Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Agentūra, nepaisydama, kad neturi jokių kitų, iki šiol teismų neištirtų įrodymų, primygtinai laikosi pozicijos, kad buvo įvykdytas pažeidimas – esant pareiškėjo kaltei tas pats 10 ha žemės plotas buvo deklaruotas du kartus – J. Ž. ir kito pareiškėjo. Agentūra Sprendime nurodė tas pačias aplinkybes, kurias patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2831/2012 ir 2014-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-103/2014. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartyje išaiškino, kad kitas Agentūros nurodytas asmuo, deklaravęs tą patį žemės sklypą, paraišką pateikė 2010-06-12 ir prie jos pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad tą patį žemės sklypą 10,02 ha nuomoja nuo 2010-06-05. Teismo įsitikinimu, tokie duomenys, kai nėra pateikti duomenys apie žemės sklypo savininkų susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra pateiktas išnuomotos žemės sklypo perdavimo nuomininkui aktas su žemės planu, yra akivaizdžiai nepakankamas daryti išvadas apie kurio nors asmens dvigubai deklaruotą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog nesant duomenų, kada ir kokia žemės sklypo dalis buvo perduota pagal nuomos sutartį kitam asmeniui, kuris taip pat deklaravo tą patį 10 ha žemės plotą, Agentūros argumentai dėl J. Ž. visų 10 ha neteisingo deklaravimo negali būti laikomi pagrįstais. Šios teismo išvados ir įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę. Teismas išaiškino, kad sprendimo panaikinimas suponuoja atsakovui pareigą užbaigti administracinę procedūrą, laikantis teismo sprendimų nurodymų – skirti pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo pareiškėjos įvykdytų įsipareigojimų ploto. Tvirtina, kad pagal Paraišką visiškai įvykdė įsipareigojimus 42,29 ha deklaruotam žemės plotui.

Paraiškos padavimo metu nebuvo privalomo reikalavimo sudarytas žemės nuomos ar panaudos sutartis įregistruoti VĮ Registrų centre. Kadangi Agentūrai buvo pateikti žemės dirbimą bei valdymą patvirtinantys dokumentai, pareiškėja įrodė žemės valdymo faktą iki 2010 m. pabaigos. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl J. Ž. žemės nuomos sutartis nepatvirtina žemės valdymo fakto. Sprendime daromos nuorodos į teisės aktus, tačiau nenurodoma konkreti teisės norma. Visi Agentūros sprendimai, kuriuose buvo konstatuojama, kad pareiškėja neįrodė žemės valdymo fakto, buvo panaikinti. Teismai konstatavo, kad 2010 m. nebuvo pasirašyta jokių sutarčių dėl žemės sklypo dalies perdavimo kitam pareiškėjui pagal nuomos sutartį. J. Ž., 2010-08-22 pateikdama atsakymą, nurodė, kad valdo žemę sklypą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, žemės sklypas nebuvo matuojamas.

Teisminiai ginčai tęsiasi 4 metus tik dėl Agentūros kaltės. J. Ž. buvo apribota galimybė paneigti savo kaltę. Ji nebuvo informuota apie kitą pareiškėją, deklaravusį tą patį žemės plotą. Pareiškėja negalėjo tinkamai ir laiku pasirengti, kad paneigtų sprendimo argumentus ir nuo pat pradžių įrodyti tiesą. Nagrinėjant bylas teismuose buvo išsiaiškina, jog atsakovas pripažino J. Ž. žemės dirbimo faktą ginčo plote. Pareiškėjai įrodžius žemės dirbimo faktą, kitas pareiškėjas, šio fakto neįrodęs, negalėjo gauti išmokų. Agentūros 2012-12-27 sprendimas Nr. BR6-1670464, kuriame konstatuota, kad J. Ž. neįrodė žemės valdymo fakto, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas.

