdė dirbti, nepaisė jų reikalavimo netrukdyti. Vilkiko vairuotojui nurodžius atsivežti dokumentus, kuriuos jis buvo palikęs namuose, kaltinamasis priėjo prie tarnybinio automobilio durų, kurios buvo atidarytos, pradėjo jiems aiškinti, kad jie nemoka dirbti. Kadangi nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, jis nepaisė reikalavimo netrukdyti dirbti, elgėsi agresyviai, nusprendė patikrinti kaltinamojo girtumą ir nuvežti jį į komisariatą, kad būtų surašytas protokolas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. R. P. pasitikrinti girtumą atsisakė, paprašytas į tarnybinį automobilį nesėdo, aiškino, kad jis to neturi daryti. Siūlant pūsti į alkotesterį kaltinamasis jį rankomis atstūmė, po ko jis nusprendė kaltinamąjį sulaikyti. Bandant sulaikyti kaltinamasis griebė jam už pečių ir bandydamas nusistumti atplėšė nuo tarnybinių baltinių antsiuvą „Lietuva“, po to, atsitūpė, pasikišo rankas po savimi, o kai jis pritūpė prie kaltinamojo norėdamas rankas ištraukti, kaltinamasis tyčia pečiu jį pastūmė, po ko, jis griuvo, griūdamas pasirėmė ant alkūnės ir ją susižalojo, jam skaudėjo, išsipurvino tarnybines kelnes. Su porininku uždėjus kaltinamajam antrankius ir įsodinus į automobilį, R. P. jį ir E. G. grasino atleisti, vadino įžeidžiančiais žodžiais, kurie jį įžeidė. Policijos komisariate kaltinamajam du kartus buvo patikrintas neblaivumas. Pirmą kartą patikrinus aparatas parodė 0.41 promiles, o kadangi kaltinamasis atrodė girtesnis, nes buvo agresyvus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo nuspręsta jo neblaivumą patikrinti dar kartą. Neprisimena, ar kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, bet ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė, todėl jei taip sakė, vadinasi necenzūrinius žodžius kaltinamais vartojo. Su kaltinamuoju nepažįstamas, jokiose konfliktinėse situacijose susidūręs nebuvo.

Nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad dirba policijos pareigūnu. Aplinkybėse nurodytu laiku dirbo su porininku E. S.. Apie 21.30 val. gavo pranešimą, kad Respublikos gatvė Nr. 3 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje numuštas užtvaras. Įvykio vietoje stovėjo trys asmenys, tarp jų buvo ir kaltinamasis, kuris kalbėdamas mosavo rankomis, jo supratimu kalbėjo įžūliai. Išsiaiškino, kad vilkikas kliudė įvažiavimo į apsaugos aikštelę užtvarą ir jį palenkė. Vilkiko vairuotoją protokolo surašymui įsisodino pas save į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis P. priėjęs prie tarnybinio automobilio pradėjo trukdyti rašyti protokolą vairuotojui, jų atžvilgiu elgėsi pašaipiai, jautėsi, kad jis yra išgėręs alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis aiškino, jog nesutinka, kad tai yra eismo įvykis. Anksčiau su P. susidūręs nebuvo. P. elgėsi gana agresyviai, buvo piktas. Jis uždarė tarnybinio automobilio dureles ir liepė P. netrukdyti. Tada P. apėjo iš kitos tarnybinio automobilio pusės