- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- A15.-571-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00055-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2021 m. kovo 15 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo savaeigę vejapjovę Tornado 7118HWS STIGA, būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. 2021 m. kovo 15 d., 9 val. ryte jis iš garažo pasiėmė seniūnijos vejapjovę, kad parvežtų nupjautą ąžuolą. Nuo garažo pavažiavo apie 300 metrų, susikrovė nupjautą ąžuolą ir bevažiuojant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholį vartojo iš vakaro, ryte atsikėlęs jautėsi gerai, todėl nesitikėjo, kad gali būti nustatytas neblaivumas. Vejapjovei vairuoti vairuotojo pažymėjimas nereikalingas, nes ji negalinga. Dėl savo poelgio gailisi, ateityje tai nepasikartos.
Transporto priemonės savininko įgaliota atstovė Girkalnio seniūnijos seniūnė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. nėra seniūnijos darbuotojas. Seniūnijoje jis atidirba viešuosius darbus už gaunamą pašalpą. 2021 m. kovo 15 d. elektros tinklai nupjovė ąžuolą, kurį reikėjo sutvarkyti, todėl A. B. kartu su kitais asmenimis atidirbančiais darbus už pašalpas ėmėsi tvarkyti nupjautą ąžuolą ir taip atsitiko, kad važiuojant su priekabėle jį sustabdė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turėtų būti tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Kaip minėta, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinių nusižengimų padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai institucijai (LVAT 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju A. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2021 m. kovo 15 d., 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo savaeigę vejapjovę Tornado 7118HWS STIGA, būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija protokole nurodė, kad tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir jo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
KET taisyklių 14 punkte numatyta, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. vairavo savaeigę vejapjovę Tornado 7118HWS STIGA, kuri nėra viešajame eisme dalyvauti skirta transporto priemonė, todėl būtina nustatyti ar minėta vejapjovė gali būti priskiriama transporto priemonių kategorijai.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra apibrėžta transporto priemonės sąvoka: „Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.“ Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte aiškiai apibrėžta ir konkretizuojama, kokias transporto priemones apima savaeigės mašinos –„ ratiniai ir vikšriniai ekskavatoriai, krautuvai, savaeigiai kranai, greideriai, vikšriniai buldozeriai, grunto tankintuvai, kelių frezai, asfalto klotuvai, plentvoliai, vikšriniai vamzdžių klotuvai, poliakalės, kelių ženklinimo mašinos, medvežės, miško kirtimo mašinos, gatvių priežiūros mašinos, motorinės rogės ir kitos savaeigės mašinos“. Pažymėtina ir tai, kad šių taisyklių 3 punkte nurodyta, jog vejapjovės pagal šias taisykles neregistruojamos, todėl yra pagrindas manyti, kad vejapjovės nepatenka į šių taisyklių reguliavimo sritį.
Lietuvių kalbos žodyne „vejapjovė“ apibrėžta kaip mašina vejai pjauti, o sąvoka „mašina“ apibrėžiama kaip mechanizmas, atliekantis kokį nors darbą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas sąvoką „savaeigė“ pagal pirmąją reikšmę aiškina kaip „turintis savo motorą, pats važiuojantis, judantis (apie įvairios paskirties mašinas)“, pagal antrąją – „nuolatinis, nekontroliuojamas“.
Iš šių apibrėžimu akivaizdu, jog aptarta savaeigė vejapjovė neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos transporto priemonės apibrėžimo, nepatenka ir į paminėtų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių reguliavimo dalyką bei neatitinka į sąvokos „savaigė mašina“ apimtį, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo savaeigę vejapjovę laikyti transporto priemone. Atsižvelgiant į tai A. B. veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje sudėties, todėl negali būti kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.
Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad gali susiklostyti tokios situacijos, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo protokole klaidingai kvalifikuoja padarytą nusižengimą. Tokie atvejai yra aptarti ANK 635 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad tuomet, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017).
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nustatė, kad A. B. veiksmai atitinka ANK 484 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo sudėtį, kadangi jis 2021 m. kovo 15 d., 9 val. pasirodė neblaivus viešojoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, už gaunamą pašalpą atidirbinėjo viešus darbus Girkalnio seniūnijos teritorijoje. Šią aplinkybė patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta Girkalnio seniūnė J. Š.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas daro išvadą, kad A. B. padaryta veika, surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo neteisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini į ANK 484 straipsnio 1 dalį.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. paaiškinimo teisme matyti, kad jis pripažįsta 2021 m. kovo 15 d., 9 val. buvęs neblaivus. Nurodė alkoholį vartojęs iš vakaro, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi (b. l. 2). Taip pat jo kaltė įrodyta Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 8) ir kita bylos medžiaga.
Skiriant administracinę nuobaudą teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę – A. B. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, Girkalnio seniūnijos, kurioje atidirba viešuosius darbus charakterizuojamas kaip darbštus darbininkas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. B. už padarytą nusižengimą skirtina ANK 484 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 3 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutarė:
pripažinti A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš ANK 424 straipsnio 4 dalies) numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam 20 Eur (dvidešimt eurų, 00 ct) baudą.
Bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje nutraukti.
Nutarimui įsiteisėjus, vejapjovę Tornado 7118HWS STIGA, grąžinti jos savininkui.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo protokolo ROIK numerį 21129510331 ir įmokos kodą 1001.
Neturint galimybės sumokėti baudą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 (keturiasdešimties) dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.