- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-382/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 27.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal likviduojamos žemės ūkio kooperatyvo „Jodasta“ ieškinį atsakovui J. J. dėl 70 254 Lt nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo likviduojamo žemės ūkio kooperatyvo „Jodasta“ (toliau – ŽŪK „Jodasta“) administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J. , prašydamas priteisti 70 254 Lt nuostolių, kuriuos sudaro atsakovo administratoriui neperduoto ŽŪK „Jodasta“ priklausiusio materialaus turto vertė, atlyginimą. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismui 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlus ŽŪK „Jodasta“ bankroto bylą, atsakovas J. J. kaip šio kooperatyvo vadovas, buvo įpareigotas perduoti įmonės dokumentus ir turtą pagal finansinę atskaitomybę. Atsakovui nevykdant šios teismo nutarties, Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą, o antstolis atsakovui skyrė 500 Lt piniginę baudą. Atsakovui neperduodant jokio įmonės turto ir dokumentų, administratorius kreipėsi į VMI Utenos skyrių dėl įmonės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų išdavimo. Administratoriui buvo išduoti ŽŪK „Jodasta“ paskutinį kartą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2004 m. ataskaitinį laikotarpį. Remiantis 2004 m. duomenimis, įmonė turėjo materialaus turto už 35 050 Lt, atsargų – už 33 897 Lt ir 1 307 Lt piniginių lėšų, t. y. kooperatyvas turėjo materialaus turto, kurio vertė 70 254 Lt. Kadangi atsakovas neperdavė administratoriui nei turto, nei piniginių lėšų, o kitų duomenų apie kooperatyvo veiklą nėra, įmonės turėto turto vertę sudaranti pinigų suma turėtų būti priteista iš atsakovo kaip juridinio asmens vadovo.
Atsakovas J. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog jis buvo atleistas iš ŽŪK „Jodasta“ vadovo pareigų ir pervestas į finansininko-konsultanto pareigas, iš kurių buvo atleistas 2005 m. sausio 1 d.. Nebūdamas įmonės vadovu, jis negali atsakyti už kooperavo veiklos trūkumus ar turto nebuvimą. Nurodė, jog iš kooperatyvo nėra nieko pasisavinęs, o 2004 m. balanse užfiksuoti įmonės duomenys neatitinka tikrovės, nes kooperatyvas „Jodasta“ niekada neturėjo jokio turto. Nurodė, jog kasoje apskaityti pinigai buvo sumokėti tiekėjams, o prekės perduotos ŽŪB „Žaltys“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino bei priteisė iš J. J. bankrutavusiam ŽŪK „Jodasta“ 70 254 Lt, 2 108 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad, 1996 m. sausio 23 d. įsteigus ŽŪK „Jodasta“, atsakovas buvo vienintelis jo vadovas. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi šiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir įpareigojus jos vadovą per 10 dienų administratoriui perduoti kooperatyvo turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus, atsakovas šį įpareigojimą iš dalies įvykdė tik 2008 m. lapkričio 17 d. Teismas iš 2004 m. ŽŪK „Jodasta“ balanso nustatė, kad ŽŪK „Jodasta“ turėjo materialaus turto už 35 050 Lt, atsargų už 33 897 Lt ir 1 307 Lt grynųjų pinigų. Atsakovas šių vertybių neperdavė ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų nebuvimo teisėtumą. Vadovaujantis KBĮ 17 straipsnio 10 dalimi, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus. Administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovo byloje pateikti dokumentai nepaneigė ieškovo reikalavimo, kadangi jie neatitiko buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų. Teismas nustatė, kad atsakovas Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 220 str. 1 d. už neteisingą duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, o pagal BK 222 str. 1 d. – už apgaulingą apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad posėdžio metu pateikta kasos knyga, kurioje, pasak atsakovo, užfiksuotos pinigų sumos mokėtos tiekėjams, yra be asmenų, gavusių pinigų sumas iš ŽŪK „Jodasta“, parašų ir atžymų apie pinigų gavimą. Teismas nustatė, kad kooperatyvo vardu buvo registruoti du automobiliai, tačiau atsakovas jų negrąžino ir neigė jų egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ŽŪK „Jodasta“ turtas, atsargos ar piniginės lėšos būtų perduotos ieškovui ar panaudotos ieškovo interesais, teismas sprendė, kad atsakovas neišsaugojo įmonės turto, kurio vertė 70 254 Lt, taip padarydamas žalą ieškovui ŽŪK „Jodasta“.
