Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB FLEX Logistics ieškinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – N. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

8. Šalių ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, kuriose reglamentuota juridinio asmens dalyvių atsakomybė, ieškinio senatis, taikymo ir aiškinimo. Tai – apeliacijos šioje byloje objektas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 straipsnis).

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. balandžio 23 d. įsigijo 4000 ieškovės akcijų. Tai – 20 proc. visų bendrovės akcijų. Kitas dalis (80 proc.) ieškovės akcijų priklauso trečiajam asmeniui N. L., kuri yra ieškovės vadovė. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 23 d. atsakovei už 2014–uosius metus išmokėta 7500 Eur, trečiajam asmeniui – 30 000 Eur dividendų (1 t., b. l. 54–57). Atsakovė nurodė, kad dividendai išmokėti akcininkų 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo pagrindu ir kad šis sprendimas ieškovės bankroto administratoriui perduotas su kitais dokumentais 2016 m. vasario 8 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu (1 t., b. l. 138). Nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė į bylą nurodyto akcininkų sprendimo. Atsakovė nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. liepos 15 d. laikinai ėjo ieškovės direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 43, 44). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6420-794/2015) (1 t., b. l. 13). Ieškovė nurodė, kad nėra ieškovės visuotinio akcininkų sprendimo išmokėti dividendus (paskirstyti pelną). Ieškovė 2016 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės.

V. Dėl ieškinio senaties termino

10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį akcininkei dėl žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovei neteisėtai išmokėti dividendai ir dėl to ieškovei padaryta žalos. Ieškovas turi teisę pasirinkti pažeistų teisų gynimo būdą ir prašyti, kad teismas gintų ieškovo pažeistas teises jo pasirinktu būdu. Tai, kad ieškinio pagrindas yra aplinkybės, jog akcininkams neteisėtai išmokėti dividendai, savaime nereiškia, jog ieškovas privalo prašyti ginti pažeistas teises tik reikšdamas reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu. Nebūtina reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiu visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl dividendų išmokėjimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reiškiant reikalavimą bendrovės dalyviui dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo, bet ne dėl akcininkų sprendimo negaliojimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasis taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje byla Nr. 2A-315-381/2015). Apeliantės argumentai dėl kitų ieškinio senaties terminų, nustatytų CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, 2.82 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje, neaktualūs nagrinėjamoje byloje, nes ieškovė nepareiškė reikalavimų pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

11. Byloje nustatyta, kad dividendai atsakovei išmokėti 2015 m. liepos 1, 7 ir 23 dienomis. Ieškovė 2016 m. liepos 2 d. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepraleido trijų metų ieškinio senaties termino tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neaptarė ieškinio senaties termino, neturi reikšmės bylos baigčiai. Nustačius, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti šio ieškinio remdamasis ieškinio senaties termino pabaiga (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantės nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino, savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog byla išnagrinėta neteisingai.

VI. Dėl juridinio asmens dalyvio (bendrovės akcininko) deliktinės civilinės atsakomybės

12. Akcininko atsakomybė yra deliktinė. Šis asmuo, būdamas juridinio asmens dalyviu, turi elgtis taip, kad jo veiksmai nepažeistų CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios sąžiningo elgesio pareigos bendrovei (pavyzdžiui, akcininkai negali neteisėtai paskirstyti dividendų, perkelti verslo į kitą įmonę, atlikti kitų veiksmų, dėl kurių įmonė taptų faktiškai nemoki). Nurodytais veiksmais pirmiausia padaroma žalos bendrovei. Kreditoriams padaryta žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos, nes dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus.

13. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius pareiškė ieškinį taip pat ir visų įmonės kreditorių interesais, nes, išmokėjus dividendus, ieškovė tapo nemoki ir sumažėjo ieškovės kreditorių galimybės patenkinti reikalavimus.

14. Pagal ABĮ 14 straipsnio 6 dalį, akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant ABĮ imperatyviąsias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal ABĮ 60 straipsnio 2 dalį, akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai.

