- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-11
- Bylos Nr.
- 1-98-270/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04006-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nukentėjusysis
- J. K., A. K.
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.13.1Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas (BK 176 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, specialaus vidurinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyvenantis duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž., būdamas UAB „Pastatų statyba“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2008-07-28 direktoriaus J. Ž. įsakymu Nr. 15 nuo 2008-08-01 paskirtas darbų vadovu ir materialiai atsakingu bei atsakingu už darbų saugą ir kranų darbą statybos objekte, esančiame Lokių g. 8, Vilniuje, 2008-12-30, apie 8. 30 val., turėdamas teisę ir pareigą vykdyti statybų darbus, adresu Lokių g. 8, Vilniuje, statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, priimti sprendimus, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 18 p. nuostatas apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 p. ir 36.1 p. reikalavimus apie kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomą naudojimą saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose, t.y. neužtikrino saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, naudojimo betonuotojo A. K. darbo vietoje ir neparengė dokumento, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės darbai, dėl ko darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų poveikio išvengimo konkrečius būdus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2008-12-30, apie 8.30 val., iš 13,2 m aukščio nukritusi silikatinė plyta (250x120x88 mm dydžio, 5 kg svorio) pataikė šalia pastato dirbusiam betonuotojui A. K. į galvą ir jį mirtinai sužalojo.
Kaltinamasis A. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2008 metais buvo paskirtas darbų vadovu Lokių g. 8 esančiame objekte, kur buvo statomas gyvenamasis namas. Jis buvo atsakingas už visą statybą, už darbų saugą bei kranų darbą. Su visais darbuotojais buvo pravestas darbo saugos instruktažas, pasirašė. Asmeniškai išdavė instrumentus ir saugos priemones – šalmus, lietpalčius ir darbo įrankius. A. K. buvo išduotos pirštinės, šalmas, darbo drabužius turėjo savo, turėjo ir kepurę, tai buvo šalmo pašiltinimas. 2008-12-30 ryte atėjo į darbą. Iš vakaro su vyr. inžinieriumi buvo pasirašę ir suplanavę darbus. Tą dieną objekte dirbo apie 13 žmonių. Kolektyvinės apsaugos nebuvo, tvora buvo nuimta, nes buvo statybos pabaiga ir trukdė baigiamiesiems darbams, buvo remontuojami balkonai, vietoj tvoros jis teritoriją asmeniškai atitvėrė „STOP“ juosta, kuri buvo ir toje vietoje, kur žuvo A. K.. Darbų eigą reguliavo vyr. inžinierius, atsakingas už techninę priežiūrą – G. B.. A. J. dirbo viršuje ir buvo kaminas, kuris eina prie ištisinės sienos ir ten buvo skydeliai, plyta nukrito per aptvaro tarpą žemyn. Sužinojęs apie nelaimę, atbėgo į vietą, kur dar buvo ir J. D., kuris kartu su A. K. klojo trinkeles. A. K. buvo šalia trinkelių krūvos, šalmas gulėjo šalia. „STOP“ juosta tęsėsi nuo triaukštės dalies ir ėjo palei trinkelių krūvą. Kiekvieną rytą jis žiūri, kad juosta būtų ištempta. Antrą dieną jis juostą ištempė. Šalmo nuotraukose nesimato, nes gal buvo nukritęs. Pareigūnas apžiūrėjo ir fotografavo šalmą, jis irgi jį apžiūrėjo, pažeidimų nematė, šalmas nebuvo sulūžęs. Juosta irgi buvo, bet gal bedirbant užkabino ir ją nuleido. Tinklai apie pastatą