Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Danutė Mickevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-852/11Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00907-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. rugsėjo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nuteista areštu penkiasdešimčiai parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. P. nuteista už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-06-01 apie 12.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtos parduotuvės pardavėjų akivaizdoje, pasikėsino atvirai pagrobti 239 Lt vertės akinius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikyta liudytojų, t.y. M. N. P. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., padarymą.

Teismo posėdyje nuteistoji M. A. P. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios M.A. P. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. A. P. kaltės, padarius jai inkriminuojamą veiką, pastarosios padarytų veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. yra teisingas.

Priešingai nei skunde teigia apeliantė, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. O tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistoji, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas ir bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neobjektyviai ar kad buvo šališkas.

LR BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Sprendžiant iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo argumentų, nuteistoji paties vagystės fakto neginčija. Tačiau pastaroji nesutinka su teismo nustatytu ir jai inkriminuotu vagystės būdu bei jos veiksmų juridiniu vertinimu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., teigdama, kad ji padarė ne atvirą, o slaptą svetimo turto pagrobimą. Tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio dieną, nuteistoji M. A. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjo jau turėdama tikslą ką nors pavogti. Priėjusi prie vitrinų, pradėjo matuotis nuo saulės akinius. Išlaukusi momento, kai pagal ją niekas nematė, į rankinę įsidėjo vienus, 239 lt vertės, nuo saulės akinius. Kai pastaroji pradėjo eiti link durų, liudytoja N. M. atkreipė dėmesį į tai, kad stende trūksta vienų nuo saulės akinių ir pareikalavo, kad nuteistoji sustotų. Tačiau M. A. P. į tai nereagavo ir išėjusi į Vilniaus gatvę, pradėjo bėgti. Šaukdama, liudytoja ją vijosi iki ši buvo sulaikyta nepažįstamo vyriškio ir pristatyta atgal į parduotuvę. Iš salono pavogtus akinius, liudytojos N. M. akivaizdoje, M. A. P. išmetė šalia nepažįstamo vyriškio, kuris nubėgo į priešingą nei ši pusę. Visos šios aplinkybės nustatytos remiantis nuteistosios bei liudytojų N. M. ir O. S. parodymais, kurie pagrindžia bei papildo vieni kitus ir jokių abejonių nekelia.

Ir nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nei viena iš nagrinėjamo įvykio metu parduotuvėje dirbusių pardavėjų nematė momento, kai M. A. P. įsidėjo akinius į savo rankinę, tačiau, sprendžiant iš N. M. parodymų, pastaroji, nuteistosios pradėtus slaptosios vagystės veiksmus pastebėjo iš karto žvilgtelėjusi į stendą ir pareikalavo, kad ši sustotų. Tačiau tai supratusi M. A. P., ką pripažįsta ir pati, sąmoningai nesiliaudama daryti nusikaltimo bei siekdama išlaikyti pagrobtą turtą, iš parduotuvės išbėgo bei nepaklusdama ją besivejančiai pardavėjai bėgo toliau iki buvo sulaikyta ir pristatyta atgal į parduotuvę. Nustatytos aplinkybės, priešingai nei mano apeliantė, rodo, kad nuteistosios M. A. P. pradėti slaptosios vagystės veiksmai peraugo į atvirąją, todėl ir buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos dokumentų matyti, kad M. A. P. nuteista už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, būdama darbinga niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dėl ko buvo bausta ir administracine tvarka ( b. l. 40, 42-44). Be to, pastaroji praeityje taipogi buvo teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau iš to išvadų nedaro, savo kriminalinių polinkių neatsisako, sistemingai daro ir administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir smulkaus svetimo turto pagrobimus ( b. l. 42-44 ). Todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, M. A. P., už jos padarytą veiką, pagrįstai parinko trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, kadangi kitos rūšies bausmių, jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nebepakanka, juolab, kad pastaroji nedirba ir neturi jokių legalių pajamų, baudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, nemoka.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau aptartas aplinkybes, bet ir pripažino aplinkybę, lengvinančią apeliantės atsakomybę, ir to pasėkoje, pastarajai paskyrė arešto bausmę, kuri savo dydžiu neviršija šiai bausmės rūšiai numatyto vidurkio ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 49 str. 3 d. ). Todėl šią bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios M. A. P. apeliacinį skundą atmesti.