Agentūros piktybinis neveikimas laikytinas piktnaudžiavimu valdžios galiomis, o pakartotiniai vienas paskui kitą priimami neteisėti analogiški sprendimai, kuriais J. Ž. pritaikomos neteisėtos sankcijos – biurokratizmu. Tokiu elgesiu diskredituojama teisinė sistema, o tai reiškia J. Ž. pasitikėjimo valstybės institucijomis sumažėjimą bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Agentūros nesilaikymas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Ilgas delsimas atlikti teisės aktais priskirtas funkcijas privertė pareiškėją kreiptis į teismą, todėl buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja nemano, kad yra prisidėjusi prie Agentūros neveikimo ar kitaip kliudžiusi vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas, todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės. Mano, jog valdžios institucija nevykdo savo tiesioginės pareigos tinkamai ir teisingai tarnauti žmonėms. Toks Agentūros elgesys suponuoja teisinį netikrumą, įgytų teisių neapibrėžtumą ir paneigia asmens teisėtus lūkesčius, pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Teisės aktai nesuteikia Agentūrai teisės paraišką administruoti pakartotinai ir pakartotinai taikyti sankcijas, priešingai – reglamentuojamas pirminis ir vienkartinis paraiškų administravimas. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Kadangi Agentūra J. Ž. už Paraišką taiko sankciją penktą kartą, mano, kad Sprendimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Pažymėjo, kad dėl neteisėtų Agentūros veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti ši valstybės institucija. J. Ž. nėra atgavusi jai priklausančios apie 15 000 Lt išmokos. Dėl neteisėtų Agentūros veiksmų pareiškėja turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Nuo keturis metus besitęsiančių neteisėtų atsakovo veiksmų pablogėjo pareiškėjos sveikata: sutriko širdies darbas, pablogėjo kraujotaka, padidėjo kraujospūdis, dėl negautų lėšų J. Ž. negalėjo visa apimtimi vykdyti ūkinės veiklos. Ji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nepasitikėjimu, pažeminimu. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 10 000 Lt. Ji taip pat prašo iš atsakovo priteisti 400 Lt, sumokėtų advokatui už skundo parengimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad 2010 m. ginčo lauką dirbo patys, apie kitą asmenį, deklaravusį lauką nežinojo, konfliktų nebuvo kilę. Ginčo lauke deklaruota ganykla, visus šienavimo darbus baigdavo iki liepos mėnesio.

Atsakovai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad J. Ž. 2010-04-26 Agentūrai pateikė Paraišką, kurioje deklaruotas 42,29 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 4 ha plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Ražienų laukų per žiemą veiklą, 12,52 ha plotas, už kurį mokama atsieta nuo gamybos papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka. Administruojant Paraišką, buvo nustatyta neatitikimų: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) (16,83 ha 5GP-1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.))) dalis (10 ha) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) (7,86 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos–pievos (5 m. ir daugiau)) dalis (2,38 ha) deklaruota kito pareiškėjo A. K. paraiškoje. J. Ž. 2010-08-13 buvo išsiųstas paklausimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 1435751, kuriame prašyta pateikti minėtų žemės sklypų žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja 2010-08-25 ir 2010-11-22 atsakovui pateikė 2009-11-19 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 89, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 1 metams. Šis dokumentas įrodė kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę. Kadangi J. Ž. 2011-11-22 pateikė papildomus dokumentus dėl ūkyje laikomų gyvulių ir sąskaitas faktūras už pieną, buvo nuspręsta, kad abiejuose žemės sklypuose žemės ūkio veiklos faktas įrodytas. Tačiau nebuvo įrodyta kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) žemės valdymo teisė. Pareiškėja Agentūrai pateikė pažymėjimą iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 21,04 ha, iš jo – 20,67 ha žemės ūkio naudmenos. J. Ž., turėdama žemės sklypo Nr. 1010/2104 dalių, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo 16,83 ha, todėl deklaruojamas 10 ha plotas sutapo (persidengė) su pareiškėjo A. K. deklaruojamu 10,02 ha plotu.

A. K. dėl du kartus deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2010-09-06 Biržų rajono savivaldybės administracijos pažymą Nr. PŽ-118 apie žemės ūkio veiklą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 10,02 ha. Taip pat buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie 2010-06-05 sudarytą žemės nuomos sutartį dėl 10,02 ha ploto. Agentūra, vadovaudamasi abiejų pareiškėjų pateiktais duomenimis, nustatė, jog A. K. įrodė žemės valdymo teisę į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą lauką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio deklaruotas plotas 10,02 ha, bei išmokėjo pareiškėjui A. K. išmokas už du kartus deklaruotą plotą.

Įvertinus J. Ž. pateiktus dokumentus dėl kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini) ir turimą gyvulių kiekį, nustatyta, kad pareiškėja žemės valdymo teisės kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) neįrodė, todėl nebuvo įgijusi teisės gauti išmokų; už šį plotą išmokos yra išmokėtos kitam asmeniui. Administruojant J. Ž. Paraišką, buvo laikoma, kad tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis nustatytas jos Paraiškoje deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrindinė išmokos dalis pareiškėjai nebuvo mokama.