prie pareigūno E. S.. Kadangi vilkiko vairuotojui trūko dokumentų, jis išvažiavo jų pasiimti. P. pristojo, pradėjo aiškinti jiems jų teises. E. S. pasakė P., jog jis yra neblaivus ir pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. P. griežtai atsisakė tai daryti. E. S. mėgino įsodinti P. į tarnybinį automobilį, tačiau P. nesėdo, tarp P. ir E. S. įvyko susistumdymas. Kadangi vyko susistumdymas, jis taip pat išlipo iš tarnybinio automobilio. P. atsisakė vykdyti jų reikalavimą pasitikrinti alkotesteriu, pasakė, kad eina pasivaikščioti. Tada jis ir E. S. bandė P. sulaikyti. Priėjus prie P. pastarasis pradėjo muistytis, ištrūko, lyg - tuo metu pripuolęs prie S. nuplėšė nuo jo rankovės emblemą arba antsiuvą, nors tai galėjo padaryti ir automobilyje. Bandomas sulaikyti P. atsitūpė, sunėrė rankas, neleido uždėti antrankių. Bandant ištraukti rankas P., jo manymu – tyčia stuktelėjo, lyg, alkūne prie P. irgi atsitūpusiam E. S. Matė P. mostą alkūne, po kurio S. nugriuvo ant šono. Kai S. atsikėlė, prieš P. buvo panaudoti koviniai veiksmai ir jam uždėti antrankiai, jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Ar bandant sulaikyti kaltinamasis plūdosi necenzūriniai žodžiais neprisimena, bet vežant automobilyje jis juos vadino nepadoriais įžeidžiančiais žodžiais, neprisimena ar P. vartojo necenzūrinius žodžius. Tie kaltinamojo išsakyti nepadorūs įžeidžiantys žodžiai jį įžeidė. Bandė jam sakyti, kad liautųsi, bet kaltinamasis nereagavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, ne tuo metu geriau prisiminė, po to įvyko daug įvykių. P. jiems aiškino, kad jie neįrodys, jog jis taip elgėsi, lyg sakė, kad jie policijoje nebedirbs.

Liudytojas V. I. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Aplinkybėse nurodytu laiku su vilkiku bandė įvažiuoti į aikštelę, bet nežinodamas, kad įvažiavimas yra su kortelėmis, šiek tiek palenkė prieš pat jo automobilį užsidariusį užtvarą. Su budėtoja atitaisė užtvarą, jis vilkiką paliko stovėjimo aikštelėje ir išėjo namo. Grįžus namo, už kokio pusvalandžio, jam paskambino, kad jis atvažiuotų į aikštelę, skambino direktorius R. P., klausė, ką jis ten pridarė. Jis jam atsakė, kad įlenkė užtvarą. Kai jis atvažiavo į aikštelę, buvo direktorius, budinti, kitų asmenų nematė. Buvo kalbama, kad kvies policiją. Atvažiavo policija. Mašinos dokumentai buvo pas jį namuose. Jis policijos pareigūnams prisistatė, buvo priėjęs prie jų tarnybinio automobilio, buvo įsėdęs į tarnybinio automobilio galą. P. stovėjo šalia, kalbėjo apie tą įvykį. Jis važiavo namo pasiimti dokumentų. Kai grįžo, nebuvo nei P., nei policijos pareigūnų, vėl laukė kol policininkai išvažiuos. Grįžus jam kažkas pasakė, kad direktorius pradėjo triukšmauti, todėl jį išvežė. Atvykus policijos pareigūnams su jais vyko į komisariatą, ten užpildė visus dokumentus. Nematė, kad P. būtų buvęs girtas. Policijos pareigūnai jam nesakė, kodėl išvežė P. Už eismo įvykį jis nubaustas nebuvo.