turėjo būti, bet jų nebuvo, tai priklauso nuo darbų vadovo. Darbo saugos užtikrinimas objekte buvo darbdavio pareiga, o jis buvo tik darbų vadovas, atsakingas už darbų saugą. Kolektyvinė apsauga neužtikrinta, nes nebuvo tinklo, už ką turi atsakyti savininkas arba direktorius ar akcininkas, o darbų vadovas neatsako už visą eigą. K. buvo instruktuotas dirbti saugiai, dėvėti šalmą, kiekvieną kartą to nesako, nes tą patį darbą dirba daug dienų. J. taip pat buvo instruktuotas. Jis buvo atsakingas materialiai už medžiagas, instrumentus, darbo drabužius, saugos priemones. Jis taisyklių neruošė, yra tipinės, kurias perskaito ir instruktuoja darbo vietoj žmogų. Dėl saugaus darbų atlikimo būdo taisyklių nematė. Įsakymų, įpareigojimų pagal savo pareigas pasirašyti negali. Kuo skiriasi statybos ir darbų vadovas, nežino. Jis davė nurodymą A. K. kloti trinkeles nurodytoje vietoje. Jis už viską negali atsakyti.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad A. K. buvo jos sūnus, kuris 2008-12-30 patyrė traumą ir 2009-01-05 mirė ligoninėje, ji įvykio nematė. Jos sūnus buvo apdraustas ir 150 000 Lt jai išmokėjo „Sodra“. UAB „Pastatų statyba“direktorius Ž. padėjo palaidoti sūnų, apmokėjo laidojimo išlaidas. Ji byloje pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes neteko sūnaus, liko jaunesnis 18 metų sūnus.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad A. K. jo sūnus. 2008-12-30, apie 13 val. jam paskambino žmona ir pranešė, kad sūnus ligoninėje. Nuvažiavęs į ligoninę, sūnų rado be sąmonės, po operacijos, kadangi buvo sužalota visa galva. 2008-12-31, apie 10 val. su sūnaus sužadėtine S. A. nuvažiavo į statybos aikštelę, kur dirbo sūnus. Ten buvo VDI atstovas K., fotografavo įvykio vietą. Į statybvietę juos įleido neįspėję, neišdavė šalmų, A. irgi jokio šalmo nebuvo davę, jis dirbdavo su savo kepure, kaip „tankisto“. Tądien šalmą matė, jis buvo naujas, švarus, be įbrėžimų ir mažas, klausimas, ar ant galvos galima užsidėti. 3 dieną matė „Stop“ juostą. Statybose nebuvo jokių draudžiančių ženklų, galėjo eiti, kur norėjo, nebuvo jokių tinklų, pastatas nebuvo aptvertas. Trečiame aukšte matė ką tik sukaltas naujas lentas.
Ekspertas J. M. P. parodė, kad A. K. viršugalvyje buvo nustatyta žaizda, jeigu būtų tarpinė kliūtis tarp kūno odos ir to daikto, tikėtina, kad žaizdos neturėtų būti, tada daiktas turėtų būti visiškai sulaužytas. Tada sužalojimai būna gilesniuose audiniuose, bet oda nesužalojama. Šiuo atveju, jeigu būtų buvęs šalmas, jis toje vietoje būtų visiškai deformuotas. Labai tikėtina, jog šalmo ant galvos nebuvo.
Liudytoja S. A. parodė, kad žuvęs A. K. jos sužadėtinis, su kuriuo planavo susituokti 2010 m. vasarą. Nelaimingo atsitikimo dieną, apie 11 val., jai paskambino A. brolis ir pranešė, kad jis guli ligoninėje. Į ligoninę ją nuvežė tėvas, A. buvo po galvos operacijos. Kitą dieną su A. tėvu važiavo į A. darbovietę pasiimti jo mašinos. Darbuotojų paklausė, kur gali rasti darbų vadovą. Jie pasakė, kad kitame pastato gale. Matė kraują ir šalmą, apsaugos juosta buvo tik prie balkonų, būtent kur buvo kraujas. Pats pastatas jokiais tinklais aptvertas nebuvo. Ant šalmo buvo truputį įbrėžimų, bet mano, jei į šalmą būtų atsitrenkusi plyta, šalmas suskiltų. Šalmas gulėjo apie 1,5 metro atstumu nuo sienos šalia trinkelių. Ar ant šalmo vidinės pusės buvo kraujas, nepamena. Jai vyrai sakė, kad A. buvo su šalmu. Jai vieną kartą teko matyti dirbantį A. be šalmo, tik su kepuraite. Jis sakydavo, kad toje statybos firmoje apsaugos priemonėmis nelabai rūpinamasi.