Agentūra 2011-11-16 sprendimu Nr. 1670464 informavo J. Ž. apie sankcijos taikymą už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai už Paraišką skiriama 11 000,8 Lt sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą bei 2 753,8 Lt dydžio galutinė paramos suma. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1711-629/2012 J. Ž. skundą tenkino ir Agentūros 2011-11-16 sprendimą Nr. 1670464 panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2831/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-30 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartyje konstatavo, kad pareiškėja visą ginčo žemės sklypą teisėtai valdė iki 2010-06-14, o Agentūra, priimdama 2011-11-16 sprendimą Nr. 1670464, šios aplinkybės neįvertino.

Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartį, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išdėstytus motyvus, priėmė 2012-12-27 sprendimą Nr. BR6-1670464. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjai už Paraišką skiriama 11 000,8 Lt sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą bei 2 753,8 Lt dydžio galutinė paramos suma. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2157-561/13 J. Ž. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1034/2014 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-05-14 m sprendimo dalį, kuria atmestas J. Ž. skundo reikalavimas panaikinti Agentūros 2012-12-27 sprendimą Nr. BR6-1670464, ir šį sprendimą panaikino. Taip pat buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-05-14 sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje dalyje byla perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Agentūra, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-13 nutartį, 2014-03-03 priėmė sprendimą Nr. BR6-(11.2.6.)-1948.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-13 nutartyje konstatavo, kad pareiškėja iki 2010-06-14 buvo teisėta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, todėl deklaravimo veiksmų atlikimo dieną J. Ž. nurodyta informacija, susijusi su valdomų žemės ūkio naudmenų plotu, atitiko teisingumo kriterijų. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat įpareigojo Agentūrą užbaigti pareiškėjos Paraiškos administracinę procedūrą laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų – skirti pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo J. Ž. įvykdytų įsipareigojimų ploto.

Pareiškėjai pagal Paraišką už 42,29 ha turėjo būti išmokėta 14 407,06 Lt tiesioginių išmokų suma. Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-13 nutarties įpareigojimą, nustatė, kad J. Ž. iki 2010-06-14 atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus pagrindinei išmokai gauti, todėl skyrė pareiškėjai 11 000,8 Lt dydžio pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus (už 32,29 ha) pagal Paraišką. J. Ž. nebuvo skirta likusi pagrindinės išmokos dalis (3 406,26 Lt) už Paraiškoje deklaruotą 42,92 ha plotą, nes pažeidimo nustatymo dieną (2010-08-13) pareiškėja nebeturėjo žemės valdymo teisės į ginčo sklypą (10 ha). J. Ž. visą Paraiškos administravimo laikotarpį neišlaikė Paraiškoje nurodyto ploto (42,29 ha), todėl likusi pagrindinė išmoka pareiškėjai pagal Paraišką nepriklauso. Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-13 nutartyje nurodytą įpareigojimą – skirti pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo pareiškėjos įvykdytų įsipareigojimų ploto, todėl nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

Pažymėjo, kad Agentūra nepažeidė nė vieno teisės akto ar nustatytų procedūrų, kitų teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-30 sprendimu Agentūros 2011-11-16 sprendimą Nr. 1670464 pripažino neatitinkančiu Viešojo administravo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų ir jį panaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau jokių neteisėtų Agentūros veiksmų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nebuvo konstatuota. Be to, pareiškėja neįrodė patirtos neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir Agentūros neteisėtų veiksmų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-14 sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti jai neturtinę 10 000 Lt žalą yra nepagrįstas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-13 nutartimi šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui negrinėti iš naujo. Atsakovo nuomone, šioje byloje žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, nes jis bus sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-6459-815/2014.