Liudytoja I. Š. paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku dirbo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Respublikos g. 3, budėtoja, kai prie užtvaro privažiavęs vilkikas bandė įvažiuoti į aikštelę, tačiau atsirėmė į užsidariusį užtvarą, kurį įlenkė. Su vairuotoju atlenkė užtvarą, vairuotojas pasistatė aikštelėje vilkiką ir išėjo namo. Ji apie įvykį papasakojo į aikštelę atvažiavusiems taip pat budėtoja dirbančiai D. N. ir jos vyrui V. N.. D. jai pasakė, kad apie įvykį ji privalėjo pranešti aikštelės direktoriui bei pati direktoriui paskambino ir pranešė. Atvažiavęs aikštelės direktorius apžiūrėjo užtvarą ir nusprendė paskambinti vilkiko firmos direktoriui. P. ginčijosi, užsipuolė, teigė, kad užtvaras galėjo būti įlenktas seniau, kad jie meluoja. Tada aikštelės direktorius nusprendė kviesti policiją. Matėsi, kad atvykęs P. buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, ginčijosi su V. N.. Kai atvažiavo policija, buvo paskambinta vilkiko vairuotojui, kad jis atvyktų į aikštelę. Policijos pareigūnai pasisodino į tarnybinį automobilį atvykusį vairuotoją ir M. Vilkiko įmonės direktorius stovėjo prie policijos automobilio. Ji pati stovėjo atokiau, tačiau matė, kad kai policijos pareigūnai pareikalavo P. pūsti į alkotesterį, jis atsakė, kad nepūs, paliepus sėstis į policijos automobilį – nesėdo, tai yra nepakluso pareigūnų prašymams ir nuėjo atokiau, kur įvyko grumtynės su policijos pareigūnais. P. duodant pūsti į alkotesterį jis stūmė nuo savęs pareigūnus, nesidavė įsodinamas į automobilį, muistėsi, vis ištraukdavo rankas. Girdėjo, kaip P. sakė policijos pareigūnams, kad jie nebedirbs, pareigūnus plūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, šaipėsi iš pareigūnų, norėjo kviesti žurnalistus. R. P. vartojo įžeidžiančius žodžius ir N. atžvilgiu, su N. vos nesusimušė, su juo susistumdė. Nugriuvusio pareigūno nepastebėjo, nes ne viską ištisai stebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes tada geriau atsiminė.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jai buvo pirma atostogų dieną. Ji dirba budėtoja automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Respublikos g. 3. Vakare, apie 19-20 val., su vyru V. N. atvyko į aikštelę pasistatyti savo automobilio. Prieš išeidami pasikalbėjo su budėtoja I. Š. Ji papasakojo, kad buvo numuštas užtvaras, kurį atlenkė. Klausė jos ar ji apie tai informavo aikštelės direktorių, kurį būtina informuoti, jei kas aikštelėje nutinka. Kadangi I. Š. nebuvo direktoriui pranešusi, tą padarė ji. Direktorius atvažiavo į aikštelę, skambino UAB „Andiva“ direktoriui, norėjo geruoju susitarti. Skambino 2 ar 3 kartus. Kaip suprato, „Andiva“ direktorius pasakė, kad jie kviestų policiją ir aikštelės direktorius taip ir padarė. Atvykęs „Andiva“ direktorius juos pradėjo kaltinti, kad jie be reikalo kabinasi. R. P., visiems girdint, sakė – „mirtis jums“. R. P. atrodė kaip būtų išgėręs, elgėsi agresyviai, išvadino jos sutuoktinį įžeidžiančiais žodžiais, ar jis keikėsi – neprisimena. Atvykus policijos pareigūnams R. P. įkyriai lindo į policijos automobilį. Pareigūnai sakė jam, kad jis eitų nuo automobilio ir duotų dirbti. Matė, kad vienu momentu buvo atidarytos policijos automobilio durelės, bet kas jas atsidarė, nepastebėjo. Matė, kaip R. P. pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jis nėjo, pareigūnus atstūmė. Sulaikomas pradėjo priešintis, muistytis. Jos manymu UAB „Andiva“ direktorius išprovokavo policijos pareigūnus grumtynėms, nes buvo susigniaužęs, atsitūpęs, muistėsi, kai pareigūnai norėjo jam uždėti antrankius. Neatsimena nugriuvusio policijos pareigūno, visko nuosekliai nestebėjo. Negirdėjo, kad R. P. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. R. P. vedamas į mašiną spurdėjo. Policijos pareigūnai dirbo savo darbą, nešaukė, nerėkė ant kaltinamojo. Girdėjo, kaip R. P. bandė skambinti žurnalistams. Policijos pareigūnai necenzūrinių žodžių nevartojo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes tuo metu geriau atsiminė.