Liudytojas A. J. parodė, kad dirba UAB „Pastatų statyba“ mūrininku. 2008-12-30 dirbo 4-ame namo aukšte, mūrijo tuo metu, kai žuvo A. K.. Jo padėjėjo nebuvo, todėl pats nešiojo plytas, kad jas perneštų, reikėjo pereiti balkoną. Kai nešė plytas, priėjo prie balkono ir pažiūrėjo, ar apačioje nėra žmonių, jų nebuvo. Jam benešant apie šešias plytas, už slenksčio užkliuvo koja ir kelios plytos iškrito iš rankų ir nukrito žemyn, išgirdo riktelėjimą. Pasižiūrėjo žemyn ir pamatė gulintį žmogų, o šalia gulėjo šalmas. Kai krito plyta, šalmo nematė, bet šalia buvo. Nežino, gal šalmo ir neturėjo, negali pasakyti. Jis buvo instruktuotas, pasirašė už saugą, taisykles matė. Statybos vieta buvo aptverta, trinkelių apsaugos nebuvo. Balkonas buvo aptvertas lentomis, bet per tarpus iškrito. Jis mūrijo ventiliacijos šachtą, kuri buvo prie balkono. Darbo užduotį ryte davė darbų vykdytojas. A. K. buvo nuo balkono gal 1-1,5 metro atstumu.
Liudytojas J. K. parodė, kad dirba VDI vyriausiuoju darbo inspektoriumi, 2008-12-31 tyrė nelaimingą atsitikimą, nuvyko į statybos objektą apžiūrėti įvykio vietos. Darbų vadovas, t.y. kaltinamasis, parodė nelaimingo atsitikimo vietą, kurią apžiūrėjęs, pamatė, kad teritorija aptverta „Stop“ juosta, o šalia padėklo su trinkelėmis gulėjo statybinis šalmas. Statomas pastatas buvo aptvertas, prie gatvės buvo tinklas, vagonėliai. Jis fotografavo, buvo atvykęs žuvusiojo tėvas su sužadėtine. Apžiūrint šalmą, jokių žymių ant jo nerado. Jei žuvusysis, krintant plytai, būtų buvęs su šalmu, tai plyta būtų pataikiusi į šalmą, tačiau šalmas jam nebuvo išduotas, nes jam nepateikė kortelės, nebuvo jokio parašo, kad gavo. Nukentėjusysis buvo instruktuotas, tačiau nebuvo instruktuotas apie darbą pavojingoje darbo zonoje, tam turi būti išduotas atskiras leidimas. Darbų vadovas į pavojingą zoną neturėjo paskirti dirbti darbuotojų, pirmiausia turėjo tą zoną aptverti, o tai nebuvo padaryta. Žmogus žuvo dėl netinkamo darbų organizavimo, nebuvo paruoštas darbų vykdymo projektas, numatytos kolektyvinės saugos priemonės, neišduotos saugos priemonės darbuotojams. Žmogus žuvo per aplaidumą. Tyrėjas, kuris pirmas atvyko į įvykio vietą, jam sakė, kad kai atvyko nei „Stop“ juostos, nei šalmo nebuvo. Jis pats prie bylos pridėjo tyrėjo darytas nuotraukas. Jam kilo įtarimas, iš kur atsirado šalmas, kuris nebuvo išduotas tam asmeniui. Dirbant pavojingoj zonoj turėjo būti išduoti leidimai, žmonės instruktuoti. Kai pakilo į viršų buvo aptvėrimas, bet tinklo nebuvo, ko reikalauja įstatymas. D. J. Ž., kuris atsako už darbų saugą ir visais aspektais, inžinierius B.. Kadangi darbų vykdymo nebuvo, sakė traukti kaltais visus tris. Iš vadovo pareiškimo dėl papildomų lėšų aptvėrimui nebuvo, buvo nubaudęs darbų vadovą tame objekte. Darbų pradžioje buvo analogiški pažeidimai, kai pablogėjo to darbų vadovo sveikata, jį pakeitė A. Ž.. Už specialisto T. D. išvadoje nurodytų dokumentų rengimą atsako darbų vadovas, jis buvo tinkamai įgaliotas atlikti pareigas.