Atkreipė teismo dėmesį, kad klausimas dėl J. Ž. patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmuoju skundo reikalavimu J. Ž. prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-03 sprendimą Nr. BR6-(11.2.6)-1948.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2010-04-26 padavė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. Šioje paraiškoje deklaruotas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 5GP-1 (ganyklos, pievos iki 5 m.) (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012, b. l. 39-53). Agentūra 2010-08-13 raštu Nr. 1435751 pareiškėją informavo, jog kito pareiškėjo paraiškoje taip pat deklaruotas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti paaiškinimus (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012, b. l. 34). Atsakydama į Agentūros raštą pareiškėja 2010-08-22 paaiškinime dėl lauko Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šią pievą šienauja, niekas kitas žemės nedirba, pateikė duomenis iš registro, kad sklypo savininke yra ji kartu su L. Y., su kuria dėl likusios lauko dalies pareiškėja yra sudariusi 2005-03-31 Jungtinės veiklos sutartį (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012, b. l. 29-33).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. K. yra 2010-06-12 pateikęs paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m., kurioje deklaravo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį laukas Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 5DG-1 (ganyklos, pievos iki 5 m.) (administracinė byla Nr. I-1711-629/2012, b. l. 51-63). A. K. yra pateikęs Biržų rajono savivaldybės administracijos 2010-09-06 pažymą, kad jis deklaruoja pasėlius ir faktiškai dirba kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį laukas Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kad jis nuo 2010-06-05 yra sudaręs nuomos sutartį, galiojančią iki 2020-06-04 (įrašas galioja nuo 2010-06-14) (administracinė byla Nr. I-1711-629/2012, b. l. 64-66).

Agentūra 2011-09-29 sprendimu Nr. BR6-(3.82)-8149 pagal 2010 m. paraišką pritaikė ilgalaikę sankciją pagrindinei išmokai gauti, pažeidimo nenurodė (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012, b. l. 5). Agentūros 2011-09-29 sprendimas Nr. BR6-(3.82)-8149 panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-19 sprendimu (administracinė byla Nr. I-1175-244/2012) dėl nepakankamo faktinių duomenų atskleidimo.

Agentūros 2011-11-16 sprendimu Nr. BR6-1670464 2010 m. paraiška buvo peradministruota ir pareiškėjai sankcija pritaikyta dėl neteisingo deklaravimo lauke Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad pareiškėja įrodė žemės dirbimo faktą, bet neįrodė žemės valdymo teisės (administracinė byla Nr. I-1711-629/2012, b. l. 8-11). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-30 sprendimu (administracinė byla Nr. I-1711-629/2012) Agentūros 2011-11-16 sprendimą Nr. BR6-1670464 panaikino dėl nepakankamo motyvavimo bei duomenų ištyrimo.

Agentūra 2012-01-26 sprendimu Nr. BR6-1670464 lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė dvigubai deklaruotą 10 ha plotą, o lauke Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,38 ha. Pareiškėjai pritaikyta pagrindinės išmokos dydžio sankcija (administracinė byla Nr. I-2502-244/2012, b. l. 11-12). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-06-07 sprendimu Agentūros 2012-01-26 sprendimas Nr. BR6-1670464 buvo panaikintas dėl to, kad Agentūra 2012-03-12 raštu Nr. BR6-(11.13)-2028 prašė laikyti sprendimą negaliojančiu.

Agentūra 2012-12-27 sprendimu Nr. BR6-1670464 dėl dvigubo 10 ha deklaravimo lauke Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė pagrindinės išmokos dydžio sankciją, pripažino, kad pareiškėja įrodė žemės dirbimo faktą bei neatitikimo nustatymo dieną 2010-08-13 pareiškėja neturėjo žemės valdymo teisės, nes nuo 1010-06-14 kitas pareiškėjas yra sudaręs žemės nuomos sutartį (administracinė byla Nr. I-6459-815/2014, b. l. 11-13). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1034/2014 Agentūros 2012-12-27 sprendimą Nr. BR6-1670464 panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1034/2014 pažymėjo, kad teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, 2012-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2831/2012 konstatavo, kad 2010-04-26 pateikdama Paraišką, J. Ž. veikė sąžiningai. Visą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji teisėtai valdė iki 2010-06-14, t. y. iki 2010-06-05 nuomos sutarties (nuomininkas – A. K.) į šio sklypo 1094/2104 dalis įregistravimo. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartimi nustatyti faktai pripažintini pareiškėjos keliamam ginčui turinčiais prejudicinę reikšmę. Minėtame sprendime pažymėta, kad deklaravimo veiksmų atlikimo dieną pareiškėjos nurodyta informacija, susijusi su valdomų žemės ūkio naudmenų plotu, atitiko teisingumo kriterijų. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas reguliavimas nedraudžia perduoti žemės ūkio valdą po paramos paraiškos pateikimo. Spręsdamas paramos skyrimo valdos perdavėjui ar valdos perėmėjui klausimą, atsakovas privalo vadovautis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir Taisyklės) VIII skyriuje įtvirtintomis nuostatomis.

Iš prašomo panaikinti Agentūros 2014-03-03 sprendimo Nr. BR6-(11.2.6.)-1948 „Dėl mokėtinos išmokų sumos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ matyti, kad jis buvo priimtas vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1034/2014. Sprendime pažymėta, kad skiriant pagrindinę išmoką pagal 2010 m. Paraišką, buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodyti motyvai, t. y. kad pagal Agentūrai pateiktus valdymo teisę įrodančius dokumentus pareiškėja teisėtai valdė visą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Paraiškos pateikimo metu iki 2010-06-14, t. y. iki 2010-06-05 nuomos sutarties su nuomininku A. K. į šio sklypo 1 094/2 104 dalis įregistravimo, todėl J. Ž. iki 2010-06-14 atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus pagrindinei išmokai gauti. Įvertinus, kad pažeidimo (nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruotas 16,83 ha plotas 5GP-1 (ganyklos–pievos (iki 5 m.))) dalis (10 ha) deklaruota ir kito pareiškėjo 2010 m. paraiškoje – nustatytas to paties ploto deklaravimas kelis kartus) nustatymo dienai (2010-08-13) pareiškėja neturėjo žemės valdymo teisės į minėtą sklypą, bei įvertinus, jog susijęs pareiškėjas įrodė žemės valdymo teisę pažeidimo nustatymo dienai, J. Ž. pagrindinė išmoka skiriama už žemės ūkio naudmenas priklausomai nuo įvykdytų įsipareigojimų ploto, t. y. už 32,29 ha įsipareigojimų įvykdymo plotą (b. l. 21).

Atsakovas ginčijo, jog jis neturi vykdyti Taisyklių VIII skyriaus normų, nes jos šiame teisiniame santykyje netaikytinos. Taisyklių VIII skyrius nustato Žemės ūkio valdos perdavimo taisykles. Taisyklių 4 punkte žemės ūkio valdos perdavimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų ir kitų šio registro administravimą reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka atliekamas žemės ūkio valdai priklausančių objektų nuosavybės teisės ar naudojimo teisės perdavimas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais kitam žemės ūkio veiklos subjektui, paliekant tą patį unikalų valdos atpažinties kodą. Taigi Taisyklių VIII skyrius gali būti taikomas tada, kai nustatoma, jog veiksmai atitinka Taisyklių 4 punkte įtvirtintą žemės ūkio valdos perdavimo apibrėžimą.

Žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatai (toliau – Nuostatai) patvirtinti Vyriausybės 2002-08-27 nutarimu Nr. 1351. Pagal Nuostatų 1 punktą Žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatai reglamentuoja Žemės ūkio ir kaimo verslo registro paskirtį, objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų saugą, jų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą. Valdos identifikavimo kodą sudaro dešimt atsitiktine tvarka parinktų skaitmenų (Nuostatų 17.1 punktas). Registro duomenų bazėje kaupiami Žemės ūkio valdos centras – svarbiausio žemės ūkio valdos ekonominei veiklai naudojamas nekilnojamasis daikto, duomenys: registracija Nekilnojamojo turto registre, unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre, valdoje esanti nekilnojamojo daikto dalis, buvimo vieta, kadastro vietovės kodas, kadastro bloko kodas, žemės sklypo numeris, valdoje esanti žemės sklypo dalis, sklypo plotas pagal žemės paskirtį, žemės ūkio naudmenų plotas, kitos žemės plotas, naudojimosi žemės sklypu teisinio pagrindo žyma. Taip pat registruojami valdoje esančių įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nekilnojamųjų daiktų duomenys: unikalus numeris Nekilnojamojo turto registre, valdoje esanti nekilnojamojo daikto dalis.

Daroma išvada, kad Taisyklių VIII skyriaus normos reguliuoja teisinius santykius, kai žemės ūkio valdoje registruoti objektai perduodami kitam asmeniui, tačiau registre lieka tas pats unikalus valdos identifikavimo kodas. Iš pareiškėjos ir A. K. paraiškų matyti, kad jie nurodo skirtingus valdos numerius. J. Ž. nurodo valdos Nr. (duomenys neskelbtini), o A. K. – valdos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi tiesiogiai Taisyklių VIII skyrius nereglamentuoja teisinių santykių, kurie kyla šioje byloje, nes žemės valdymo nuomos teisės perdavimas kitam asmeniui, turinčiam kitu identifikavimo kodu žymimą žemės ūkio valdą neatitinka žemės ūkio valdos perdavimo sąvokos.