Šalies argumentai
Atsakovas J. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas ŽŪK „Jodasta“ vadovu nedirbo nuo 2004 m. rugsėjo 14 d., nes tuo metu susirgo ir tapo nedarbingas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1090-373/2008, J. J. pripažinus ŽŪK „Jodasta“ vadovu ir jam paskyrus 500 Lt dydžio baudą bei įpareigojus perduoti visą bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę bei visus įmonės dokumentus, sprendime nebuvo paaiškinta, kam ir kaip jis turi įvykdyti šį įpareigojimą. Todėl atsakovas teismo sprendimo nevykdė pagrįstai. Sprendimas buvo įvykdymas administratoriui 2008 m. lapkričio 17 d. atvykus į bendrovės buveinę, kur jis peržiūrėjo ir priėmė dalį 2004 m. dokumentų.
3. Teismas neįvertino, kad ŽŪK „Jodasta“ 2005 m. sausio 3 d. bei 2005 m. sausio 10 d. buvo sudariusi sutartis su ŽŪB „Žaltys“, kurių pagrindu į ŽŪB „Žaltys“ balansą buvo perduoti ŽŪK „Jodasta“ prekių likučiai, o ŽŪB „Žaltys“ šias prekes įsipareigojo realizuoti ir už realizuotas prekes atsiskaityti su tiekėjais.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2004 m. į ŽŪK „Jodasta“ kasą iš asmeninės sąskaitos įnešė 36 000 Lt, o laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. – 186 336,15 Lt. Įnešti pinigai buvo skirti darbo organizavimui ir atsiskaitymui su tiekėjais.
5. Teismas neįvertino VĮ Registrų centras pažymos nuo 2008 m. sausio 9 d. Nr. (5.10/2090.14)S-10 apie ŽŪK „Jodasta“ turimą turtą; pažymos apie ŽŪK „Jodasta“ skolas tiekėjams 2005 m. sausio 1 d.; pažymos apie darbines skolas iškeliant bankroto bylą ir aplinkybės, kas apmokėjo tas skolas.
Atsiliepimas
Ieškovo likviduojamos ŽŪK „Jodasta“ administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apelianto nurodomą aplinkybę, kad jis nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. nebebuvo ŽŪK „Jodasta“ vadovas, paneigia VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro pateikti duomenys, jog jis šios įmonės vadovu buvo nuo 1996 m. sausio 19 d. iki 2007 m. gruodžio 16 d. Atsakovo byloje pateikti įrodymai nepaneigia įmonei padarytų nuostolių fakto. Apeliaciniame skunde nurodytomis sutartimis prekių likučiai buvo perduoti kitai J. šeimos kontroliuojamai bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs įmonės vadovo atsakomybės už įmonės turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratoriui įmonei iškėlus bankroto bylą klausimas. Į teismą su ieškiniu kreipėsi likviduojama dėl bankroto ŽŪK „Jodasta“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kuri prašė priteisti iš J. J. kaip buvusio ŽŪK pirmininko 70 254 Lt žalos atlyginimą, kurią sudaro įmonės balanse buvusio bankroto administratoriui neperduoto turto vertė. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus, kadangi iš bylos medžiagos sprendė, jog atsakovas neišsaugojo įmonės turto. Apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė J. J. , kuris prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro apelianto J. J. argumentai, jog jis negali būti atsakingas už turto išsaugojimą ir perdavimą bankroto administratoriui, kadangi ŽŪK „Jodasta“ pirmininko pareigas ėjo iki 2004 m. rugsėjo 14 d., o taip pat argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant ŽŪK „Jodasta“ turtą ir jo vertę.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo J. J. apeliacinio skundo argumentus, jog jis ŽŪK „Jodasta“ administracijos vadovo pareigas ėjo iki 2004 m. rugsėjo 14 d., dėl ko negali būti atsakingas už ŽŪK „Jodasta“ priklausiusios turto neišsaugojimą. Tą aplinkybę, kad J. J. ėjo ŽŪK „Jodasta“ administracijos vadovo pareigas nuo 1996 m. sausio 23 d., kai buvo įsteigta ši bendrovė, iki 2007 m. gruodžio 16 d., kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria ŽŪK „Jodasta“ iškelta bankroto byla (b.l. 4), patvirtina įsiteisėjusi Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1090-373/2008, kuria J. J. kaip ŽŪK „Jodasta“ vadovui buvo paskirta 500 Lt dydžio bauda, baudą išieškant bankrutuojančios ŽŪK „Jodasta“ administratoriui (b.l. 43-44). Ši aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu, kurios nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės už ŽŪK „Jodasta“ turto ir įmonės dokumentų neperdavimą bankrutuojančios bendrovės administratoriui klausimas, o ta aplinkybė, ar J. J. iki bankroto bylos ŽŪK „Jodasta“ iškėlimo ėjo administracijos vadovo pareigas ir turėjo pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus, minėtoje civilinėje byloje buvo įrodinėjimo dalykas.
Įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu J. J. , kaip asmuo iki 2007 m. gruodžio 16 d. ėjęs ŽŪK „Jodasta“ pirmininko pareigas, buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 12 MGL dydžio bauda. Minėtame teismo baudžiamajame įsakyme teismas konstatavo, kad „ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 23 d. iki 2007 m. gruodžio 16 d. eidamas ŽŪK „Jodasta“ pirmininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą ŽŪK „Jodasta“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti ŽŪK „Jodasta“ turto. Dėl pažeistų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, iš dalies negalima nustatyti ŽŪK „Jodasta“ turto dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 16 d.“ (priedas prie civ. bylos, baudžiamoji byla Nr. 89-2-00001-09, 3 t., b.l. 136-141). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Byloje nustatyta, jog iki bankroto bylos ŽŪK „Jodasta“ iškėlimo, bendrovei vykdant savo veiklą, paskutinį kartą įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti už 2004 finansinių metų ataskaitinį laikotarpį ir patvirtinti 2005 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. 1. Įmonės balansą pasirašė pats atsakovas (b.l. 8-9). Balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Kadangi J. J. kaip ŽŪK „Jodasta“ administracijos vadovas buvo atsakingas už šios įmonės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.) ir jos turto išsaugojimą, nesant metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, parengtų apibendrinant vėlesnių įmonės finansinių metų duomenis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokios vertės įmonės turtą ŽŪK „Jodasta“ pirmininkas J. J. turėjo perduoti administratoriui, pagrįstai vadovavosi įmonės balansu, parengtu už 2004 finansinių metų ataskaitinį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovo pasirašytą 2004 m. gruodžio 31 d. balansą vertina kaip bendrovės turtą ir jo vertę parodantį rašytinį įrodymą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl to, kokiu turtu ŽŪK „Jodasta“ disponavo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir kokia jo vertė. Atsakovo nurodomos sutartys (2005 m. sausio 3 d. Sutartis Nr. 1 ir 2005 m. sausio 10 d. Sutartis Nr. 2), sudarytos tarp ŽŪK „Jodasta“ ir ŽŪB „Žaltys“, patvirtina pastarosios bendrovės įsipareigojimą priimti į savo balansą ŽŪK „Jodasta prekių likučius ir kitą trumpalaikį turtą, jį realizuoti ir gautais pinigais atsiskaityti su tiekėjais (b.l. 115, 116), tačiau jos nepatvirtina, kad tos prekės buvo faktiškai perduotos ŽŪB „Žaltys“, o gautais pinigais buvo atsiskaityta su tiekėjais. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo ŽŪK „Jodasta“ atsiskaitymui su tiekėjais neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės turimo turto vertės teismo nutarties iškelti ŽŪK „Jodasta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Šios aplinkybės būtų reikšmingos, sprendžiant dėl įmonės skolos atsakovui egzistavimo. Ta aplinkybė, jog, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytais 2008 m. sausio 9 d. rašte Nr. (5.10/2090/14)S-10, ŽŪK „Jodasta“ neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir niekada neturėjo (b.l. 117), neturi teisinės reikšmė įmonės balanse esančių pastatų ir statinių, kurių vertė 4170 Lt, vertinimui, kadangi pats atsakovas savo 2009 m. rugsėjo 1 d. paaiškinamajame rašte nurodė, kad kaip įmonei priklausantys statiniai buvo apskaitomi du lauko tualetai (b.l. 143-144).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nesant duomenų apie ŽŪK „Jodasta“ turto sudėties ir vertės pasikeitimus nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 16 d., atsakovas J. J. kaip asmuo, atsakingas už ŽŪK „Jodasta“ turto išsaugojimą, privalėtų atlyginti įmonei žalą, kuri yra lygi įmonės turto vertei, buvusiai 2004 metų atskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, t. y. 70 254 Lt (b.l. 8-9). Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas J. J. yra silpnos sveikatos, senyvo amžiaus žmogus, gaunantis labai mažas pajamas (b.l. 114, 128), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas per pusę sumažinti iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį ir pripažinti, jog atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovui 35 127 Lt nuostolių (70254 Lt x 0,5).