Liudytojas T. K. parodė, kad dirba tyrėju, 2008-12-30 gavo pranešimą, kad Lokių g. 8, Vilniuje, statybvietėje atsitiko nelaimė. Atvykęs į įvykio vietą, sužeisto asmens jau nerado. Pastato kairėje pusėje matėsi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Užfiksavo įvykio vietą – surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, fotografavo. Šalmo nebuvo. Kai atvyko, įvykio vietoje darbai nevyko, bet objekte vyko. Ar darbuotojai buvo su šalmais, nepamena. „Stop“ juosta gulėjo ant žemės, viskas matyti jo darytose nuotraukose. Tokios juostos, kaip spalvotoje nuotraukoje nebuvo, juostos buvo metalinės.
Liudytojas J. D. parodė, kad pastatas, kuriame dirbo, buvo užtvertas juosta „Stop“. A. K. buvo su šalmu. Kai nukrito plyta, jis nematė, nes buvo už namo. Galvoja, kad šalmas nukrito, o ant kepurės buvo kraujas. Aplink pastatą tinklų nebuvo. Jis dirbo su K., specialiai instruktuoti nebuvo, nepasirašė, bet žinojo, kad viršuje vyko darbai.
Teisme pagarsinti mirusio liudytojo Č. G. parodymai, kad jis dirbo toje bendrovėje, kuri statė namą Lokių g. 8, Vilniuje. 2008-12-30 7.00 val. jis pradėjo darbą, darė klojinius. Apie 2 m atstumu nuo jo dirbo A. K., kuris ėmė plyteles. Apie 08.30 val. jis išgirdo, kad kažkas krenta. Atsisukęs pamatė, kad A. K. yra sukniubęs, o šalia jo guli kelios plytos. Priėjęs pamatė, kad A. K. iš galvos bėga kraujas. Jam atrodo, kad šalmas buvo šalia. Jis nepamena, ar K. dirbo su šalmu. Prieš priimant į darbą, juos supažindino su darbo saugos reikalavimais (T. 2, b.l. 39-40).
2008-12-30 įvykio vietos, esančios Lokių g. 8, Vilniuje, apžiūros metu užfiksuota, kad daugiabutis statomas namas yra 5 m atstumu nuo Lokių g. Pastatas mūrinis 4-ių aukštų. Šalia ant žemės gulinčių baltos spalvos medinių durų matyti rusvos spalvos dėmės, 2 m spinduliu nuo jų guli tvarstis su rausvos spalvos dėmėmis. Užėjus į pastatą ir pakilus į 4-ą aukštą, pasukus į kairę pusę, kambaryje matyti sudėtos plytos, šalia durys, vedančios į balkoną. Statomas objektas aptvertas skiriamąja juosta (T. 1, b.l. 4-11).
Specialisto išvadoje Nr. M 46/09 (01) nurodyta, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio muštine žaizda viršugalvio dešinėje užpakalinėje dalyje, kaukolės skliauto-pamato kaulų lūžiu, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio. Tai komplikavosi pūliniu galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimu. VŠĮ VGPUL stacionare gydymo istorijos duomenimis A. K. mirė 2009-01-05 6.30 val. A. K. lavone nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvio dešinėje užpakalinėje dalyje, kaukolės skliauto-pamato kaulų lūžis, galvos smegenų sumušimai, kraujo išsiliejimai po kietuoju dangalu virš kairio pusrutulio. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu. Tokio pobūdžio sužalojimas galėjo atsirasti ligos istorijoje nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2008-12-30, užkrito plytelėms ant galvos (T. 2, b.l.16-20). Pagal specialisto išvadą Nr. T-A 9017/08 (01)-R 1066/08 A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 2, b.l. 23).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2796(09) nurodyta, jog tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, nenaudojimas A. K. darbo vietoje. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad įmonėje nebuvo parengtas dokumentas, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje Lokių gatvėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės darbai, todėl darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų poveikio išvengimo konkrečius būdus. Tiriamuoju atveju statybos darbai Lokių gatvėje neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 (patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346) 18 p. nuostatas apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34) priedo 13.4 p. ir 36.1 p. reikalavimus apie kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomą naudojimą saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose. Tiriamuoju atveju užtikrinti saugų darbą yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovo, statinio statybos vadovo ir darbų vadovų pareiga (T. 2, b.l. 27-30).