Liudytojas V. N. paaiškino kad aplinkybėse nurodytu laiku į įvykio vietą atvažiavo su žmona D. N., nes aikštelėje statosi savo automobilį. Aikštelės darbuotoja pasakė, kad įvyko įvykis, vilkikas sulankstė užtvarą. Paskambino įmonės direktoriui, šis atvažiavo. Nusprendė skambinti vilkiko įmonės „Andiva“ direktoriui - kaltinamajam. Skambino jam 3 kartus, nes aikštelės direktorius norėjo susitarti be konfliktų, bet kaltinamasis nesiteikė atvažiuoti, budėtojas išvadino „varlėmis“. Tada aikštelės direktorius nusprendė registruoti įvykį policijoje. Atvažiavęs R. P. draskėsi, sakė, kad jie patys kalti, prieš jį pradėjo mosuoti kumščiais, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais. Keiksmų nevartojo. Nuo R. P. sklido alkoholio kvapas. Atvažiavę policijos pareigūnai pasisodino vairuotoją į automobilį, formino. R. P. atėjo prie policininkų automobilio durelių. Policijos pareigūnas pasakė jam eiti į šalį, tačiau R. P. atsitūpęs aiškinosi. Policijos pareigūnas sakė jam atsitraukti, tačiau kaltinamasis vėl priėjo. Tada pareigūnas užsidarė dureles, o R. P. nuėjo iš kitos automobilio pusės. Girdėjo, kaip pareigūnas sakė R. P. pūsti į alkotesterį, bet R. P. nesutiko. Pareigūnai R. P. pasitikrinti neblaivumą siūlė bent du kartus. Po to, pareigūnas norėjo R. P. pasodinti į automobilį, bet jis išsprūdo. Nurodo, kad R. P. savęs nevaldė. Policijos pareigūnų atžvilgiu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, gąsdino. Kai pareigūnai sodino jį į automobilį, R. P. muistėsi, ištrūko, atsitūpė. Pareigūnai norėjo jį pakelti, bet R. P. jiems nedavė rankų. Vienas policijos pareigūnas buvo kaltinamojo atstumtas, griuvo, į žemę atsirėmė ar tai delnais, ar tai alkūne. Kai uždėjo antrankius R. P., šis draskėsi, ginčijosi, kad nieko pareigūnai nelaimės. Ant žemės buvo iškritę kaltinamojo akiniai ir telefonas. Policininkai viską surinko ir atidavė R. P.. Pareigūnai elgėsi taktiškai ir kultūringai. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nes tada geriau atsiminė.

Liudytojas D. B. nurodė, kad jis yra kaltinime nurodytos automobilių stovėjimo aikštelės direktorius. Galimai aplinkybėse nurodytu laiku jam paskambino aikštelės darbuotoja ir pasakė, kad vilkikas palenkė užtvarą. Jis atvažiavo pažiūrėti, nors užtvaras buvo atlenktas, tačiau įlenkimo žymės matėsi. Kadangi dėl tokio paties įvykio jau teko trumpinti sulenktą užtvarą, jis paskambino vilkiko įmonės savininkui – kaltinamajam, iš kurio kalbos, jo kalbos vadinant darbuotojas varlėmis, vartojamų necenzūrinių žodžių suprato, kad kaltinamasis yra neblaivus. Kaltinamasis sakė, kad jis už nieką neatsakingas, kad aikštelės darbuotojai nemoka dirbti. Kadangi buvo įsitikinęs, jog žalą privalo atlyginti civilinės atsakomybės draudikai, siūlė kaltintajam sutvarkyti dokumentus, jokių pinigų iš kaltinamojo nereikalavo. Nepavykus suforminti įvykio be policijos, paskambino į policiją. Žala nebuvo didelė, todėl iškvietęs policijos pareigūnus jis išvažiavo žiūrėti krepšinio. Vėliau iš aikštelės darbuotojų sužinojo, kad neblaivus kaltinamasis pats atvažiavo su automobiliu, kurį pasistatė toliau, kad skeryčiojosi, „šokinėjo“ prieš policininkus, jiems aiškino, lyg sakė, kad vartojo ir necenzūrinius žodžius.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.4-7) nurodyta, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Kėdainių m., Respublikos g. 3.

Asmens apžiūros protokole (b.l.12-15) nurodyta, kad apžiūrėjus pareigūną E. S. matyti: suteptos uniforminės kelnės, ant kairės rankos alkūnės fiksuota 1 cm dydžio žaizda, nuo dešinės pusės uniforminių baltinių atplėštas antsiuvas su užrašu „Lietuva“.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. g128/11 (12) (b.l.17-18) patvirtina, jog E. S. padarytas šis sužalojimas: nubrozdinimas kairio alkūnės sąnario srityje, kuris galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tai yra galėjo gautis atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Padarytas sužalojimas atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymui. Sužalojimo padarymo metu E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Byloje pateiktas Kėdainių rajono policijos komisariato pajėgų išdėstymo planas, kuriame nurodoma, jog instruktuoti pareigūnai E. S. ir E. G. dirbo nuo 2011-08-04 19.00 val. iki 2011-08-05 17.00 val. (b.l.23-24). Pateiktos E. S. ir E. G. pareigybių aprašymo kopijos (b.l. 25-30) patvirtina, kad paminėti policijos pareigūnai yra valstybės tarnautojai.