Netiesioginis ŽŪK „Jodasta“ turto sudėtį patvirtinantis įrodymas – atsakovo 2009 m. rugsėjo 1 d. paaiškinamasis raštas (b.l. 143-144). Iš ieškovo administratoriaus paaiškinimų ir jo paruošto 2009 m. spalio 19 d. perdavimo-priėmimo akto (2 t., b.l. 170) nustatyta, kad administratorius, nuvykęs pas atsakovą, matė turtą, kuris atsakovo paaiškinamajame rašte nurodytas kaip įmonei priklausęs turtas: 59 vnt. plastmasinių dėžių už 590 Lt., 28 vnt. plastmasinių dėžių už 308 Lt., 5 vnt. metalinių dėžių už 50 Lt., kasos aparatą už 1168 Lt., kopijavimo aparatą už 840 Lt, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. už 12 100 Lt. (kadangi balanse nurodytos dvi transporto priemonės už 24 200 Lt, o šiuo metu yra išlikęs tik vienas automobilis, teisėjų kolegija jo vertę nustato dalindama abiejų automobilių vertę per pusę (24 200 Lt :2)). Bendra išlikusio ir pas atsakovą esančio ieškovui priklausančio turto vertė – 15 056 Lt. Nors teisėjų kolegija kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą perduoto bendrovės turtą ieškovui, tačiau atsakovas atsisako tai padaryti. Todėl ieškovui priklausantis ir pas atsakovą esantis turtas iš J. J. priteistinas natūra, o likusi nuostolių suma, kurią atlyginti prievolę turi atsakovas ir kurios nepadengia natūra grąžintino turto vertė, priteistina iš atsakovo pinigais. Iš atsakovo priteistina suma sudaro 20 071 Lt (35 127 Lt – 15 056 Lt). Teisėjų kolegija pažymi, jog vykdymo procese paaiškėjus, kad šia nutartimi natūra priteistas turtas negali būti paimtas iš atsakovo (CPK 765 str.), ieškovas įgis teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismas nutartimi galės priteisti iš atsakovo šia nutartimi natūra grąžintino turto vertę pinigais – 15056 Lt (CPK 284 str.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atsakovo deliktinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, tinkamai nustatė subjektą, atsakingą už ieškovui padarytos žalos atlyginimą, o taip pat tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas apie ieškovui padarytos turtinės žalos dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teisėjų kolegija pripažinus, jog, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistinų nuostolių atlyginimo dydį ir, nustačius, kad dalis ieškovui priklausančio turto yra išlikusi, priteisti ją iš atsakovo natūra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ (įmonės kodas 183812379) iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59 vienetus plastmasinių dėžių už 590 Lt, 28 vienetus plastmasinių dėžių už 308 Lt, 5 vienetus metalinių dėžių už 50 Lt, kasos aparatą už 1168 Lt, kopijavimo aparatą už 840 Lt, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1984 m. už 12 100Lt., iš viso turto – už 15056 Lt.
Priteisti ieškovui likviduojamam žemės ūkio kooperatyvui „Jodasta“ (įmonės kodas 183812379) iš atsakovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 071 Lt (dvidešimt tūkstančių septyniasdešimt vieną litą) žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.