15. Pagal ABĮ 59 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), be kita ko, nurodoma pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti (ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

16. Pagal ABĮ 59 straipsnio 6 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą.

17. Pagal ABĮ 59 straipsnio 8 dalį, bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams.

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad 2015 metų balandžio mėn. priimtas ieškovės akcininkų (atsakovės ir trečiojo asmens) sprendimas išmokėti 37 500 Eur dividendų. Į bylą nepateiktas ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (nutarimas, protokolas) išmokėti atsakovei 7500 Eur dividendų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad pas ją atėjo trečiasis asmuo N. L. ir pasakė, jog nusprendė išmokėti dividendus (2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 26–30 min.). Tuo metu atsakovė laikinai ėjo ieškovės direktorės pareigas. Nurodytas pareigas atsakovė ėjo, kai atlikti pirmasis ir antrasis dividendų išmokėjimas. Aptarti atsakovės veiksmai patvirtina tai, kad atsakovė pritarė kitos akcininkės žodiniam sprendimui išmokėti dividendus ir vykdė šį akcininkų sprendimą. Atsakovės atstovas nurodė, kad tokį akcininkų sprendimą (nutarimą) ieškovės direktorė N. L. (trečiasis asmuo) perdavė ieškovės bankroto administratoriui kartu su 2016 m. vasario 8 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktu. Bankroto administratorius teismo posėdyje nurodė, kad peržiūrėjo su nurodytu aktu gautus ieškovės dokumentus, bet nerado ieškovės akcininkų sprendimo išmokėti atsakovei 7500 Eur dividendų. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Z. (ji 2015 metais dirbo ieškovės buhaltere) paaiškino, kad 2015 m. balandžio mėn. jai ieškovės direktorė N. L. (trečiasis asmuo) pateikė du ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose užfiksuota, jog nutarta kiekvienai ieškovės akcininkei išmokėti dividendus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. liepos 15 d. trečiasis asmuo N. L. buvo paskyrusi atsakovę laikinai eiti ieškovės direktorės pareigas (T. 1, b. l. 43, 44). Liudytoja taip pat paaiškino, kad akcininkų susirinkimas buvo vienas, bet sprendimai (nutarimai, protokolai) išmokėti dividendus – du, t. y. po protokolą kiekvienai akcininkei. Liudytoja nurodė, kad susipažino su protokolais ir grąžino juos ieškovės direktorei. 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad kai visuotinį akcininkų sprendimą pasirašo visi akcininkai, tai apie tokį šaukiamą susirinkimą akcininkams nepranešama ir susirinkimas neprotokoluojamas (CK 2.90 straipsnio 4 dalis; ABĮ 29 straipsnio 1 dalis). Nurodytas atsakovės atstovo paaiškinimas suponuoja tai, kad atstovas bylos nagrinėjimo metu siekė pagrįsti, kodėl nesurašytas ieškovės akcininkių (atsakovės ir trečiojo asmens) susirinkimo 2015 m. balandžio mėn. sprendimas išmokėti dividendus. Šią atsakovės atstovo poziciją paneigia pirmiau nurodyti pačios atsakovės paaiškinimai, kad pas ją atėjo trečiasis asmuo N. L. ir pranešė, jog nusprendė išmokėti dividendus. Liudytojos R. Z., kuri 2015 metais buvo ieškovės buhalterė ir banko pavedimais tris kartus išmokėjo atsakovei ir trečiajam asmeniui dividendus, paaiškinimai, jog ji matė ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. balandžio mėn. protokolus išmokėti dividendus, yra nepakankami išvadai, jog tokie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai priimti raštu, ar kad yra abiejų ieškovės akcininkių pasirašytas sprendimas išmokėti atsakovei dividendus už 2014–uosius metus, daryti. Taigi atsakovei 2015 m. liepos mėn. dividendai išmokėti pažeidus CK 2.90 straipsnio 4 dalį, ABĮ 29 straipsnio 1 dalį.

19. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nurodė, kad einamaisiais metais skolos kreditoriams siekė 283 585,01 Eur, įmonė patyrė 65 455 Eur nuostolių (T. 1, b. l. 20). Nurodytoje nutartyje užfiksuota, kad ieškovės vadovė (trečiasis asmuo N. L.) paaiškino, jog ieškovė pastaruosius 6 mėn. turėjo finansinių sunkumų, dėl kurių negali tinkamai vykdyti veiklos ir įsipareigojimų. Ieškovė 2015 m. spalio 21 d. pranešė kreditoriams, kad negali vykdyti įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 6 mėnesiai iki nurodytos datos yra 2015 m. balandžio mėn., t. y. mėnuo, kada, atsakovės ir liudytoja apklaustos buhalterės teigimu ieškovės akcininkės nusprendė išmokėti dividendus. Į bylą pateiktoje Transporto paslaugų pirkimo suvestinėje užfiksuota, kad ieškovė buvo neįvykdžiusi kreditoriams įsipareigojimų nuo 2014 m. kovo, balandžio spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2015 m. sausio, vasario, kovo mėn. (1 t., b. l. 22–40). Iš ieškovės finansinių dokumentu matyti, kad 2014 metais ieškovės nepaskirstytas pelnas buvo 27 267 Eur. Vis dėl to akcininkėms 2015 m. liepos mėn. išmokėta 37 500 Eur dividendų. Taigi išmokėtų dividendų suma viršija nepaskirstyto ieškovės pelno sumą ir tuo metu ieškovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję. Dėl to darytina išvada, kad, išmokėjus dividendus, pažeistas ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Atsakovės atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad, išmokėjus dividendus, ieškovės finansinė būklė nepablogėjo, nes nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. spalio 12 d. ieškovė kreditoriams sumokėjo 71 120 Eur skolų. Įvertinus bendrą ieškovės skolų sumą (283 585,01 Eur) ir patirtus nuostolius (65 455 Eur), darytina išvada, kad išmokėta bendra 37 500 Eur dividendų suma turėjo ženklios įtakos ieškovės nemokumui. Atsakovė, būdama viena iš dviejų ieškovės akcininkių ir laikinai eidama ieškovės direktorės pareiga, objektyviai turėjo galimybę vertinti ieškovės įsipareigojimus, finansinę būklę ir sprendimo išmokėti pelną viršijančius dividendus įtaką ieškovės mokumui. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad dividendai atsakovei negalėjo būti išmokėti, nes ieškovė buvo nemoki.

20. Remdamasi šios nutarties 17, 18 punktuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, sutikdama su kitos ieškovės akcininkės (trečiojo asmens N. L.) žodžiu pareikštu sprendimu, neįformindama šio akcininkų sprendimo raštu ABĮ nustatyta tvarka, jį vykdydama, pažeidė CK 2.90 straipsnio 2 dalį, ABĮ 29 straipsnio 1 dalį, 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Nurodyti atsakovės veiksmai neteisėti (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Ieškovei padarytos žalos dydis – atsakovės gautų dividendų suma – 7500 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovės neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys – jeigu atsakovė būtų nevykdžiusi neteisėto žodinio kitos akcininkės sprendimo-pavedimo išmokėti dividendus, ieškovės turtas būtų nesumažėjęs 7500 Eur suma ir ieškovė būtų nepatyrusi tokio dydžio žalos (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei kilo bendrovės akcininko deliktinė civilinė atsakomybė, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis; ABĮ 14 straipsnio 6 dalis, 60 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš atsakovės priteistinos žalos dydis turėjo būti mažinamas 4997,91 Eur suma, nes tiek lizingo įmokų atsakovė sumokėjo už automobilį, kurį vėliau ieškovė įgijo nuosavybės teise. Be to, apeliantė nurodė, kad atsisakė 4997,91 Eur reikalavimo ieškovės bankroto byloje ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas išbraukė atsakovę iš ieškovės kreditorių sąrašo (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1047-864/2017) (2 t., b. l. 19, 20). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė nėra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo jos, taip pat sumažinti žalos dydi (CK 6.253 straipsnis, 6.282 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės reikalavimas ieškovei grąžinti 4997,91 Eur yra priešpriešinis nagrinėjamoje byloje ieškovės atsakovei pareikštam reikalavimui atlyginti 7500 Eur žalą. Dėl to atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai teigiama, kad, prašydama sumažinti ieškovei padarytos 7500 Eur žalos dydį priešpriešinio 4997,91 Eur reikalavimo suma, atsakovė iš esmės prašo teismo taikyti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir ši nutartis įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. B2-6420-794/2015).

22. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Vadovaudamasi nurodyta įstatymo nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudžiama atlikti atsakovės prašomą įskaitymą, todėl negalima mažinti ieškovei priteistinos žalos dydžio atsakovės priešpriešinio vienarūšio reikalavimo suma (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tai, kad atsakovė atsisakė kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje, neturi įtakos iš atsakovės priteistinos žalos dydžiui.

23. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

24. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų argumentų teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą.