Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-361-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-09
Bylos Nr.
1A-342-361-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Valentinas Janonis, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr.1A-342-361/2008

Teisėjas S. Putrius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.;

(S)

1.2.26.2.1.; 1.1.8.11.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Valentino Janonio ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nuteistajam V. K. ,vertėjai Livijai Martišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi iš dalies jas sudedant ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal BK 284 str. 1 d., nesant nusikaltimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo kitą žmogų: 2007 m. spalio 15 d., apie 12 val., prie namo, esančio Kretingos g. 1, Klaipėdos m., rūsio laukujų durų, kerštaudamas R. P. už tai, kad šis ką tik aktyviomis priemonėmis nutraukė kaltinamojo veiksmus, kuriais galbūt buvo siekiama atlikti prievartinius lytinius santykius su J. Š. , smogė peiliu R. P. į nugarą ir tuoj po to – į krūtinę, tuo padarydamas durtinę-pjautinę juosmens kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdą, taip pat kiaurinę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus žaizdą, pakenkė plaučiui, kraujas ir oras pateko į dešinę pleuros ertmę, oras pateko į paodę, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. 2008-06-25 apeliaciniame skunde nurodo, kad kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad faktai byloje iškreipti ir neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad Mykolo Romerio universiteto Medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2417/07 (3) nėra nurodyta, kad R. P. buvo sulaužyti šonkauliai, tačiau nukentėjusysis teisminio proceso metu tvirtino priešingai ir teismas juo patikėjo – patenkino jo civilinį ieškinį. Mano, kad R. P. melavo, apsimetinėjo, kad yra ligonis ir negali dirbti, nors prieš tai niekur ir nedirbo, vien tam, kad prisiteistų iš jo, nuteistojo, žalą.

Nuteistasis teigia, kad ne pats susipjaustė sau ranką, o tai padarė R. P. , pasikvietęs į rūsį ir užpuolęs jį. Liudytojos J. Š. ir nukentėjusiojo R. P. parodymai dėl jo rankos supjaustymo buvo prieštaringi, tačiau teismas to neišnagrinėjo. Nuteistasis mano, kad buvo nuteistas liudytojo V. K. parodymų pagrindu, jie prieštarauja policijos pareigūnų A. L. ir K. J. bei nukentėjusiojo R. P. bei liudytojos J. Š. parodymams. Mano, kad jis viršijo būtinosios ginties ribas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo normas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog V. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (LR BK 135 str. 1 d.), sunkumo laipsnis nustatytas specialisto išvada. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir juos vertino kaip visetą įrodymų, neatskirdamas vienų įrodymų nuo kitų, pagrįstai juos susiedamas tarpusavyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad nepagrįsta V. K. versija, neva jis pats gynęsis nuo R. P. . Atmetamas nuteistojo argumentas, kad jo veiksmai turėtų būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi tiek nukentėjusysis savo nuosekliuose parodymuose, tiek specialistas išvadoje nurodė, jog R. P. buvo padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas nugaroje. Iš nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio, jų skaičiaus bei lokalizacijos, tiksliau iš to, jog peilis nukentėjusiajam buvo įsmeigtas iš nugaros pusės, o vėliau ir iš priekio, galima daryti išvadą, kad V. K. veiksmai buvo puolamojo pobūdžio. Pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties nebuvo ir todėl, kad nenustatytas realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi prieš jį faktas. Nuteistojo V. K. parodymai dėl gynybos vertintini kaip siekimas palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad nuteistasis ir ankstesniuose teismo posėdžiuose visuomet neigė savo kaltę, todėl manytina, kad tokia yra pasirinkta jo gynybinė pozicija.

Nukentėjusiojo R. P. parodymai (t. 1, b. l. 24–25, 30–31, 44–48, t. 2, b. l. 88–89) išsamūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Visi parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nuoseklūs, nėra prieštaringi, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, jog atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nusikaltimo įrankio, t. y. peilio, įdėklo paėmimas nebuvo tinkamai procesiškai įformintas, tačiau būtent dėl šios priežasties teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi, nutarė imtis priemonių kilusioms abejonėms pašalinti ir byloje atnaujino įrodymų tyrimą. Buvo apklausti liudytojai dėl kaltinimą grindžiančio įrodymo patikimumo: nustatyta, jog V. K. sulaikymo metu su savimi turėjo peilio įdėklą, todėl jokių abejonių nekelia ir ta aplinkybė, kad peilis priklauso būtent jam ir kaltinamojo teiginiai, jog jis neva gynęsis nuo R. P., vienareikšmiškai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytojos J. Š. parodymai nors ir nebuvo nuoseklūs, tačiau iš esmės jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jokiu būdu neleidžia suabejoti V. K. kaltumu tyčia sunkiai sužalojus nukentėjusįjį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja nurodė, jog V. K. ėmė prie jos kibti, bandė numauti kelnes, dėl ko ji pašaukė R. P. . Taigi pati situacija rodo, jog V. P. ne užpuolė V. K. , o bandė apginti moterį. Be to, liudytoja atpažino peilį, kuriuo V. K. dūrė nukentėjusiajam ( b. l. 57-59, t.1). Iš tyrėjo V. J. tarnybinio pranešimo (b.l.67, t.1) matyti, kad sulaikant iš V. K. buvo paimtas peilis, ant kurio buvo aptiktos kraujo dėmės, jos buvo užfiksuotos ir daikto pateikimo protokole ( b.l.71, t.1).Vadinasi, V. K. jau prieš girtavimą su nukentėjusiuoju turėjo peilį, tad kaltinamojo versija apie tai, jog jis jokio peilio neturėjo, yra paneigta. Peilio pavartojimas, savaime suprantama, eliminuoja būtiną gintį.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, tinkamai atsižvelgė į tai, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog V. K. įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą – už nusikaltimą asmens gyvybei, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad V. K. nebe pirmą kartą smurtiniais veiksmais sunkiai sužalojo žmogų, o po įvykio buvo abejingas nusikalstamos veikos pasekmėms, tai rodo jo, kaip asmenybės, degradavimą, cinizmą ir abejingumą žmogaus sveikatai bei gyvybei.

Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė ne vien bausmė už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą, bet ir tai, jog buvo pridėta neatlikta dalis bausmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos už 1996-03-04 įvykdytą nužudymą. Bendrindamas bausmes, apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam V. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Valentinas JanonisLinas Pauliukėnas