Taisyklių 36.3 nurodo, kad Agentūra, nustačiusi atvejų, kai vieno pareiškėjo įbraižyta lauko riba persidengia su kito pareiškėjo įbraižyta lauko riba, ir atvejų, kai pareiškėjų deklaruotas (ar nustatytas) plotas kontroliniame žemės sklype viršija paramai skirti tinkamą plotą, paskelbia informaciją apie tokį nustatytą neteisingą deklaravimą Agentūros informaciniame portale, informuoja pareiškėjus arba savivaldybes apie jų paraiškose nustatytus laukų neteisingo deklaravimo atvejus ir, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą. Per Agentūros nurodytą terminą pateikus neteisingai deklaruoto ploto žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) bei žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus, paraiška peržiūrima pakartotinai. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Taisyklių 48 punktas nustato, kad pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.

Byloje neginčijamas faktas, kad ginčo sklype žemės ūkio veikla užsiėmė pareiškėja, 2014-06-14 A. K. Nekilnojamojo turto registre įregistravo žemės sklypo nuomos sutartį. Nuomos sutartis rodo žemės valdymo nuomos teise faktą, o teisei esant įregistruotai Nekilnojamojo turto registre šis faktas tampa svarbus santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Civilinio kodekso 6.547 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu pareiškėja dėl ginčo žemės sklypo buvo sudariusi Jungtinės veiklos sutartį su L. Y.. Ši sutartis neterminuota, 5 punkte nurodyta, kad sutartis pasibaigia Civilinio kodekso 6.978 – 6.981 straipsniuose numatytais pagrindais. Civilinio kodekso 6.979 straipsnis nurodo, kad partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra duomenų, kad L. Y. būtų pranešusi J. Ž. apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, kitų duomenų apie Jungtinės veiklos sutarties pabaigą nėra pateikta. Faktiškai Jungtinės veiklos sutartis baigėsi sutarties šalims nustojus ją vykdyti. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalis nurodo, jog jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinė. Jungtinės veiklos sutarčių Nekilnojamojo turto registre registruoti nereikia. Taigi, bylos medžiaga rodo, jog dėl to paties žemės sklypo vienu metu galiojo dvi civilinės sutartys – nuomos ir jungtinės veiklos, tačiau nuomos sutartis buvo įregistruota registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teisine prasme A. K. nuomos teisė ginčijama nebuvo, todėl registro įrašas laikomas teisingu.

Atsakovas yra pripažinęs faktą, kad pareiškėja žemės sklype užsiėmė žemės ūkio veikla visus 2010 metus. Tai buvo konkrečiai įrašyta Agentūros 2011-09-29 sprendime, neginčyta 2014-03-03 sprendime ir patvirtinta teisminio nagrinėjimo metu. Ši aplinkybė rodo, jog A. K. faktiškai žemės sklypo nevaldė. Nors Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalis nurodo, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, tačiau faktiškai ginčo žemės sklypas liko valdomas J. Ž. pagal Jungtinės veiklos sutartį. Duomenų apie tai, kad pareiškėjai kas nors būtų prieštaravęs dėl žemės sklypo valdymo, reiškęs pretenzijas ar norėjęs pasinaudoti žemės sklypu, byloje nėra. Vienoje iš šiuo klausimu nagrinėtų bylų Nr. I-6459-815/2014 trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas A. K., tačiau jis jokių dokumentų nepateikė, atsiliepime neparašė, suinteresuotumo neparodė.