Asmens blaivumo testuose (b.l.41) nurodyta, jog 2011-08-04 22:06 val., R. P. nustatytas neblaivumas – 0.41 promilės, o 2011-08-04 22:25 val. – 1.20 promilės.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų E. S. ir E. G. parodymais, liudytojų D. N., V. N., I. Š., V. I., D. B. parodymais, asmens apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, pareigybių aprašymo, tarnybų išdėstymo nuorašų, kitais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 04 d. apie 21.40 val., R. P., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kėdainių m., Respublikos g. 3, įkyriai brovėsi į tarnybinį policijos automobilį tuo trukdydamas policijos pareigūnams atlikti įvykio, kurio metu UAB „Andiva“ įmonei, kurios direktorius yra R. P., priklausantis vilkikas kliudė įvažiavimo į aikštelę užtvarą ir jį apgadino, tyrimą, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimų netrukdyti vykdyti tarnybines pareigas, policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, atsisakė vykdyti teisėtą policijos pareigūno reikalavimą ir pasitikrinti neblaivumą, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimo sėstis į tarnybinį policijos automobilį, tai yra siekdamas išvengti galimos administracinės atsakomybės už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui E. S., tai yra rankomis nustūmė E. S., po to, sugriebęs jam už tarnybinės uniformos rankovės atplėšė nuo jos antsiuvą „Lietuva“ bei pečiu pastūmė pareigūną, kuris griūdamas ant grindinio susitrenkė bei nusibrozdino kairės rankos alkūnę, dėl ko, buvo nežymiai sutrikdyta E. S. sveikata, o tarnybiniame policijos automobilyje vadindamas policijos pareigūnus E. S. ir Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį E. G. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Iš išnagrinėtos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, vykdę savo tarnybines pareigas, tai yra budėtojo nurodymu atvykę tirti eismo įvykio aplinkybių. Pastarieji įvykio metu dėvėjo tarnybines uniformas, darbe buvo su tarnybiniu automobiliu, ką patvirtino kaltinamasis, tai yra kaltinamasis matė ir suvokė, jog nukentėjusieji yra policijos pareigūnai. Kaltinamasis pripažino, kad jis į įvykio vietą atvyko būdamas išgėręs alkoholio. Pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis elgėsi pakankamai agresyviai ir iššaukiančiai, trukdė jiems dirbti, nuo kaltinamojo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Esant tokiai situacijai policijos pareigūnai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2, 5, 16, 18 str. nuostatomis, pagrįstai kaltinamąjį įtarė padarius teisės pažeidimą ir reikalavo, kad jis vykdytų jų teisėtus nurodymus. Akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo visas sąlygas išsklaidyti pareigūnų įtarimus vietoje pasitikrinęs neblaivumą, ko pradžioje geranoriškai prašė pareigūnai, tačiau kaltinamasis klaidingai įsivaizdavo ir įsivaizduoja, kad būtent jis turi valdingus įgalinimus nuspręsti kokius veiksmus turi teisę ir kokius neturi teisės atlikti tarnybines pareigas atliekantys policijos pareigūnai, nesuvokė ir nesuvokia, kad jo aktyvūs veiksmai prieš pareigūnus buvo neteisėti.

Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. BK 286 str. nustato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris panaudodamas ar grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti fizinį smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas einančiam E. S. ir jį sužalojo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų E. S. ir E. G. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis pastūmė alkotesteriu pasitikrinti reikalavusį pareigūną E. S., o sulaikomas ir siekdamas išsilaisvinti tyčia pečiu pastūmė teisėtai veikiantį pareigūną E. S., dėl ko šis nugriuvo ir susižalojo ranką. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodė nukentėjusiųjų nepažįstantis, su jais jokiose konfliktinėse situacijose nesusidūręs, netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai. Liudytoja I. Š. patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti kaltinamojo vadovaujamos įmonės vilkikui atsirėmus į užtvarą ir jį apgadinus, kad atvykęs kaltinamasis ginčijosi, kaltino juos meluojant, aiškino, kad užtvaras galėjo būti įlenktas seniau, kad matėsi, jog kaltinamasis buvo išgėręs, nes jautėsi alkoholio kvapas, kad atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis stovėjo prie policijos automobilio, kad policijos pareigūnams pareikalavus kaltinamojo pūsti į alkotesterį, jis atsakė, kad nepūs, paliepus sėstis į policijos automobilį – nesėdo, kad kaltinamajam duodant pūsti į alkotesterį jis stūmė nuo savęs pareigūnus, nesidavė įsodinamas į automobilį, muistėsi, vis ištraukdavo rankas, kad girdėjo, kaip kaltinamasis sakė policijos pareigūnams, kad jie nebedirbs, pareigūnus plūdo įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, šaipėsi iš pareigūnų, nurodė, jog R. P. vartojo įžeidžiančius žodžius ir liudytojų N. atžvilgiu, kad su N. vos nesusimušė, su juo susistumdė. Liudytoja D. N. patvirtino, jog atvykęs kaltinamasis kaltino, kad jie prie jo be reikalo kabinasi, sakė – „mirtis jums“, atrodė, kaip būtų išgėręs, elgėsi agresyviai, išvadino jos sutuoktinį įžeidžiančiais žodžiais, o atvykus policijos pareigūnams įkyriai lindo į policijos automobilį, nepaisė pareigūnų reikalavimo eiti nuo automobilio ir duoti jiems dirbti, matė, kaip R. P. pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jis nėjo, pareigūnus atstūmė, sulaikomas pradėjo priešintis, buvo susigniaužęs, atsitūpęs, muistėsi, kai pareigūnai norėjo jam uždėti antrankius. Liudytojas V. N. patvirtino, kad į aikštelę atvykęs R. P. draskėsi, kaltino, kad jie patys kalti, prieš jį pradėjo mosuoti kumščiais, vadinti jį įžeidžiančiais žodžiais, kad nuo R. P. sklido alkoholio kvapas, kad atvažiavus policijos pareigūnams ir pasisodinus vairuotoją į automobilį forminti įvykio, R. P. aiškinosi prie policininkų automobilio, o pareigūnui pasakius kaltinamajam eiti į šalį, uždarius dureles, nuėjo iš kitos policijos automobilio pusės, kad girdėjo, kaip pareigūnas kelis kartus sakė R. P. pūsti į alkotesterį, bet R. P. nesutiko, kad pareigūnui norint R. P. pasodinti į automobilį, šis išsprūdo, savęs nevaldė, policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, gąsdino. Kai pareigūnai sodino kaltinamąjį į automobilį, jis muistėsi, ištrūko, atsitūpė, norintiems jį pakelti pareigūnams nedavė rankų. Nurodė, kad matė, kaip vienas policijos pareigūnas buvo kaltinamojo atstumtas, griuvo ir į žemę atsirėmė delnais ar tai alkūne, o kaltinamajam uždėjus antrankius, šis draskėsi, ginčijosi, aiškino, jog pareigūnai nieko nelaimės. Liudytojas V. I. patvirtino, kad buvo įvykis, kuomet jo vairuotas vilkikas atsirėmė į aikštelės užvarą, dėl ko, užtvaras buvo palenktas, kad į įvykio vietą buvo atvykęs kaltinamasis, kad jam įsėdus į atvykusių policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kaltinamasis R. P. stovėjo šalia, kalbėjo apie tą įvykį, o kai jis grįžo iš namų pasiėmęs dokumentus, kaltinamojo jau nebuvo ir jam kažkas pasakė, kad kaltinamasis pradėjo triukšmauti, todėl jį išvežė. Taigi daugumos liudytojų parodymai patvirtino, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, trukdė pareigūnams tirti įvykį, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimų, priešinosi, stumdėsi, o liudytojas V. N. patvirtino, jog matė, kaip kaltinamasis pareigūno atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą stūmimą, kuris yra fizinis smurtas, po ko pareigūnas nugriuvo ir susižalojo. Kaltinamojo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti kad 2011-08-05 01 val. apžiūrėjus pareigūną E. S. fiksuotos jo suteptos uniforminės kelnės, ant kairės rankos alkūnės 1 cm dydžio žaizda, nuo dešinės pusės uniforminių baltinių atplėštas antsiuvas su užrašu „Lietuva“; teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku E. S. padarytas nubrozdinimas kairio alkūnės sąnario srityje, kuris galėjo gautis atsitrenkiant į kietą buką daiktą, sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, jog sužalojimo metu E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nei liudytojų parodymais, nei paminėtais rašytiniais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Tarp R. P. veikos – pareigūno pastūmimo, po ko pareigūnas nugriuvo ir susižalojo ranką, ir atsiradusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat nustatyta, kad teisėtai veikiančius policijos pareigūnus kaltinamasis vadino įžeidžiančiais, ko iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, ir necenzūriniais žodžiais. Šią aplinkybę patvirtino jau paminėti nukentėjusiųjų ir liudytojų I. Š. bei V. N. parodymai. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius vartojo būtent jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu ir tuo juos įžeidė. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji, nusikaltimas baigtas nuo nukentėjusiųjų įžeidimo momento ir ta aplinkybė, kurioje vietoje tai buvo padaryta – reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesioginė tyčia. R. P. suprato, kad įžeidžia valstybės tarnautoją ryšium su jo pareigų vykdymu ir to norėjo.

Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad R. P., panaudojęs fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, tai yra valstybės tarnautojui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje ir atliekančiam viešojo administravimo veiklą, dėl ko policijos pareigūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo nežymiai sutrikdyta policijos pareigūno sveikata, vadindamas policijos pareigūnus aiškiai viešai netinkamais vartoti, nepadoraus turinio įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnus įžeidė, todėl padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje (pasipriešinimas pareigas einantiems valstybės tarnautojui ir valstybės tarnautojų įžeidimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, byloje esant prieštaringiems alkotesterio duomenims bei atsižvelgdamas į pareigūno E. S. nurodytą alkotesterių parodymų nepatikimumą ir jų pateiktų duomenų būtinybę pertikrinti, visas abejones vertina kaltinamojo naudai ir nepripažįsta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus byloje patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tačiau šių asmenų parodymai nepatvirtina kokio neblaivumo buvo kaltinamasis ir kad būtent jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytos 2 nesunkios nusikalstamos veikos prieš policijos pareigūnus, nusikalstamas veikas sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, veika tyčinė, baigta, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: R. P. praeityje neteistas, nuo 2002 metų administracinėmis nuobaudomis viso baustas – 17 kartų, tačiau visos nuobaudos skirtos už KET pažeidimus, turi nepilnametį vaiką, sveikas. Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, gali būti pasiektas už padarytus nusikaltimus skiriant jam baudas, baudų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (BK 54 str. 3 d.), atsižvelgiant ir į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. už nesunkius nusikaltimus numatytos baudos vidurkis (už nesunkų nusikaltimą galima skirti bauda iki 500 MGL), paskirtas baudas, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), į bausmės laiką remiantis BK 65, 66 str. įskaitant kaltinamojo laikino sulaikymo dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis R. P. buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. – 2011-08-04 (b.l.43), paleistas 2011-08-05 (b.l.53). Paleidus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.54,55). Byloje kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš R. P. priteistina 13,15 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui) ir BK 290 straipsnyje (valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų įžeidimas) ir nuteisti:

pagal BK 286 straipsnį – 25 MGL (dvidešimt penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda;pagal BK 290 straipsnį – 15 MGL (penkiolikos) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 25 (dvidešimt penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Remiantis BK 65, 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-08-04 iki 2011-08-05, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydžio baudai ir laikyti, kad 4 (keturių) MGL (minimalių gyvenimo lygių) arba 520 Lt (penkių šimtų dvidešimt litų) baudos bausmės dalis yra atlikta.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. P. 13,15 Lt (trylika litų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.