Nors kaltinamasis A. Ž. savo kaltę neigė, nurodė, kad jis nėra tinkamas nusikalstamos veikos subjektas, be to, šalmas A. K. buvo išduotas, o statybvietė aptverta. Tačiau kaltinamojo teiginiais teismas netiki, o jo kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais:
2008-12-30 įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose prie trinkelių krūvos nėra šalmo, „Stop“ juosta, kurią kaltinamasis minėjo pats nutiesęs, guli ant grindinio. Teisme apklaustas liudytoju darbo inspektorius J. K. parodė, kad nukentėjusysis A. K. nebuvo instruktuotas apie darbą pavojingoje darbo zonoje, tam turi būti išduotas atskiras leidimas. Darbų vadovas į pavojingą zoną neturėjo paskirti dirbti darbuotojų, turėjo tą zoną aptverti, o tai nebuvo padaryta. Nors spalvotose nuotraukose, prie nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1-08, nelaimingo įvykio vietos nuotraukoje (T. 1, b.l. 21) prie padėklo su trinkelėmis jau matyti gulintis dugnu į viršų rausvas statybininko šalmas, o „Stop“ juosta pertempta per trinkelių krūvos, esančios prie nelaimingo įvykio vietos, viršų (T. 1, b.l. 21), tačiau įvertinus šias nuotraukas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje kontekste, darytina išvada, jog statybvietė neatitiko jai keliamų saugumo reikalavimų, tokia išvada padaryta ir specialisto išvadoje Nr. 11-2796(09), kurioje pabrėžta, kad statybos darbai Lokių gatvėje neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 18 p. nuostatos apie privalomą saugos šalmų dėvėjimą statybvietėje bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų priedo 13.4 p. ir 36.1 p. reikalavimų apie kolektyvinių ir asmeninių saugos priemonių privalomą naudojimą saugant darbuotojus statybvietėje esančiose pavojingose zonose. Net jei teismas tikėtų kaltinamojo teiginiu, jog A. K. šalmą turėjo, tačiau teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad labai tikėtina, jog A. K. šalmo nedėvėjo, kadangi šalmas plytos smūgio į šalmą vietoje būtų visiškai deformuotas. Specialisto išvadoje Nr. 11-2796(09) nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimis yra saugos šalmo ir kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo krintančių daiktų, nenaudojimas, įmonėje nebuvo parengtas dokumentas, kuriame būtų buvę numatyti saugūs darbų atlikimo būdai statybvietėje Lokių gatvėje, kai toje pat vietoje vyksta mūro ir gerovės darbai, todėl darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti darbo vietoje apie pavojingus veiksnius ir jų poveikio išvengimo konkrečius būdus. Kaltinamasis A. Ž. yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, kadangi 2008-07-28 UAB „Pastatų statyba“ direktoriaus įsakymu Nr. 15 (T. 1, b.l. 36) buvo tinkamai įgaliotas, turėjo atitinkamą kvalifikaciją bei išsilavinimą ir buvo atsakingas už darbų saugą minėtame objekte, tačiau jos neužtikrino.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog A. Ž., įgaliotas darbdavio UAB „Pastatų statyba“ direktoriaus J. Ž. ir atsakingas už darbų saugą statybos objekte, esančiame Lokių g. 8, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kaltinime nurodytuose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas A. K.. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę A. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu mirtinai sužalotas žmogus, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis pensininkas. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Ž. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau bausmės vykdymą atidėjus.
Nukentėjusioji J. K. byloje pareiškė 50 000 Lt dydžio civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti, nes neteko sūnaus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas, atsižvelgia į tai, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų žuvo nukentėjusiosios sūnus. Teismas neabejoja, jog dėl sūnaus netekties J. K. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, netekties skausmą ir liūdesį. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, į nukentėjusiosios patirtus emocinius išgyvenimus, į tai, kad jos sūnus buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudimu ir draudimo išmoką SODRA išmokėjo, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį – jis yra pensininkas, niekur nedirba, be to, žalą padarė neatsargiais veiksmais. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios naudai neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo priteisiant 15 000 litų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ir jam paskirti 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš A. Ž. išieškoti 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.