Daroma išvada, kad J. Ž. paraiškos padavimo metu 2010-04-26 žemės sklypo valdymas buvo vykdytas ir faktiškai ir teisiškai, tačiau po 2010-06-14 žemės sklypas valdytas tik faktiškai. Tiesioginės išmokos skirstomos vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 preambulėje išdėstyti paramos teikimo tikslai rodo, jog paramos teikimu siekiama remti ūkininkus ir užtikrinti gerą žemės agrarinę būklę, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovę. Taigi, formalus ginčo žemės sklypo nuomos sutarties įregistravimas registre negali užkirsti kelio Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 tikslus įgyvendinusiam asmeniui gauti nustatytą paramą. Paramos skyrimas yra administracinės teisės reguliavimo sritis, todėl administracinės teisės normų taikymui reikalingi faktai turi būti nustatomi atsižvelgiant į teisės prigimtį bei šiuo reguliavimu siekiamus tikslus. Byloje nagrinėjamoje situacijoje žemės valdymo faktas nustatytinas sąryšyje su Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 priėmimo tikslu bei reguliavimo objektu. Šio reglamento prasme svarbu teisiškai netrukdomas žemės ūkio veiklos vykdymas. Taigi, nustatymas fakto, jos J. Ž. ginčo žemės sklypą faktiškai netrukdomai ir sąžiningai visus 2010 metus valdė ginčo žemės sklypą, pripažintina, kad ji įrodė žemės sklypo valdymo faktą Taisyklių 48 punkto prasme, kai 2010-08-22 pateikė Agentūrai paaiškinimą kartu su papildomais dokumentais. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad Agentūra 2014-03-03 sprendimu Nr. BR6-(11.2.6.)-1948 nepagrįstai neskyrė pagrindinės išmokos už visą deklaruotą 42,29 ha plotą, o skaičiavo paramą tik už 32,29 ha. Dėl paminėto Agentūros 2014-03-03 sprendimas Nr. BR6-(11.2.6.)-1948 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 punktas). Teismas, nebūdamas administravimo institucija, ir neturėdamas visos Paraiškos tinkamam įvertinimui būtinos informacijos, negali įvertinti visų su paramos skyrimu susijusių aspektų.

Pareiškėja prašė priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas laikė, kad šis reikalavimas turi būti paliktas negarinėtu dėl to, kad neturtinė žala pareiškėjai buvo priteista kitoje administracinėje byloje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Agentūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2014-06-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6459-815/2014 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, priteisė 2 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Minėtoje administracinėje byloje žalą J. Ž. kildino iš Agentūros veiksmų, netinkamai įvertinus jos Paraišką bei neišmokėjus pareiškėjai pagal ją priklausančios paramos. Patirtą žalą J. Ž. grindė pablogėjusia sveikata: sutrikusiu širdies darbu, padidėjusiu kraujospūdžiu, negalėjimu visa apimtimi vykdyti ūkinės veiklos, dvasiniais išgyvenimais, pasireiškusiais nepasitikėjimu, pažeminimu ir ją vertino 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-6459-815/2014 (sprendimas nėra įsiteisėjęs). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-06-18 sprendimas buvo priimtas jau po šioje byloje nagrinėto Agentūros 2014-03-03 sprendimo Nr. BR6-(11.2.6.)-1948 priėmimo, todėl Agentūros veiksmai turėjo būti įvertinti ir šio sprendimo priėmimo metu, o taip pat atsižvelgta ir į pareiškėjai kilusią žalą. Tai sudaro pagrindą skundo dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja prašo atlyginti 400 Lt išlaidas, susijusias su advokato pagalba paruošiant skundą. J. Ž. atstovavo advokatas Arvydas Penelis (b. l. 7). Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti J. Ž. pateikė 2014-04-01 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 690764, išrašytą advokatui Arvydui Peneliui, 400 Lt sumai (b. l. 8), kuris patvirtina, kad pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio advokatui dydis yra 3 minimalios mėnesinės algos (MMA; Rekomendacijų 8.2 punktas). Teikiant pareiškėjai teisinę pagalbą teisme, galiojo Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 Lt MMA. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą teisės taikymo prasme, bylos apimtį bei kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, darytina išvada, kad 400 Lt suma už skundo surašymą laikytina realia. Ji yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies (patenkinta 50 procentų reikštų reikalavimų; pirmasis reikalavimas patenkintas visiškai, dėl antrojo byla palikta nenagrinėta), įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad J. Ž. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, pareiškėjai iš Agentūros, kurios priimto sprendimo atžvilgiu pareikštas reikalavimas buvo patenkintas, priteisiant 200 Lt (400 x 50 proc.) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 85–88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Reikalavimą priteisti J. Ž. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Kitą skundo dalį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-03 sprendimą Nr. BR6-(11.2.6.)-1948 „Dėl mokėtinos išmokų sumos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo“ ir įpareigoti Agentūrą paramos išmokas skaičiuoti nuo viso J. Ž. 2010-04-26 paraiškoje gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. nurodyto ploto – 42,29 ha.

Priteisti J. Ž. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 200 Lt (du šimtus litų; 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus)) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.